Keisdami pavardes žmonės džiaugiasi atsiradusia galimybe trumpinti jas atsisakant nelietuviškų priesagų, tačiau piktinasi negalėdami įrašyti dokumentuose pavardžių nelietuviškais rašmenimis.
Statistikos duomenimis, kasmet į civilinės metrikacijos įstaigas kreipiasi apie 1 500 asmenų, prašydami pakeisti vardą, pavardę ar tautybę.
Praėjusių metų spalio mėnesį teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus iniciatyva įtvirtinus galimybę pavardes keisti į trumpesnį, nepriesaginį variantą, iki šios dienos buvo pateikti 37 prašymai tai padaryti. Žmonės džiaugiasi galimybe paprasčiau, tiesiog pateikus prašymą, pasikeisti pavardę į trumpesnį tradicinėje vartosenoje naudojamą variantą, nes anksčiau tai buvo galima padaryti tik pateikus dokumentus, įrodančius, kad asmens protėviai turėjo kitokią pavardę ir ji vėliau buvo iškraipyta.
Tačiau žmonės, keisdami ar registruodami asmenvardžius, piktinasi susidūrę su nelietuviškų pavardžių perrašymu lietuviškuose dokumentuose problema, kuomet asmenvardyje esantys w, x, q rašmenys verčiami lietuviškais.
Civilinės metrikacijos įstaigų teigimu, tokių nusiskundimų didžiųjų miestų skyriuose sulaukiama beveik kasdien, o daugiausia problemų kyla registruojant vaiko gimimą, kai jam suteikiama tėvo (dažniausiai užsienio valstybės piliečio) pavardė arba vaikui suteiktas vardas užsienio valstybėje turi nelietuviškų rašmenų, taip pat registruojant santuoką, kai sutuoktinė Lietuvos pilietė pasirenka vyro pavardę.
Anot Teisingumo ministerijos, ypač sudėtinga situacija būna, kuomet užsienio valstybėje jau būna išduotas vaiko gimimo ar sudarytos santuokos dokumentas, kuriame įrašytas originalus vaiko vardas, pavardė ar sutuoktinės pavardė, o Lietuvoje išduodamas dokumentas su sulietuvintu asmenvardžio variantu.
Taip sukuriamos skirtingos to paties asmens tapatybės, be to, vaikai ar sutuoktiniai įgyja skirtingas pavardes. Tokioms šeimoms kyla kliūčių keliaujant, taip pat užsienio valstybėje su originalia pavarde įgyjant nuosavybę ir pan.
Civilinės metrikacijos įstaigų duomenimis, moterys, sužinojusios, kad po santuokos jų dokumentuose nebus nurodyta originali vyro pavardė, dažnai persigalvoja ir pasilieka savo mergautinę pavardę po santuokos sudarymo, taigi taip ribojama teisė pasirinkti vyro pavardę.
Dėl tokios situacijos juntamas didelis pareiškėjų pasipiktinimas - vieni piktinasi mandagiai, stengdamiesi suprasti galiojančius įstatymus, kiti grasina skundais ir pan. Pasitaiko atvejų, kai tėvai nurodo, kad dėl tokių pavardžių perrašos taisyklių neprašys savo vaikams Lietuvos pilietybės. Šiuo metu viena byla nagrinėjama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.
Vyriausybės siūlytas liberalesnę asmenvardžių tvarką įtvirtinantis įstatymo projektas Seime buvo atmestas prieš mėnesį. Vyriausybė savo siūlymus, kurie padėtų išspręsti minimas problemas, dar kartą Seimui galės teikti po pusmečio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą