Oficialiai nurodoma, kad ACTA (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement) yra antipiratinė prekybos sutartis, kuria siekiama apsaugoti tarptautines intelektinės nuosavybės teises. Aktyvistai prieštarauja ir įrodinėja, kad ši sutartis ne tik apribos interneto laisvę, bet ir pažeis žmogaus teises ir asmeninę laisvę. Tvirtinama, kad ACTA buvo rengiama visiškai slaptai, ir jei ne "WikiLeaks" paviešinti dokumentai, apie ją žmonės galėjo sužinoti tik jau po pasirašymo.
Formaliai teigiama, kad ši sutartis turėtų apgintį intelektinę nuosavybę bei apsaugoti ekonomiką nuo klastočių. Tačiau aistringi interneto vartotojai pastebi, kad ACTA iškelia intelektinės nuosavybės autorių piniginius lūkesčius virš svarbiausių žmogaus teisių, nes leidžia tikrinti asmeninių elektroninių laikmenų (mobilaus telefono, kompiuterio, grotuvo ir t. t.) turinį muitinės zonose, konfiskuoti asmeninius daiktus, jeigu kažkas įtaria, kad galbūt sieki ekonominės naudos, vienaip ar kitaip naudodamas intelektinį turtą. Be to, leidžia valstybės institucijoms gauti visą informaciją apie vartotoją iš interneto teikėjo, jeigu yra įtariama, kad neleistinai naudojamasi intelektiniu turtu. ACTA taip pat priverstų sutartį pasirašiusias valstybes pakeisti įstatymus ir įteisinti įtariamų piratavimu vartotojų blokavimą nuo interneto.
Spaudžia politikus
Skeptikai visu balsu šaukia, kad nors ACTA ir vadinama prekybos sutartimi, iš tiesų tai yra dar vienas antipiratinis įstatymas. Be to, ši sutartis autorių teisių pažeidimus ragina traktuoti kaip kriminalinius nusikaltimus, nors šalių įstatymuose už šią veiklą yra numatyta tik administracinė atsakomybė.
PROTESTAI prieš bandymus surasti apynasrį internetui vyko ir virtualiojoje erdvėje. Sausio 18 d. protestuodami neveikė tūkstančiai tinklalapių. Didžiausia streiko dalyvė - interneto enciklopedija "Wikipedia" - siūlė įsivaizduoti pasaulį be nemokamų žinių. Jos perspėjimą perskaitė daugiau nei 162 mln. žmonių. SCANPIX nuotr.
Todėl ES piliečiai raginami kreiptis į savo šalies europarlamentarus ir išsakyti nepritarimą ACTA iki balsavimo Europos Parlamente (EP), kuris turėtų įvykti šią vasarą.
Beje, EP prieš porą metų jau išsakė savo nuomonę ACTA sutarties atžvilgiu. Triuškinama balsų persvara parlamentarai nepritarė kai kurioms sutartyje išsakytoms nuostatoms.
Žmogaus teisių gynėjai nerimauja, kad tokia tarptautinė sutartis leis valdininkams bei teisėsaugininkams apeiti nacionalinius įstatymus, ginančius žmogaus teisę į privatumą ir informacijos laisvę.
Nemokamos programinės įrangos fondas (FSF) taip pat pasisakė prieš ACTA, nes ji sukurtų aplinką, kurioje pats nemokamos programinės įrangos kūrimas bus suvokiamas kaip pavojinga ir draudžiama veikla. Be to ACTA praktiškai kovoja prieš nemokamas operacines kompiuterių sistemas, nes jų naudotojai legaliai nebegalės naudotis nemokamomis programomis, kad pamatytų autorinėmis teisėmis apsaugotą turinį.
Lietuviai ramūs
Lietuvoje kol kas tvyro olimpinė ramybė. Net Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka yra tvirtai įsitikinęs, kad įgyvendinus ACTA nuostatas bus pasiektas tik teigiamas rezultatas, o žmogaus teisėms esą jokia grėsmė nekiltų.
"Aš manau, kad autoriai yra labai skriaudžiami. Sutikime, juk internetu atsisiųstų vaizdo ar garso įrašų savo kišenėse turi beveik kiekvienas paauglys. O ar kuris nors jų už tai mokėjo? O sankcijas už tokią veiklą palyginčiau parduotuvės apsaugininko darbui. Jie tavęs neliečia, jei už prekes susimoki. Stebėti, ar ko nors neišsinešei nesusimokėjęs, jie turi ir sekimo priemones, ir patys žiūri. Kol nedarai nieko nelegalaus, tol tave palieka ramybėje. Tačiau jei norėsi nesusimokėjęs išsinešti dešrą, kuri tau patiko, tai iškart sulaikys. Mes jų darbu nesipiktiname, tad kodėl dabar piktinamės bausmėmis už internete pavogtą kūrinį? Manau, jei nebūtų vagių, tai ir tos sutarties nereikėtų", - dėstė Seimo narys.
Jis prisipažino, kad ACTA dar išsamiai neišstudijavo, tačiau jokios grėsmės žmonių teisėms neįžvelgia.
Užtat Lietuvos autorinių teisių asociacijos agentūros (LATGA-A) direktorius Jonas Liniauskas ramina, kad ACTA sutartyje reikalaujamos priemonės dar artimiausius penkerius metus nebus įgyvendintos.
"Nemanau, kad kurioje nors šalyje muitininkai imtų iškart krėsti kišenes, naršyti po keleivių telefonus ir kompiuterius. Tam reikalavimui įgyvendinti reikia papildomų priemonių. Be to, ne kiekvienas muitininkas mokėtų įjungti išmanųjį telefoną", - ramino J. Liniauskas.
Tačiau jis palaiko tas nuostatas, kuriomis ginamos autorių teisės. Pasak J. Liniausko, jei autoriai gaus tam tikrą atlygį už jų kūrinių naudojimą internete, tai bus labai gerai.
Sutarties šalininkai taip pat tvirtina, kad Lietuvoje jau seniai galioja visi įstatymai, kurie patvirtinti ACTA. Kaip pavyzdys pateikiamas Autorių teisių įstatymas, kuriame yra numatyta, jog kiekvienas teisių turėtojas gali kreiptis į teismą ir prašyti, kad teismas įpareigotų interneto paslaugų teikėją užkirsti prieigą prie neteisėtos informacijos. Bene esminiu pranašumu įvardijama galimybė autorinių teisių turėtojams gauti išmokas iš šalių, kurios pasirašė šį susitarimą.
"Bausmės per griežtos"
Europarlamentaras Zigmantas Balčytis sutinka, kad intelektinę nuosavybę reikia apsaugoti, tačiau tai būtina daryti nepažeidžiant svarbiausių žmogaus teisių ir laisvių.
"Jei įgyvendinus šią sutartį būtų pasiektas persilaužimas kovoje su pedofilija ir pornografija internete, šio dokumento reikšmė būtų didžiulė. Šiuo požiūriu reikėtų net griežtesnių priemonių. Tačiau jei gavus iš draugo kompiuterio kokią nors kopiją, už tai gali sulaukti laisvės atėmimo bausmės ir dar netekti kompiuterio, tai jau neadekvatu", - kalbėjo europarlamentaras.
Pasak Z. Balčyčio, EP prie šio klausimo dar sugrįš liepą. Tada tikimasi išsakyti konkretesnę nuomonę ACTA atžvilgiu.
Draudimais nelaimėsi?
Telekomunikacijų bendrovės TEO LT atstovo spaudai Antano Bubnelio manymu, žodžio ir privataus asmeninio gyvenimo laisvė yra vienos svarbiausių vertybių. Jos gali būti ribojamos tik visai visuomenei itin svarbiais atvejais, pavyzdžiui, esant terorizmo pavojui.
"Manome, jog Lietuvoje galimų ribojimų ir konkretus ACTA klausimas dar nėra pakankamai viešai aptartas. O kadangi jis glaudžiai susijęs su žmogaus teisėmis, turėtų būti organizuojama plati diskusija", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Bubnelis.
Jo manymu, jei internete egzistuotų daugiau būdų patogiai įsigyti legalaus turinio, nelegalaus turinio paklausa ženkliai sumažėtų.
"Ligšiolinė pasaulinė patirtis rodo, kad ėmusis bet kokių nors interneto ribojimų ar kontrolės priemonių, netrukus randasi įvairiausių būtų juos apeiti. Puikiai tai iliustruoja Kinijos pavyzdys - daugelį metų ši šalis kuria interneto cenzūros sistemą "Žalioji užtvanka" (angl. Green Dam), kuri apima tiek interneto paslaugų tiekėjų įrangą, tiek ir vartotojų namuose esančius kompiuterius. Kinams šios sistemos kūrimas kainuoja milijardus, jos kūrimas trunka daugelį metų, o reikšmingų rezultatų pasiekta nebuvo", - pavyzdį pateikia A. Bubnelis.
Kova - ir už Atlanto
Aistros dėl norų pažaboti piratavimą internete kyla ir JAV. Čia įstatymų leidėjams buvo pasiūlyti du teisės aktų projektai - Stop Online Piracy Act" (SOPA) ir "PROTECT-IP Act" (PIPA).
Pernai lapkričio 16 d. daugelis JAV interneto kompanijų dalyvavo "Amerikos cenzūros dienos" akcijoje ir papuošė savo logotipus žodžiais "STOP cenzūrai". Sausio 18 d. protestuodami prieš SOPA neveikė tūkstančiai tinklalapių. Didžiausia streiko dalyvė - interneto enciklopedija "Wikipedia" - pranešė, kad išjungus prieigą prie straipsnių anglų kalba pranešimą apie SOPA ir PIPA įstatymų keliamus pavojus perskaitė daugiau nei 162 mln. žmonių.
Minėtasis interneto streikas privertė JAV politikus atidėti planus priimti įstatymų projektus, nuspręsta juos peržiūrėti taip, kad jie tikrai negrėstų žodžio laisvei. Tačiau užmačių surasti apynasrį internetui neatsisakoma, nes teigiama, jog intelektualios nuosavybės vagystės kasmet vien JAV kainuoja 100 mlrd. dolerių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą