Lietuva neteko kalbininko prof. Vytauto Vitkausko

Lietuva neteko kalbininko prof. Vytauto Vitkausko

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Šiaulių ligoninėje mirė 76 metų kalbininkas Vytautas Vitkauskas. Pastaruoju metu jis sunkiai sirgo.

Kalbininkas bus laidojamas pirmadienį gimtųjų Kuršėnų kapinaitėse.

"Šis žmogus, būdamas silpnos sveikatos, visą laiką buvo tikras dvasios Milžinas ir nuveikė labai daug. To niekuomet nepamiršime", - apie V. Vitkauską yra atsiliepęs kalbininkas Zigmas Zinkevičius.

Svarbiausios datos ir pasiekimai

Lietuvių kalbos instituto puslapyje teigiama, kad V. Vitkauskas gimė 1935 m. rugpjūčio 1 d. Kuršėnuose. Nuo 1958 m., baigęs Vilniaus universitetą, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros (dabar – Lietuvių kalbos) instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.

Nuo 1963 m. – to paties instituto Žodynų sektoriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1975 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – humanitarinių mokslų daktaro) disertaciją „Žemaičių dūnininkų šnektų morfofoneminiai dialektizmai“. 

1999 m. apgynė habilitacinį darbą „Lietuvių kalbos tarmių morfofoneminiai reiškiniai ir jų svyravimas“. 1990–2001 m. vadovavo Žodynų skyriui. Dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorius (2001 m.). „Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyno“ (1963) vienas sudarytojų, akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ autorius (1973–1981) ir redaktorius (1978–1995), nuo 1994 m. – vyr. redaktorius (1996–2002). Šiam veikalui užrašė apie 65 000 žodžių iš įvairių tarmių. Už darbą prie Žodyno kartu su kitais 1996 m. paskirta Lietuvos Respublikos mokslo premija.

V. Vitkauskas daug dirbo rengiant „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninį variantą (2005), „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (vyr. red. S. Keinys) 3 ir 5 leidimus (1993, 2000, 2004).

V. Vitkauskas – lietuvių tarminės leksikografijos pradininkas. 1976 m. išleido „Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyną“, 1988 m. kartu su G. Naktiniene ir A. Paulausku – „Druskininkų tarmės žodyną“ (J. Balčikonio premija).

Paskelbė straipsnių lietuvių dialektologijos, kalbos kultūros, teatro klausimais. Keliolikos knygų autorius. „Lietuvių kalbos atlasui“ ištyrė 22 gyvenamąsias vietas.
2002 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Riterio kryžiumi.

2005 m. paskirta kalbininko P. Būtėno premija.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder