Poilsio sąlygos
Nors Baltijos jūra vietomis atrodo tarsi muilina bala, pilna fekalijų, visuomenės sveikatos specialistai ramina poilsiautojus, esą vanduo yra tinkamas maudytis, tik nerekomenduoja jūros vandens gerti.
Tiesa, aplinkosaugininkai neatmeta galimybės, kad nepaisant sugriežtintos kontrolės, į Klaipėdos uostą atplaukiančių laivų įgulos, vengdamos mokėti mokesčius, kartais piktybiškai teršia aplinką - išpila užterštus vandenis atviroje jūroje.
Tačiau kadangi tokius atvejus, o juo labiau kaltininkus užfiksuoti labai sunku, dėl nepatrauklios vandens būklės kaltinami dumbliai.
Riebaluotas vanduo
Liepos 5 dieną bendrajame Smiltynės paplūdimyje poilsiavę žmonės iš vandens lipo suraukę nosis - pakrantėje vanduo atrodė tarsi padengtas balta plėvele, nusėta rusvais taškeliais, vietomis atrodė, tarsi plaukiotų fekalijos.
Tarpusavyje žmonės kalbėjosi, kad vėl koks nors laivas bus išleidęs į jūrą savo fekalinius vandenis ar išpylęs buitines atliekas.
Smiltynės paplūdimyje tą dieną buvę "Vakarų ekspreso" žurnalistai pasiteiravo vietoje budėjusio gelbėtojo, ar kas nors tikrino vandens kokybę. Gelbėtojas kuo ramiausiai atsakė nieko nežinantis, tačiau pripažino, kad vanduo labai nemalonus ir sakė net neabejojantis, kad tai - kurio nors praplaukusio laivo "darbelis".
Galima išpilti jūroje
Pradėjus aiškintis, kurio laivo įgula galėjo šitaip pasielgti, visi specialistai tikino, esą šitaip nebūna. Esą, jei fekalijos ir muiluotas ar tepaluotas vanduo būtų išlietas iš laivo, šis turėjęs praplaukti pro pat besimaudančių žmonių nosis. Toli nuo kranto išleistos nuotekos paprastai kranto nepasiekia.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento jūros aplinkos apsaugos viršininkas Raimundas Šatkauskas akcentavo, kad vadovaujantis tarptautine apsaugos nuo teršimo iš laivų konvencija "Marpol 73/78", 12 mylių zonoje (nuo kranto nutolus per 20 km) laivai gali išleisti nutekamuosius vandenis su buitinėmis atliekomis, tačiau ne visus iš karto, o tik dalimis, be to, tuo metu ribojamas laivo greitis.
R. Šatkauskas neatmetė galimybės, kad kai kurie laivai gali piktybiškai teršti jūrą - pavyzdžiui, išleisti teršalus arčiau kranto, arba didesnį kiekį. Tačiau, pasak jo, nustatyti tokius pažeidėjus yra labai sunku, nes, aptikus nuotekų dėmę, paprastai laivas būna nuplaukęs labai toli - paskui jį tęsiasi tik naftos teršalų šleifas.
"Pavyzdžiui, jei teršalus išleidžia naktį, juos pastebėsi tik ryte, kai kaltininko pėdos jau seniai bus ataušusios. Tačiau kiekvieno laivo įgula, pastebėjusi bet kokią dėmę, privalo mus informuoti. Per metus gauname po 50 pranešimų apie galimus taršos atvejus. Į šį skaičių įeina ir bet kurio poilsiautojo skambučiai apie prie kranto pastebėtą mažytę naftos produktų dėmelę. Tačiau neatsimenu, kad kada nors būtų nustatytas tyčinis jūros teršimo atvejis", - sakė R. Šatkauskas.
Aplinkosaugininkai stengiasi bent kartą per savaitę patys apžiūrėti jūrą skraidydami sraigtasparniu arba plaukiodami laivu.
Griežta kontrolė
Apie iš kurio nors laivo išleistų teršalų ar buitinių atliekų galimybę uosto teritorijoje Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos atstovai nenorėjo net girdėti. Pasak jų, visų atliekų atidavimas specialiosioms uosto tarnyboms yra labai griežtai kontroliuojamas ir fiksuojamas laivo žurnaluose. Yra sudarytas Klaipėdos uosto atliekų tvarkymo planas, kurio visi laivai griežtai laikosi.
Esą, jei jūroje ir plaukioja fekalijos, tai jos gali patekti iš marių, į kurias įteka Nemunas, o į jį patenka nemažai kanalizacijos atliekų.
Bereikalinga panika?
Sveikatos specialistai pabrėžė, kad poilsiautojai kartais per daug panikuoja ir skuba visą kaltę versti laivų įguloms.
Pasirodo, dėl nepatrauklios jūros vandens išvaizdos reikėtų kaltinti dumblius. Esą nuo jų jūra ne tik pažaliuoja - gendantys dumbliai, bangų mūšos suplakti į vieną vietą, atrodo taip, lyg į vandenį būtų išpiltas muiluotas, tepaluotas vanduo.
Jūrinių tyrimų centro direktorius Algirdas Stankevičius taip pat tikino, kad gličios masės vaizdą jūroje sudaro būtent gendantys ir irstantys dumbliai.
"Kadangi dabar karščiai dideli, bangavimas mažas, tai jie ir susiplaka į vieną vietą. Tačiau jie gana greitai suyra. Tiesa, atsiranda naujų. Kol kas nėra jokių priemonių, kaip juos išnaikinti, tačiau yra sudaryta speciali programa, kaip reikėtų mažinti Baltijos jūros užterštumą. Tad po 10-15 metų vanduo Baltijos jūroje bus kur kas švaresnis", - žadėjo A. Stankevičius.
"Dumbliai žmonių sveikatai nėra pavojingi, tačiau geriau, kad toks vanduo nepakliūtų į burną. Tiesa, alergiškus žmones gali išberti", - sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro bendrosios higienos gydytojas Rimantas Giedraitis.
Pasak A. Stankevičiaus, žmonės skambina ir prisigalvoja visokiausių nebūtų dalykų - esą jūra užteršta ipritu, kitu cheminiu ginklu ar tiesiog pastipusiomis žuvimis. Tačiau esą kiekvieną kartą atlikus tyrimus paaiškėja, kad jokio užterštumo nėra.
Mėginio neėmė
Tiesa, vandens mėginio liepos 5 dieną Smiltynės paplūdimyje Visuomenės sveikatos centro specialistai neėmė, nes pagal grafiką to daryti nepriklausė.
"Jei kas ir būtų skambinę bei pranešę, kad vanduo įtartinas, mes negalime kada pagalvoję imti mėginių. Yra specialus grafikas. Paskutinį kartą iš Smiltynės paplūdimio mėginys buvo imtas birželio 27 dieną. Vanduo buvo normalus", - sakė R. Giedraitis.
Edita UŽKURAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą