Lietuvos Respublikos piliečių vardas ir pavardė asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškomis raidėmis

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjos kasacinį skundą atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, jog valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. sausio 31 d. priimtu nutarimu nustatė, kad lietuvių ir nelietuvių tautybių Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės pasuose rašomi lietuviškais rašmenimis. Konstitucinis Teismas, kuris pagal Konstituciją yra įgaliotas spręsti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, 1999 m. spalio 21 d. nutarimu sprendė, kad toks reglamentavimas, kai visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose yra rašomi lietuviškais rašmenimis, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialusis dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, o pilietybės teisiniai santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, taigi asmens vardas ir pavardė asmens pase turi būti rašomi valstybine kalba. Savo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad jei Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba, tai neprieštarautų Konstitucijos 14 straipsniui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad egzistuojanti konstitucinė doktrina ir teisinis reglamentavimas įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, o tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškai, naudojant lietuvių kalbos raidyne esančias raides, taip pat ir visi civilinės būklės aktų įrašai turi būti atliekami pagal lietuvių kalbos taisykles. Todėl teismai pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išduoti jai santuokos liudijimą ir jame pareiškėjos pavardę įrašyti su „W“ raide.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę nustatyti, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Tai neprieštarautų Konstitucijos 14 straipsniui bei konstitucinei doktrinai. Tokiu atveju įstatymų leidėjas turėtų nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, taip pat tai, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, tačiau kol kas šis teisinis reglamentavimas nėra sukurtas. Kai jis bus sukurtas, pareiškėja turės galimybę kreiptis dėl jos vardo ir pavardės įrašymo Lietuvos Respublikos piliečio paso kituose skyriuose nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma.

Nutartis skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-3-392/2013).