Vakar pasirašytu readmisijos susitarimu tarp Lietuvos ir Rusijos ateityje bus reguliuojamas nelegaliai atvykusių asmenų grąžinimo procesas.
Pasirašyti šį dokumentą bei kuo greičiau ratifikuoti sienos sutartį Rusija įsipareigojo pernai derybų su Europos Sąjungą dėl Rusijos piliečių tranzito į Kaliningrado sritį ir iš jos per Lietuvos teritoriją metu.
Mūsų politikai spėjo, jog sieną rusai ratifikuos dar šį mėnesį.
Spėlionės žada tapti realybe: vakar Dūmos spaudos tarnyba pranešė, jog valstybinės sienos su Lietuva sutartį Rusijos deputatai ketina ratifikuoti ateinantį trečiadienį.
Lietuva sutartį su Rusija dėl valstybinės sienos sausumoje ir jūroje ratifikavo dar 1999 metais.
Laukia patvirtinimas
Vilniuje pasirašytas abiejų šalių readmisijos susitarimo klausimas pradėtas svarstyti dar 1994 metais. Lietuva tapo pirmoji valstybė, su kuria kaimyninė Rusija pasirašė tokio pobūdžio dokumentą. Jis bus taikomas ne tik nelegaliai į Lietuvos ar Rusijos teritoriją įvažiavusiems šių šalių asmenims, bet ir trečiųjų šalių piliečiams.
Pasirašytas dokumentas dar turės būti ratifikuotas Rusijos parlamente - Federacijos Susirinkime, kurį sudaro Valstybės Dūmos ir Federacijos Taryba. Kurią dieną įvyks susitarimo tvirtinimas - neaišku. Tačiau žinoma, kad readmisijos susitarimas turėtų įsigalioti iki liepos mėnesio pradžios.
Rūpinasi regiono saugumu
Pusšeštų metų dėl sienos su Lietuva neapsisprendžianti Rusija ketina tai padaryti gegužės 21-ąją. Apie tai byloja RF Dūmos užsienio reikalų komiteto pranešimas.
Jame teigiama, jog sienos sutarties ratifikavimas "leistų efektyviau plėtoti dvišalius santykius, ypač plėtoti bendradarbiavimą pasienyje bei užtikrinti Baltijos regiono saugumą".
Kadangi sutartis numato pasikeitimą atskiromis teritorijomis, pranešime pabrėžiama, jog Lietuvai nesiruošiama užleisti jokių papildomų plotų.
Rusijos-Lietuvos valstybinės sausumos sienos riba pagal šią sutartį iš esmės įtvirtina ankstesnę administracinę sieną, pažymėtą 1963 metų žemėlapiuose.
Derėjosi trejus metus
1997 m. rudenį pasirašyta sienos sutartis su Rusija buvo svarbiausias įvykis Lietuvos užsienio politikoje. Derybos šiuo klausimu pradėtos dar 1993 m., tačiau derinant sausumos ir jūros sieną, suartinti pozicijas pavyko tik po trejų metų.
1996 m. rengiant Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos delimitacijos dokumentus, buvo suderinta 90 proc. sausumos sienos linijos. Dėl likusios sienos dalies užvirė karštos diskusijos: Lietuva negalėjo sutikti su Rusijos siūlymais itin nepalankiomis sąlygomis nubrėžti sieną Vištyčio ežeru, Nemuno žiotimis ir Kuršių mariomis.
Sunkiai vyko derybos ir dėl ekonominės zonos bei kontinentinio šelfo Baltijos jūroje ribų. Jos buvo nustatomos remiantis 1982 m. Jungtinių Tautų organizacijos Jūros teisės konvencija, tačiau susitarti labiausiai trukdė naftos telkinys "D-6". Iš jo dukterinė "Lukoil" kompanija "Kaliningradmorneft" ketina pradėti išgauti naftą jau šiais metais.
Prašys V. Putino pagalbos
Dūmos užsienio reikalų komitetas sienos sutarties ratifikavimą siūlo papildyti specialiu pareiškimu dėl Rusijos-Lietuvos bendradarbiavimo sprendžiant Kaliningrado problemą.
"Griežtas visų įsipareigojimų, susijusių su tranzitu į Kaliningradą iš Lietuvos pusės, - būtina sąlyga, siekiant pereiti į aukštesnį dvišalių santykių lygmenį", - sakoma pranešimo projekte.
Komitetas siūlo deputatams kreiptis į Rusijos prezidentą, kad šis paspartintų derybas su Lietuva ir Europos bendrijų komisija dėl supaprastintos tvarkos krovinių gabenimui per Lietuvą tarp Kaliningrado srities ir kitos Rusijos Federacijos teritorijos.
"Nauja krovinių judėjimo tvarka neturi daryti neigiamos įtakos konkurencingumui bei socialiniam-ekonominiam Kaliningrado vystymuisi", - pabrėžiama dokumente.
Kliūtis prisijungti
2002 m. rudenį ES ir Rusijos vadovai sutarė, kad nuo liepos 1 d. tranzitu per Lietuvą į ir iš Kaliningrado srities vykstantys Rusijos piliečiai privalo turėti vadinamuosius supaprastintus kelionių dokumentus.
Nuo vasario 1 d. Lietuva sugriežtino pasų režimo reikalavimus, idant Rusijos piliečių tranzitas per Lietuvą nesukliudytų šaliai prisijungti prie Šengeno erdvės.
Šengeno sutartis reglamentuoja laisvą judėjimą per sienas tarp jos dalyvių. Lietuva, kitąmet besitikinti tapti visaverte ES nare, prie Šengeno sutarties planuoja prisijungti apie 2006-2007-uosius.
Beje, gegužės 21-ąją kartu su susitarimu dėl valstybinės sienos Rusijos Dūma planuoja svarstyti ir susitarimą tarp Rusijos ir Lietuvos dėl išskirtinės ekonominės zonos bei kontinentinio Baltijos jūros šelfo ribų. Šis dokumentas buvo pasirašytas Maskvoje 1997 m. spalio 24 d.

Rašyti komentarą