Kinologai: priėmus naują įstatymą, gali būti konfiskuotas ir nužudytas kas antras mišrūnas

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) kartu su Lietuvos kinologų draugija atliko tyrimą, kuris parodė, kad kas antras neveislinis šuo turi pavojingai šuns veislei būdingų požymių. Nuo vasario pabaigos Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija kvietė šunų savininkus, laikančius augintinius – mišrūnus, siųsti savo augintinio nuotraukas ir sužinoti ar jų augintinis galėtų būti priskirtas prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įvardintos pavojingos šuns veislės mišrūno, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šių veislių standarto požymių išvaizdoje turintys šunys mišrūnai pagal Žemės ūkio ministerijos teikiamą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, kurią Lietuvos Respublikos Seimas svarstys netrukus, būtų konfiskuojami ir nužudomi, nes laikyti tokius mišrūnus Lietuvoje yra draudžiama.

Lietuvos kinologų draugijos atstovai, tarptautiniai šunų parodų teisėjai įvertinę pirmąsias šunų savininkų atsiųstas 32 nuotraukas nustatė, kad net pusė jų (16) turi pavojingai šuns veislei būdingų išorinės išvaizdos standarto požymių. Tačiau ekspertų teigimu vertinant visus 32 šunis mišrūnus gyvai, o ne pagal foto nuotraukas, šunų, turinčių tokių veislių standarto požymių savo išvaizdoje, skaičius galėtų siekti net 90 proc. visų šunų.

„Beveik visose nuotraukose galima rasti pavojingų veislių – pitbulio arba amerikiečių Stafordšyro terjero, Kaukazo aviganio standarto požymių. Labiausiai nerimą kelią tai, kad net 90 proc. šunų mūsų vertinimu pagal kinologinius veislių standartus galėtų būti priskirti „pavojingos“ veislės mišrūnams pagal išorinius bruožus. Ne šuns veislė ar išvaizda vaidina tam tikrą vaidmenį nustatant ar šuo gali būti pavojingas, įkasti. Svarbiausia, ar šuo yra tinkamai socializuotas, prižiūrimas, humaniškai auklėjamas ir dresuojamas“, – sakė Ramunė Kazlauskaitė, Lietuvos kinologų draugijos prezidentė.

„Pirmieji tyrimo rezultatai parodė, kad bandymas nustatyti šuns mišrūno kilmę pagal tam tikrų, „pavojingoms“ priskirtų veislių standarto požymius gali baigtis tragiškai daugeliui mylimų ir draugiškų žmonių augintinių. Toks įstatymas yra ne gyvūnų gerovės įstatymas, o žiauraus elgesio su niekuo dėtais gyvūnais skatinimas, nes tik dėl to, kad šunys savo išvaizdoje turės tam tikrą požymį, jie galės būti tiesiog atimti ir nužudomi“, – sakė LGTAO direktorė Brigita Kymantaitė.

Anot jos, šunų veislių skirstymas į pavojingas pagrįstas tik baime dėl tokios veislės išvaizdos. Bandymas kontroliuoti šunis priskiriant juos prie „pavojingų“ pagal veislę ir išvaizdą, teigiant, kad tai sumažins šunų įkandimų problemą, nėra pagrįstas jokiais tokio įstatymo veiksmingumo faktais.

„Efektyviausia pavojingų šunų kontrolė, kuri sumažintų įkandimų skaičių, yra teisinės atsakomybės įgyvendinimas už konkretaus šuns konkrečią pavojų sukėlusią elgseną jo savininkui, o ne šuniui dėl jo išvaizdos. Efektyviai apsaugoti visuomenę nuo šunų įkandimų būtų galima jei atsakingos institucijos imtųsi atitinkamų priemonių nustatyti pavojingą šuns elgseną kol jie dar neapkandžiojo žmonių ir įpareigotų šuns savininką keisti šuns elgseną, taikant jam įvairius apribojimus, pavyzdžiui draudimas vedžioti šunį visuomenės lankomose vietovėse ir panašiai“, – teigė B. Kymantaitė.

Kad šuns mišrūno vertinimas ir priskyrimas tam tikrai veislei yra klaidingas, patvirtino ir neseniai atliktas mokslinis tyrimas Floridos universitete. Daugybė šunų ekspertų – veisėjų, dresuotojų, prižiūrėtojų, veterinarų, prieglaudų personalo ir kitų – pateikė savo spėjimus apie šunų veisles, remdamiesi jiems pateiktomis fotografijomis. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 5 tūkst. specialistų. Vėliau dalyvavusiųjų apklausoje vizualusis vertinimas buvo palygintas su šunų veislių profiliniu DNR. Tyrimas atskleidė, kad veislės identifikavimui naudojami išoriniai požymiai yra itin klaidingi ir nepatikimi, todėl bet kuris šuo gali būti klaidingai priskirtas prie „pavojingo“ šuns mišrūno.