Neaktyvus rugsėjis
Ventės rago ornitologijos stoties direktoriaus Vytauto Jusio teigimu, šiemet, kad ir kaip būtų keista, į tinklus paukščiai nepakliuvo beveik visą rugsėjį - migracija prasidėjo tik pirmąjį spalio savaitgalį. Pernai iki tokio laiko ornitologijos stotyje buvo sužieduota apie 60 tūkst. paukščių, vien rugsėjį - apie 30 tūkst. Šiemet toks skaičius paukščių sužieduotas per visus metus, o per rugsėjį žiedais pasipuošė vos apie 8 tūkst. sparnuočių.
„Sunku pasakyti, kodėl susiklostė tokia situacija. Gal šilta rudens pradžia, o gal šaltas pavasaris taip sudėliojo. Jei pavasarį būna šalta, jaunikliai užauga vėliau. Daug kas galėjo turėti įtakos, tiksliai niekada negali pasakyti“, - pasakojo V.Jusys.
Šiemet, nors paukštelių migracija prasidėjo kiek vėliau nei tikėtasi, jau spėta tinkluose aptikti ir keliauninkų iš svečių šalių, greičiausiai pagaliau susiruošusių namo. Ornitologai užfiksavo paukščius su žiedais iš Vokietijos, Belgijos, Rusijos ir kitų šalių. Mažieji svečiai Lietuvoje greičiausiai praleido tik vasarą, o dabar grįžta į gimtąsias šalis.
Ornitologas tikino, jog neseniai prasidėjusi paukščių migracija turėtų tęstis iki pat lapkričio vidurio. Ornitologijos stotyje tinklai paprastai nuimami lapkričio 10-15 dienomis.
Natūrali atranka
Pasak V.Jusio, prasidėjus rudeninei paukščių migracijai, nereikėtų stebėtis, jei dalis jų žūva atsitrenkę į stiklinius pastatus.
Pranešimų apie masinius nedidelių paukštelių kritimus per kiekvieną migraciją sulaukiama iš didžiųjų Lietuvos miestų, kuriuose nestinga aukštesnių stiklinių konstrukcijų pastatų. Tamsintuose stikliniuose pastatuose atsispindintis dangus dažnai suklaidina migruojančius paukščius ir jie žūsta nuo smūgio į stiklą.
„Tų rūšių, kurios dažniausiai atsitrenkia į stiklinius pastatus, paukščių šiemet yra labai nedaug. Į stiklus dažniausiai atsitrenkia nykštukai. Pernai buvo jų rekordiniai metai, sužiedavome apie 5 tūkstančius, o šiais metais, net ir skaičiuojant pavasarinius paukštelius, jų sužiedavome tik apie 100. Panaši situacija ir su į panašią kategoriją patenkančiomis ilgauodegėmis zylėmis. Šiemet jų iš viso nematėme, o pamenu metus, kai jų rudenį pagavome apie 18 tūkstančių. Taip jau yra su paukščiais“, - pasakojo Ventės rago ornitologijos stoties direktorius.
Jis pabrėžė, jog gamta nuolat pulsuoja. Kai tam tikros rūšies paukščių yra labai daug, jų natūraliai daugiau žūsta, susinaikina. Jei paukštelių lieka per mažai, skaičius ir vėl savaime atsistato. Ypač tai aktualu kalbant apie dažnų ir gausių rūšių paukščius. Kaip ir visur, paukščių pasaulyje veikia gamtos dėsniai, taip, kaip reikia, užpildantys tam tikrą erdvę.
V.Jusio teigimu, nėra vieningo patarimo, kuris padėtų apsaugoti sparnuočius nuo žūties atsitrenkus į stiklinius pastatus. Kalbama, kad turėtų veikti ant stiklų klijuojami plėšrių paukščių siluetai, tačiau ornitologo teigimu, ir tai ne visada suveikia.
„Kiek žinau, tie lipdukai nelabai padeda, nebent užklijuotum didelį plotą, beveik kiekvieną langą. Jei jau klijuojate, reikėtų parinkti sakalo keleivio atvaizdą, tai labiausiai mažiesiems paukščiams gąsdinti tinkamas plėšrus Lietuvos paukštis. O iš viso geriausia būtų kabinti tinklus. Žinoma, tai nėra ekonomiškai naudinga, todėl greičiausiai tokių priemonių verslininkai imtis neskubės. Dar yra svarbu prieš statant namus pasirūpinti, kad jų langai nebūtų atsukti į šiaurės pusę, nes iš čia pietų kryptimi paukščiai ir migruoja“, - teigė V.Jusy
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą