NATO oro policijos misija: nuo ištrupėjusio tako iki dešimties naikintuvų

Neįmanoma misija tapo įmanoma

– Prieš 10 metų buvote Aviacijos bazės štabo viršininkas. Kokį prisimenate 2004 metų kovą?

– UAB Šiaulių oro uostas buvo bankrutavęs, vyko aerodromo infrastruktūros ir turto perėmimo iš „Bankroteros“ procesas. Pasiekė žinia – į Šiaulius atvyksta NATO valstybių naikintuvai vykdyti Baltijos valstybių oro erdvės apsaugą ir kontroliavimą.

Kai sužinojome, kažkodėl dangus apsiniaukė ir pradėjo pilti kaip iš kibiro, nors prieš savaitę švietė saulė.

Kovo 28 dieną įvertinti riedėjimo takų, perono būklės atvyko Karinių oro pajėgų (KOP) skrydžių saugos karininkas iš Belgijos. Pamatė graudžią situaciją, nes nebuvo skiriamas tinkamas dėmesys paviršių priežiūrai ir tvarkymui. O naikintuvas F-16 yra labai jautrus pašaliniams objektams, juos nuo tako siurbia kaip dulkių siurblys.

PASIRENGIMAS: 2004 metų kovo 28-oji. Tuometinis Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės štabo viršininkas majoras Vidmantas Raklevičius triūsda ant kilimo-tūpimo tako.

Netgi buvo priimtas sprendimas taką iš abiejų galų sutrumpinti po 500 metrų, nes paviršiaus būklė buvo tokia bloga, kad ten leistis ir riedėti naikintuvai negalėjo. Jau nekalbu apie tako viduryje vietomis irusį, birusį betoną.

Belgų karininkas nuvažiavo į prekybos centrą, nusipirko dažų ir balionėliais purškė linijas. Jas mes turėtume nudažyti, kad nusileidę naikintuvai galėtų saugiai nuriedėti nuo pakilimo-tūpimo tako. Bet dažyti ant vandens – beveik neįmanoma misija.

Darbą pradėjome apie 15 valandą. Užbrėžta galutinė darbų riba – rytas. Jei linijų nebus, naikintuvai į Šiaulius neatskris.

Surinkome visą bazės kolektyvą (tada tebuvo apie 180 žmonių), sudarėme pamainas. Intensyviai procese dalyvavo ir tuometinis bazės vadas majoras Devis Martusevičius bei aš, štabo viršininkas.

Naudojome orlaivių variklių šildymo įrenginius. Atkarpą išdžioviname, nudažome, išdžioviname ir tada priedangą persikeliame.

Kovo 29-osios rytą iš viešbučio atvažiavo belgų skrydžių saugos karininkas. Lietus sėkmingai tebelijo. Klausia, kaip mums pasisekė? Sakau, atlikta. Kaip atlikta?! Negali patikėti. Važiuojame pažiūrėti. Pamatęs atsisėdo ant asfalto: „Na, vyrai, jūs tikrai padarėte stebuklą“. Paskambino į Belgiją ir pranešė, kad esame pasirengę priimti orlaivius.

– Po belgų tuo pačiu taku turėjo naudotis ir kitos misijos, ar jos nekėlė pretenzijų?

– Skirtingos valstybės į Šiaulius atvykdavo skirtingais naikintuvais. F-16 yra labai jautrus, „Tornado“ F-3 jautrūs mažiau. Problema buvo ne vien takų danga. Bloga situacija buvo įspėjimas, kad reikia keisti situaciją iš pagrindų. Inicijuotas takų remontas, kiti projektai, jų įgyvendinimas nulėmė dabartinę dėkingą situaciją Aviacijos bazėje.

Planuojamas ir viešbutis

– Kiek per 10-metį investuota į Aviacijos bazę?

– Daug projektų buvo įgyvendinta naudojant NATO saugumo investicijų programos lėšas – apie 170 milijonų litų. Nacionalinių lėšų – apie 30 milijonų.

Pagal ilgalaikį Aviacijos bazės infrastruktūros vystymo planą projektų įgyvendinimas numatytas iki 2027 metų.

– Kokie darbai vyksta šiuo metu ir kas numatyta artimiausiu laiku?

– Statoma 2000 kubinių metrų talpos aviacinių degalų saugykla, eksploatacijai ją planuojama perduoti 2015 metų antroje pusėje.

Numatyta sraigtasparnių, transporto lėktuvų angarų statyba, viešbutis. Jis, ko gero, neturėtų būti daugiau kaip šimto vietų. Vienas iš galimų variantų – viešbutis pastatomas už Krašo apsaugos ministerijos lėšas, operatoriumi pasirenkamas privatus verslininkas. Galvojame ir apie maitinimo įstaigą bazėje.

Viliamės, kad Aviacijos bazė ateityje bus aviacinių pratybų traukos centras Baltijos regione. Kalbu apie didelio masto oro pajėgų pratybas trijose Baltijos šalyse: kad būtų išnaudoti ir Amari (Estija), Lielvardės (Latvija) oro bazių pajėgumai.

– Kokia situacija dėl oro policijos misijos rotacijos į Amari?

– Politikai galbūt mėgsta šią paklodę tampyti kiekvienas į save. Bet mes atsiribojame nuo šių diskusijų. Gausime įsakymą – vykdysime.

Sustiprinta oro kontrolė

– Jei pirmoji žinia apie Aviacijos bazę sklido dėl blogo kilimo-tūpimo tako, į ką atkreipia dėmesį dabartinės misijos?

– Į mūsų kompetenciją, kokybiškai teikiamas paslaugas, geranoriškumą, operatyvumą. Dabar skųstis nelabai kuo turi. Galbūt tik ne tokiu geru oru, kokio tikisi.

Nors visos 28 NATO valstybės turėtų vadovautis NATO standartais, kiekviena valstybė turi savo nacionalinę specifiką, poreikius, ypatumus.

Pavyzdžiui, danų ar belgų kontingentai džiaugiasi galimybe gyventi ir laisvalaikį leisti mieste, jie nori būti visuomenės dalimi. Amerikiečiai labiau pripratę prie gyvenimo uždaroje teritorijoje.

Kiekviena valstybė turi savų pamąstymų ir dėl maitinimo. Vieniems tinka, kad maitinimą organizuoja ir atveža viešbutis, kiti linkę produktus pirkti prekybos centre ir gaminti patys. Rekonstravus NATO oro policijos misijos štabo pastatą, įrengta nedidelė virtuvėlė.

– Kurios šalys dažniausiai buvo misijoje? Kokių valstybių atstovai ateityje saugos oro erdvę?

– Iki šios dienos misijoje buvo 14-os valstybių atstovai. Penkis kartus – vokiečiai. Po amerikiečių misiją perimsiantys lenkai taip pat atvyks penktą kartą.

Iki 2018 metų numatytoje rotacijoje po lenkų patruliuos portugalai, italai, norvegai, vengrai, ispanai. Vengrai ir italai misiją vykdys pirmą kartą.

Gera žinia, jog stiprinti oro policijos misiją savo pajėgomis pasisiūlė Didžioji Britanija, Prancūzija, Danija.

– Kiek Aviacijos bazė pajėgi priimti pagalbą?

– Priklauso, kiek orlaivių, personalo atvyksta. Amerikiečių junginyje yra 163 žmonės ir 10 naikintuvų. Tai dar ne viskas. Balandžio 1–2 dienomis vyks pratybos, į jas papildomai atvyks dar du F-15 naikintuvai, degalų ore papildymo tankeris KC-135. Pratybų metu planuoja leistis ir Švedijos KOP naikintuvai „Gripen“, techninis personalas su „Hercules“.

Kai į Šiaulius atvyko papildomi amerikiečių naikintuvai, KAM pradėtos diskusijos dėl lengvų konstrukcijų priedangų – jos apsaugotų naikintuvus nuo tiesioginių kritulių poveikio.

– Kaip dažnai šiuo metu į orą kyla sustiprintos amerikiečių pajėgos?

– Jei anksčiau per savaitę būdavo aštuoni pakilimai, dabar – 30. Įprastai ore būna 6, kartais – 8 naikintuvai.

– Koks Lietuvos indėlis į NATO oro policijos misiją?

– Šiuo metu trys Baltijos valstybės prie misijos vykdymo prisideda apie 3,5 milijono eurų per metus.

Kai kurias funkcijas dalijamės į tris dalis, kai kurias, pavyzdžiui, takų priežiūros išlaikymo išlaidas, Lietuva dengia 50 procentų, Estija su Latvija – po 25 procentus. Takai naudojami ne tik oro policijos misijai vykdyti, bet ir nacionaliniams Lietuvos poreikiams.

– Pagal skiriamas lėšas krašto apsaugai esame antri nuo galo – po Liuksemburgo. 2009–2012 metais buvote Lietuvos karinio atstovo prie NATO ir ES pavaduotojas Oro gynybai Briuselyje. Kaip iš šalies atrodė Lietuva tarp kitų NATO šalių?

– Liūdnai. Tuo metu kaip tik sprendėsi NATO oro policijos misijos tęstinumas Baltijos regione. Kai diskutavome, koks oro policijos modelis turėtų būti, kiek ilgai ir panašiai, buvo sudėtinga surasti svarių argumentų.

Lietuva 1 procentą nuo BVP krašto apsaugai geriausiu atveju pasieks 2016 metais.

Mes neturime savo nacionalinių naikintuvų, kovinės aviacijos, bet turime kitus pajėgumus, su jais sėkmingai dalyvaujame tarptautinėse operacijose, vadovaujamose NATO. Todėl nieko nuostabaus, kad NATO valstybės yra linkusios remti NATO oro policijos misiją Baltijos regione.

Ne tik laukti

– Šiemet Lietuvos KOP mini 95 metų sukaktį. Kodėl ilgametes tradicijas turinčių pajėgų įvaizdis viešojoje erdvėje – pajėgos su vienu lėktuvu?

– Komentatoriai, ko gero, nelabai įsigilina į situaciją. Vienas naikintuvas – arogancijos, pajuokos išraiška.

Turime tris transporto lėktuvus C-27J „Spartan“, du lengvuosius transporto lėktuvus L-410 UPV, tris techniškai tvarkingus sraigtasparnius Mi-8.

„To vieno lėktuvo“ L-39ZA variklis išsiųstas į kapitalinį remontą. Planuojama, kad jį gausime balandžio mėnesį. Iki 2016 metų planuojama atkurti turėtą situaciją – šešis L-39. Gyvenimas rodo, kad toks poreikis yra.

– Kada Aviacijos bazę pasieks nauji sraigtasparniai?

– Pagal kontrakto sąlygas pirmą sraigtasparnį turėtume gauti iki 2015 metų rugsėjo mėnesio. Kitus du – iki 2015 metų spalio.

Skraidančio ir techninio personalo parengimą irgi esame numatę dviem etapais. Pirmas etapas prasideda 2015 metų vasarį.

– NATO 10-metis sutapo su Ukrainos įvykiais, kurie, kaip žadintuvo skambutis, pažadino NATO šalių bendradarbiavimą.

– Tai – geras signalas ir Lietuvos, ir kitų valstybių visuomenei, kad NATO klubas laikosi įsipareigojimų, kad 5-asis Vašingtono sutarties straipsnis yra galiojantis.

Man labai patiko JAV viceprezidento Joe Bideno pasisakymas spaudos konferencijoje. Kai žurnalistas paklausė, apie ką buvo kalbamasi su Lietuvos Prezidente, jis sakė: nekalbėjome apie tai, ką Amerika gali padaryti dėl Baltijos valstybių. Kalbėjome apie tai, ką galime padaryti kartu.

Geras signalas ir mūsų valstybės vadovybei, Vyriausybei, kad turime skirti dėmesį valstybės gynimų pajėgumams plėtoti. Neturėtume vien sėdėti ir laukti, jog mus kažkas apgins. Kad galėtume, jei prireiktų, tam tikrą laiką atsilaikyti, kol ateis pagalba. Jei neturi pajėgumų, gerų norų neužtenka.

Istorija turi tendenciją kartotis, bet esu garantuotas, kad ji nepasikartos, kaip 1940 metais.