Laisvės gynėjai: "Tikra nepriklausomybė - ne mūsų kartai"

Istorija ir dabartis

Klaipėdos kovotojai už šalies nepriklausomybę šiandien pripažįsta, kad gedulą dėl sausio 13-osios aukų jau pakeitė pergalės prieš Rusijos okupantus šventimas.

"Vakarų ekspresui" vieni iš Sąjūdžio uostamiestyje lyderių teigė, jog esą nepakankamas valstybės dėmesys kovotojams už nepriklausomybę jų nežeidžia.

"Mes kovojome ne už valdžią, o už valstybę. Seimas ar Vytautas Landsbergis nėra valstybė - valstybė esame mes. Ant savęs juk negali pykti", - "Vakarų ekspresui" sakė Sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas Vytautas Lupeika.

Vardijo priežastis

Vakar dienraščio kalbinti laisvės gynėjai klaipėdiečiai teigė, kad Sąjūdžio žmonės buvę labai išmintingi, todėl dar 1990-aisiais pranašingai sakė, kad tikra Lietuvos nepriklausomybė - ne jų kartai.

To meto žmonės nė negalėjo pasvajoti apie narystę NATO bei Europos Sąjungoje, demokratijos įsitvirtinimą.

Paklausti, kuo kovų už laisvę kontekste ypatinga mūsų tauta, Klaipėdos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Pranciškus Vytautas Mickus rado palyginimą su čigonais.

"Mes juk gyvename šalia romų, bet ne su jais. Taip buvo ir anksčiau - net keletą kartų gyvenome šalia vokiečių, rusų, tačiau ne su jais. Išlaikėme savo kultūrą ir papročius. Į mus reguliuojančią valdžią žvelgėme skeptiškai", - teigė V. Mickus

Anot jo, 1991-aisiais Maskva buvo palaužta dėl to, kad "tamsios jėgos bijo viešumo", o lietuviai sugebėjo transliuoti sausio 13-osios įvykius ir parodyti pasauliui, kas iš tiesų vyksta.

Sąjūdis egzistuoja

Nors Lietuva šiandien skaičiuoja jau keturioliktus atkurtos nepriklausomybės metus, visuomeninis Sąjūdžio judėjimas formaliai vis dar egzistuoja.

Anot Sąjūdžio atstovų, niekam nekiltų ranka panaikinti šią tik faktiškai veikiančią organizaciją, nes Sąjūdis - gyva legenda arba paminklas.

"1988 metais jis buvo įsteigtas kaip iniciatyva šalies tautinei, administracinei ir politinei nepriklausomybei pasiekti, todėl šioje organizacijoje buvo įvairiausių politinių pažiūrų žmonių. Vėliau, po sausio 13-osios įvykių, Sąjūdžio judėjimas tapo ramesnis, iš jo išaugo labai daug dabartinių partijų. Net Lietuvos komunistų partija Sąjūdžio dėka įsikūrė", - sakė buvęs pirmosios Klaipėdos miesto tarybos narys V. Lupeika.

Jis teigė esąs ne tik nepriklausomybės kovų dalyvis, bet ir savotiškas praeities nuotrupų saugotojas. Liepų gatvėje esančioje Tėvynės bei Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungų būstinėje užrakinti laikomi įvairiausi rekvizitai: dokumentai, vėliavos, plakatai, bukletai ir kt. Visa tai vėliau bus perduota muziejams.

Laimėjo diplomatija

Prisimindami 1991-ųjų sausio mėnesio įvykius Klaipėdoje, Sąjūdžio dalyviai pripažino, kad uostamiestyje viskas vyko labai diplomatiškai - tik todėl buvo išvengta kraujo praliejimo.

Laisvės gynėjai pasakojo, kad dauguma rusų armijos kariškių buvo Sąjūdžio dalyvių kaimynai, todėl namo laiptinėje visada kalbėdavosi, kas čia dabar bus.

"Mūsų santūrus, orus pasipriešinimas buvo efektyvesnis nei ginkluotas pasipriešinimas, kaip partizanų laikais. Net patys sovietinės armijos kariai nenorėjo kraujo praliejimo. Mes savo ruožtu nepersekiojome ir neužkabindavome buvusių judėjimo "Jedinstvo" narių", - sakė V. Lupeika.

Gynėjai nesigaili

"Vakarų ekspreso" paklaustas, ar, žvelgiant į dabartinę situaciją valstybėje, buvo verta kovoti būtent dėl tokios šalies, P. V. Mickus atsakė ne iš karto.

"Mes į valstybę, už kurią kovojome, žvelgiame kaip tikra mama į savo vaiką. Jis būna ir blogas, ir geras, bet motina jo niekada neišsižadės. Mūsų amžiaus žmonėms taip ir yra. Aš dėkoju likimui, kad išgyvenau iki šių laikų, nes dabar matau, kad pasiekėme daugiau nei tada tikėjomės ar svajojome", - sakė buvęs tremtinys.

Jis teigė, kad dabartinei kartai išties sunku suprasti, kad žmonės anksčiau buvo tremiami į Sibirą, namie sakydavo viena, o mokykloje - visai ką kita, šeimoje auklėjami vienaip, o visuomenėje - kitaip.

"Buvo tokia sąvoka "sovietinio žmogaus genofondas". Tai ne iš piršto laužta. Taip buvo. Mus formavo visai kita tauta. Kai kada vaikystėje nesuprasdavau, kas iš tiesų aš esu", - prisiminė P. V. Mickus.

Jo bendražygis V. Lupeika replikavo, kad sovietinių laikų palikimas mus ir dabar persekioja.

"Dabartinėje Vyriausybėje tebėra visa buvusioji vadovybė. Pavyzdžiui, buvęs anuometinio Centro komiteto pirmasis sekretorius Algirdas Brazauskas - dabartinis premjeras. Nenuostabu, nes prieš perversmą 210 tūkst. Lietuvos žmonių buvo TSKP nariai, o šis skaičius gali patrigubėti, jei turėsime omenyje ir jų žmonas, vyrus, vaikus. Dar apie pusė milijono žmonių buvo komjaunimo nariai", - nomenklatūrinės valdžios atsiradimą paaiškino V. Lupeika.

Denisas NIKITENKA