Naujienų sausio 17 d. dienraščiuose apžvalga

"Partijos nesutiks atiduoti valdžios rinkėjams. Partijos neplečia gretų, nes tuomet pačioje partijoje prireiktų plačiau dalytis valdžia ir pinigų skirstymo teise. Valstybės valdyme dominuoja partijos, o ne laisvuose tiesioginiuose rinkimuose išrinkti nepriklausomi piliečiai. Nuo tarybinių laikų mažai kas valstybės valdyme pakito",- Ar Lietuvoje iš tiesų veikia demokratija? Ką Lietuvoje iš tiesų veikia partijos? Apie tai ir kitką pokalbis su kultūrologu, poetu ir publicistu Vytautu Rubavičiumi. - Dienos tema: "Gyvename vaizduojamojoje demokratijoje." RESPUBLIKA

Artėjantys savivaldos rinkimai atskleidė, kad kai kur pretendentų grumtynės vyksta be jokių taisyklių. Klaipėdoje dėl savireklamos spjaunama į šio miesto gyventojų ir svečių interesus. Klaipėdos miesto savivaldybei net 800 tūkstančių litų kainavęs unikalus restauruotas pėsčiųjų tiltas, pasirodo, naudojamas nelegaliai - jau šeštą mėnesį vilkinama pripažinti ji tinkamu naudoti. Pagalius į ratus kaišo uostamiesčio paveldosaugininkų vadovas Naglis Puteikis. Jis yra Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos Klaipėdos skyriaus lyderis ir pretendentas į mero postą. Rimantas Taraškevičius, Klaipėdos miesto savivaldybės meras: "Susidaro įspūdis, jog vykdydamas tiesiogines pareigas jis tyčia vilkina miestui svarbių objektų priėmimą, kad vėliau miesto valdžią galėtų kaltinti neveiklumu ir kompetencijos stoka." Politikuojančio veikėjo įkaitai - klaipėdiečiai. LIETUVOS RYTAS

Vilniuje Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje iškilmingai atidarytame Energetinio saugumo centre prie Užsienio reikalų ministerijos dirbs vos keli žmonės, bet ambicingų planų tai nestabdo. "Mūsų užduotis - kaupti ir analizuoti informaciją, susijusią su energetiniu saugumu, teikti pasiūlymus Vyriausybei, kaip spręsti šioje srityje iškylančius klausimus, o jų tikrai nemažai. Turėsime gana plačiai žvelgti į energetikos srityje vykstančius procesus. Pavyzdžiui, aiškinsimės, kaip ir kodėl kinta energijos išteklių kainos ir kokią tai turės įtaką nacionaliniam saugumui", - sakė centro vadovas Audrius Brūzga. KAUNO DIENA

Ir vis dėlto 2006 metais konservatorių pradėtas smegenų plovimas stringa. Šnipštu baigėsi ir bandymas iš dangaus debesų išburti naują atominę elektrinę. Ši valdžia viską darė taip, kaip suplanavo Rusija. Aiškėja, kad vien griauti XXI a. jau nebeužtenka, reikėtų ką nors ir pastatyti - tik ar daug gali atgrubnagiai. Ką tada reiškia Energetinio saugumo centras, kurį pompastiškai atidarė konservatoriai? Dar vieną bandymą plauti smegenis, tik prisidengiant nauju figos lapu,- teigia Rimvydas Valatka. LIETUVOS RYTAS.

Susigriebę, kad Lietuva baigia išsilakstyti, parlamentarai puolė savo kūrybos dainomis emigrantus įkalbinėti grįžti namo. Vieno kito patriotizmo stygą nauji kūriniai gal ir užgaus. Bet kad sugrąžintų dešimtis tūkstančių tautiečių - vargu. Pagautas įkvėpimo seimūnas Ligitas Kernagis sukūrė dainą "Aš - lietuvis". "Ta daina skirta ir emigrantams, ir visai Lietuvai, - "Vakaro žinioms" aiškino L.Kernagis. - Bet ne emigracijos mastas paskatino ją sukurti, o pastaruoju metu labai susipriešinusi visuomenė, neturinti bendro tikslo". VAKARO ŽINIOS

"Emigrantų sugrąžinimas nėra paprastas dalykas. Kai ekonomika atsigaus - tik tada to galima tikėtis. Ir nuo mūsų visų tas priklauso - ne vien nuo Seimo", - pamokslavo parlamentaras, libcentristas Žilvinas Šilgalis. Kad nelengva emigraciją sustabdyti, aišku ir iš to, jog paties Ž.Šilgalio dvi dukros - užsienyje. "Kokios jos emigrantės? Lietuvos pilietės, šaknys - Lietuvoje! - nustebo jis. - Jų teisė rinktis. Kitas ir užsienyje dirbdamas gali būti didesnis patriotas už gyvenantįjį Lietuvoje." VAKARO ŽINIOS

"Iš tiesų emigrantų grįžimą ar negrįžimą lemia tikrai ne dainos ar įkalbinėjimai, tai yra pigios propagandinės akcijos, o socialinės, ekonominės aplinkybės ir, labai svarbu, nauja demokratijos kokybė Lietuvoje. O tos naujos kokybės šalyje, deja, nejaučiame",- politologas Algis Krupavičius mano, jog emigrantų dainomis nesusigrąžinsi. VAKARO ŽINIOS

Prieš 24-erius metus Černobylio avarijos pasekmes likvidavę Lietuvos žmonės teigia sulaukiantys daugiau patyčių nei pagarbos. Vienas skaudžiausių antausių iš valdžios uostamiesčio černobyliečiams buvo paskutinė žinia, kai savivaldybė kreipėsi į teismą, idant judėjimo nariai būtų iškeldinti iš turimų patalpų ir dar iš jų būtų priteista per 370 tūkst. litų. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius patikino, kad uostamiesčio savivaldybė tikrai nėra nusiteikusi prieš černobyliečius, atvirkščiai - norinti jiems padėti. "Viskas priklauso nuo Vyriausybės. Jei ji pakreiptų savo norus gera linkme, Klaipėdos savivaldybė tam pritartų. Jei tik atsirastų teisinės galimybės, iškilusią problemą spręstume černobyliečių naudai", - tikino A. Každailevičius. VAKARŲ EKSPRESAS

Minint Sausio 13-ąją Lietuvos televizijos ekranuose mirgėjo ir garsaus Norvegijos televizijos žurnalisto Hanso Wilhelmo Steinfeldo 1991 metų sausio mėnesį Vilniuje filmuoti smurto vaizdai. H.W.Steinfeldo reportažų vaizdai iš Vilniaus 1991 metais buvo rodomi visame pasaulyje. Tai padėjo Lietuvai pralaužti informacinę blokadą ir skleisti tiesą apie sovietinės kariuomenės smurtą mūsų šalyje. Šiuo metu jis - Norvegijos televizijos korespondentas Maskvoje. Dažnas Lietuvos svečias H.W.Steinfeldas per šį Sausio 13-osios minėjimą į Vilnių neatvyko. "Kad šįkart manęs niekas nepakvietė.",- sakė H.W.Steinfeldas. Lietuva pamiršo norvegą, kuris pirmas pranešė apie 1991-ųjų sausio įvykius. LIETUVOS RYTAS

Iš H.W.Steinfeldo pokalbio su "Lietuvos rytu": "Yra tekę girdėti, kad jūs dažnai bendraudavote su A.Sobčiaku ir jums kavą nešiodavo pats Vladimiras Putinas. Ar tai - ne mitas?"-"Iš tiesų ne kartą lankiausi pas A.Sobčiaką Smolnyje. Jo kanceliarijai tuo metu vadovavo V.Putinas, o padėjėju dirbo tuomet dar niekam nežinomas Dmitrijus Medvedevas. Bet kuris jų mums nešiojo kavą, dabar sunku prisiminti." LIETUVOS RYTAS

TEISĖTVARKA

Linas - teistas. Beveik penkerius metus kalėjo. Į laisvę išleistas lygtinai. Tai, apie ką pasakoja Linas, išgyvena kas dešimtas - Lietuvoje yra per trys šimtai tūkstančių teistųjų. Tokia nusikaltėlių armija išaugo vien per keliolika pastarųjų metų. Jie - vagys, sukčiai, prievartautojai, žudikai. Atsitiesti grįžus iš kalėjimo pavyksta tik vienam kitam. Į teisiamųjų suolą Linas sėdo 2002 metais. Su dviem bendrininkais nuteistas už sugėrovo nužudymą. Pravieniškių pataisos namuose nuteistasis kalėjo daugiau nei ketverius metus. Tiek laiko, anot paties, su kaupu užteko, kad suprastų, ką padarė, susivoktų. Galvojo labai daug - suprato padaręs klaidą ir užsidėjęs nusikaltėlio etiketę visam gyvenimui. Apie kalinimo įstaigą net galvoti vengdavęs Linas šiandien jau kalba. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Šeštadienį Marijampolės teismas leido suimti septynių automobilių padegimu Marijampolėje įtariamus 22 m. P.S., 21 m. R.B., 19 m. H.V. ir 18 m. R.G. Marijampolės policijai teks paplušėti, kad teismas galutinai patikėtų, jog būtent šie marijampoliečiai įvykdė miestą sukrėtusį nusikaltimą. Nė vienas iš įtariamųjų teisme neprisipažino įvykdęs nusikaltimą, o konkrečių įrodymų, kad automobilius padegė jie, taip pat nėra. Kas atvedė policiją būtent pas šiuos keturis įtariamuosius, neatskleidžiama. Gali būti, kad įtariamųjų bus daugiau. RESPUBLIKA

Šeštadienį Kauno automobilių turguje dėl automobilio derėjęsi vyrai taikiai susitarti nesugebėjo - iš pradžių susimušė, o paskui griebėsi ginklo. "Nežinau, kodėl kilo konfliktas. Žodis po žodžio, ir kažkas tarp jų nutiko", - mįslingai apie įvykį kalbėjo bendrovės Varanas", kuriai priklauso automobilių turgus, direktorius Valentinas Naujanis. Anot jo, ir po šūvio vyrai neatvėso, toliau aiškinosi santykius. Turgaus administracijai iškvietus policijos pareigūnus ir medikus, sužeistasis buvo išvežtas į ligoninę. KAUNO DIENA

KULTŪRA

Po Telšių dailės technikumo (dabar Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas) dėstytojo Petro Liukpetrio (1928-2007) mirties, pelenus išbarsčius prie Baltijos jūros, jo buvę mokiniai jautė pareigą pristatyti stebuklingai išlikusią menininko kūrybą visuomenei. Menininkui mirus, prie kaimynystėje stovinčių konteinerių ir juose per laimingą atsitiktinumą buvo rasti jo kūriniai, dokumentai bei užrašai. Darbai buvo išgelbėti, išdžiovinti ir palikti "tolesniam gyvenimui". P.Liukpetris - dailininkas monumentalistas, baigęs vitražo studijas, visą savo gyvenimą paskyrė pedagoginei veiklai. Ilgus metus, atsisakęs meninių ambicijų, atsisakęs rengti parodas, kantriai mokė Telšių dailės technikumo studentus piešimo bei tapybos pagrindų. RESPUBLIKA

"Laikau save liaudies menininke, nes stengiuosi tapyti gražius paveikslus. Juk vargstantieji nenori ir drobėse matyti dramatiškų dalykų", - sakė Elena Kniūkštaitė. Vilniaus paveikslų galerijoje praėjusią savaitę atidaryta jubiliejinė E.Kniūkštaitės paroda. Joje 60 metų dailininkė publikai pristato apie šimtą paveikslų, sukurtų per 36 metus. Parodą papildo autorės kūrinių katalogas, kurį išleido Kauno Eglės galerija. Ir pati retrospektyva pirmąsyk publikai pristatyta praėjusių metų pabaigoje Kauno paveikslų galerijoje. "Dažnai manęs klausia, kodėl tapau angelus. Kodėl piešiu angeliuką, jei galėtų ir vaikas praustis? Tačiau besiprausiantis vaikas - jau buitis. O kai prausiasi angeliukas, jis - niekieno. Ir kartu visų.",- sakė Elena Kniūkštaitė. E.Kniūkštaitė dažnai vadinama lietuvių N.Pirosmaniu. LIETUVOS RYTAS

EKONOMIKA

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas prieš kelias dienas džiūgavo, kad žmonės gyvena vis geriau, mat paskutinį praėjusių metų ketvirtį jų sąskaitos bankuose išaugo 2 milijardais litų. Lietuvos banko duomenimis, namų ūkiai praėjusių metų lapkritį komercinių bankų sąskaitose turėjo per 25 milijardus litų. Pernai šalies Vyriausybė užsienyje pasiskolino daugiau nei 7 milijardus litų. Pasigirsta balsų, kad ūkiškiau būtų šalies valdžiai skolintis pinigų iš savo piliečių už kiek didesnes palūkanas, nei jiems šiandien siūlo bankai, ir kartu duoti žmonėms daugiau uždirbti. RESPUBLIKA

"Kuo daugiau Vyriausybė skolinsis vidaus rinkoje, tuo labiau brangs kreditai verslui. Ar jūs norite, kad jie pabrangtų? Iš žmonių skolinamės masiškai, bet jie palyginti mažai perka. Yra valstybės lakštai, kitokie finansiniai instrumentai",- "Respublikai" sakė K.Glaveckas. Aušra Maldeikienė, ekonomistė tvirtina, kad valdžiai skolintis mūsų šalies viduje neįmanoma dėl paprastos priežasties - absoliuti gyventojų dauguma yra vargšai: "Tikrai nedaug yra žmonių, kurie gali sau leisti ilgam laikui atidėti gana dideles sumas, kad skolintų valstybei. Čia neturtinga šalis. Čia 90 proc. žmonių gyvena nuo algos iki algos arba iki pusės mėnesio, o toliau - badas. Padalykite tuos milijardus iš trijų milijonų ir pamatysite - ten mūsų algos guli." RESPUBLIKA

Skaičiuojama, kad 2009 m. nelegalių cigarečių kiekis Lietuvos tabako rinkoje buvo 1,9 mlrd. vienetų, o jų rinkos vertė - daugiau kaip 600 mln. litų. Pelnas iš Lietuvos rinkoje parduoto šio cigarečių kiekio galėtų būti iki 500 mln. litų, o jei šis cigarečių kiekis būtų realizuotas Vakarų Europos šalyse - net 1,5 mlrd. litų. Atsižvelgiant į tai, kad iš visų teisėsaugos institucijų 2009 m. sulaikytų cigarečių Lietuvos tabako rinkai buvo skirta iki 20 proc., galimos žalos Lietuvos biudžetui dydis užpernai galėjo būti 100-200 mln. litų nesumokėtų mokesčių. Sprendžiant pagal 2010 m. pirmo pusmečio sulaikymų statistiką, Lietuvai skirtos cigarečių kontrabandos dalis vis labiau mažėja, ir šiuo metu siekia maždaug 15 proc. VAKARŲ EKSPRESAS

Nors valdininkų kvalifikacijai kelti kasmet skiriama dešimtys milijonų litų, net jie patys pripažįsta, jog kai kurie mokymai sukurpti tik tam, kad būtų "įsisavinti" pinigai. Tuo tarpu švietimo darbuotojai piktinasi, kad už savo kvalifikaciją daugelis turi susimokėti patys, nors valdininkams apmokamos net kelionės ir viešbučiai. 2007-aisiais valdžia valdininkų mokymams išleido 11,7 mln. litų, 2008-aisiais - 16,2 mln., tiesa, 2009-aisiais - jau "vos" 7,5 mln. litų. Valstybės kontrolės atstovai "Vakaro žinioms" konstatavo, kad didžioji dalis mokymų vykdoma pagal neįvertintas ir nepatvirtintas programas, į beveik identiškus mokymus valdininkai siunčiami dukart. VAKARO ŽINIOS

Ūkio ministrui teks pasiaiškinti dėl susapnuoto turto. Ūkio ministras Dainius Kreivys "sapnu" ir "nesąmonėmis" vadina informaciją apie neva jo šeimos valdomą 170 mln. Lt turtą. Tačiau greičiausiai jam dar reikės pasiaiškinti, ar jis ir Užsienio reikalų ministerijoje dirbanti jo žmona tinkamai pateikia deklaracijas. "Akcijas pardaviau arba suinteresuotiems asmenims, arba su įmonėmis susijusiems asmenims, priklausomai nuo poreikio. Visi sandoriai yra privatūs ir, ko gero, ne visi privatūs akcininkai nori, kad mes apie juos skelbtume",- aiškino p.Kreivys. VERSLO ŽINIOS

ENERGETIKA

Gruodžio mėnesį Šiaulių rajone, Voveriškių kaime, atliktas pakartotinis žmogaus sveikatai pavojingo infragarso matavimas. Šį kartą norma viršyta daugiau, nei prietaisai užfiksavo lapkričio mėnesį. Paties gyventojo atlikti tyrimai parodė, esą infragarsas egzistuoja įvairiose Šiaulių miesto vietose ir jo priemiesčiuose. Sukruto ir visuomenės sveikatos sargai - pradėtas tyrimas dėl infragarso šaltinio nustatymo. Po tyrimo Šiaulių visuomenės sveikatos centras infragarso šaltinio patarė ieškoti patiems gyventojams - esą tai ne centro kompetencija. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

FINANSAI

Bankų teikiamos 12 mėn. terminuotųjų indėlių palūkanos siekia nuo 1,2 proc. iki 3,6 proc., jos yra perpus mažesnės nei pernai. Specialistai prognozuoja, kad šiemet I ketv. indėlių palūkanos netirėtų keistis, mat atsigaunant finansų sektoriui bankai neturės didesnio poreikio pritraukti lėšų iš gyventojų. VERSLO ŽINIOS

ĮMONĖS

Bankrotų gausa išryškina sunkmetį Bankrotų gausa išryškina sunkmetį Per pastaruosius dvejus krizės metus katastrofiškai padaugėjo įmonių bankrotų. Tyčiniai bankrotai tarp jų sudaro tik nedidelę dalį. Tačiau jų skaičiaus augimas buvo įspūdingas. Tyčinių bankrotų skaičius, palyginus praėjusių metų ir 2007-ųjų duomenis, buvo išaugęs net 400 proc. Labiausiai nuo Nepriklausomybės atkūrimo įmonių bankrotų skaičius padidėjo 2009-aisiais. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktoriaus Dano Arlausko tvirtinimu, dėl kokių priežasčių per pastaruosius dvejus metus smarkiai ūgtelėjo įmonių bankrotų skaičius, niekam nėra paslaptis. "Staigiai ir ne visai numačius galimas pasekmes buvo padidintas pridėtinės vertės ir kiti mokesčiai. Ypač skaudžiai tai atsiliepė lengvatinį PVM tarifą savo prekėms ir paslaugoms taikiusioms įmonėms, joms tas mokestis išaugo keliagubai. Dalis įmonių neatlaikė valdžios joms žaibiškai užkrautos naštos ir bankrutavo", - dėstė D.Arlauskas. RESPUBLIKA

PASLAUGOS

Akivaizdu, kad sotus ir pigus maistas daugeliui klaipėdiečių dabar aktualiau, nei kavinės interjeras ar kvapas, nes norinčiųjų pasimėgauti pigiaisiais kotletais - minios. Praėjusį pavasarį buvo atsiradusi ne viena įstaiga, kuri siūlė kompleksinius pietus vos už 5 litus - tačiau ne visos jos išsilaikė, nors maistas buvo skanus. "Vakarų ekspresui" knieti pasiaiškinti, kodėl vienos kavinės lyg magnetas traukia lankytojus, o kitose - tuščia lyg kapinėse naktį, ir kodėl taip skiriasi pietų meniu kainos skirtingose kavinėse, nors tų pačių kotletų kokybė jose beveik ta pati. "Vakarų ekspresas"pristato žurnalistinį tyrimą "Skonio reikalas". VAKARŲ EKSPRESAS

PREKYBA

Kai kurie klaipėdiečiai skundžiasi, jog nebeįmanoma įpirkti ne tik legaliai pardavinėjamų rūkalų, bet ir kontrabandinių cigarečių. Pastarosios brangsta ne tik dėl to, jog pasidarė sunkiau jas pervežti per sieną, bet ir dėl kainų pokyčių Rusijoje, iš kurios jos dažniausiai ir atgabenamos į Vakarų Lietuvą. Pernai balandį "Vakarų ekspreso" žurnalistams pabandžius įsigyti populiariausių kontrabandinių rūkalų "Saint George" mėlyną pakelį, šis atsiėjo keturis su puse lito. Praėjusio mėnesio pabaigoje už tokį patį pakelį prekeivis prie senojo turgaus prašė jau penkių litų. Tuo tarpu parduotuvės lentynose gulintis legalus "Saint George" pirkėjams atsieina kiek daugiau negu šešis litus. VAKARŲ EKSPRESAS

RŪPYBA

Vakar Radviliškio mieste duris atvėrė naujame pastate įsikūręs bendruomenės Socialinių paslaugų centras socialinės rizikos, smurtą patyrusioms šeimoms bei jose augantiems vaikams. Į iškilmes atvykęs premjeras Andrius Kubilius pasidžiaugė geromis permainomis Radviliškyje. A. Kubilius pasidžiaugė, kad, įkūrus Socialinių paslaugų centrą, Radviliškyje bus pradėta rūpintis pažeidžiamiausiais bendruomenės nariais. Radviliškyje steigti nestacionarių socialinių paslaugų teikimo centrą nuspręsta įvertinus nerimą keliančią situaciją: rajone vis aktualesne problema tampa didėjantis socialinės rizikos šeimų bei jose augančių vaikų skaičius. Pastatui pastatyti, Socialinių paslaugų centrui jame įrengti, prireikė beveik 3 milijonų litų. Didžioji šios sumos dalis - Europos Sąjungos lėšos. Savivaldybės indėlis - apie 400 tūkstančių litų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

STATYBA

Šiaulių arenos jau kitąmet liepą turėtų būti pastatytas futbolo maniežas. Sporto specialistai neabejoja, kad toks objektas miestui yra labai reikalingas. Šiaulių miesto savivaldybės Investicijų ir plėtros skyrius informavo, kad neseniai įvyko konkursas futbolo maniežo galimybių studijai parengti. Galimybių studija ne tik išnagrinės esamą situaciją, bet ir pasiūlys geriausią būdą, kaip kooperuoti lėšas futbolo maniežui statyti. Galimybių studijos rengėjai pateiks skaičiavimus ir pateiks kelis projekto įgyvendinimo variantus, o sprendimą priims Šiaulių miesto taryba. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

VERSLAS

Lietuvą surakino pašarinių grūdų stygius. Tai į neviltį varo kiaulių ir paukščių augintojus. Pašarų kainoms šovus į aukštumas, pavymui brangs kiauliena ir paukštiena. "Turite grūdų? Pirkčiau iš karto", - kartokai šyptelėjo per 25 tūkst. kiaulių auginančios bendrovės "Dainiai" direktorius Kasparas Jurevičius. Rudenį sukauptos pašarinių grūdų atsargos pamažu senka, o jų papildyti nėra kuo. "Be to, pernai gruodį buvo skelbiamas intervencinių - sukauptų atsargoms 2009-ųjų derliaus pašarinių miežių aukcionas. Vylėmės, kad jie bus parduoti gyvulių augintojams. Tačiau staiga juos už didesnę nei skelbta kainą (630 litų už toną) supirko spekuliantai", - pasakojo K.Jurevičius. "Paukštynuose - tragiška padėtis, nes pašarų trūksta. Bet jų stygius - dirbtinis, - patikino Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis. - Pašarinius grūdus supirko perpardavėjai. Jie laukia, kol biržose kainos dar labiau pakils ir juos bus galima išvežti į užsienį ar ypač brangiai parduoti vietos rinkoje." LIETUVOS RYTAS

"Stintos mums paskelbė karą", - liūdnai juokauja iš Baltijos jūros tuščiais tinklais į Šventąją grįžtantys žvejai. Jie pagauna vos po kelis kilogramus stintų. Šventosios žvejams, nuo Kalėdų pagaunantiems vos po kelis kilogramus stintų, visai nukrito ūpas. Praėjusį penktadienį pustrečio kilometro ilgio tinklus ištraukęs šventojiškis Vytautas Grišinas juose suskaičiavo 15 stintų. Apie jo laimikį sužinoję kiti žvejai iš jūros netraukė tinklų. "Žvejoju daugiau nei 20 metų, tačiau tokių mažų laimikių iki šiol nėra buvę. Prieš dvejus metus šiuo laikotarpiu iš tinklų iškratydavome iki pusės tonos stintų", - nusivylimo neslėpė V.Grišinas. Šventojiškiai tikina, kad šiemet žvejyba nuostolinga. LIETUVOS RYTAS

SPORTAS

LKL čempionai subyrėjo Šiaulių arenoje. Prieš Eurolygos "Top 16" startą "Lietuvos rytas" gavo nemalonią pamoką. LKL čempionai Šiauliuose 95:96 nusileido Antano Sireikos treniruojamai komandai. Europos taurės turnyre "Šiaulių" krepšininkai šį sezoną pralaimėjo visas 6 rungtynes. Tačiau ši liūdna statistika nesukliudė A.Sireikos komandai sustabdyti į Eurolygos "Top 16" prasimušusio "Lietuvos ryto". 2008-aisiais pusmetį "Lietuvos ryto" krepšininkams vadovavęs 54 metų treneris jau antrąsyk įveikė Vilniaus ekipą po to, kai grįžo į Šiaulius. LIETUVOS RYTAS

"Šiauliai" palaužė Lietuvos čempionus. Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) antro rato kovos prasidėjo griausminga "Šiaulių" pergale prieš Vilniaus "Lietuvos ryto" ekipą. Iš nesėkmių ruožo ištrūkę šiauliečiai savo žiūrovų akivaizdoje pateikė didžiausią šio LKL sezono staigmeną. Svečiams iš sostinės šis susitikimas nežadėjo nieko blogo. Beveik visą mačą pirmavę vilniečiai po trijų kėlinių turėjo 11 taškų pranašumą - 76:65. Ketvirtajame kėlinyje šeimininkai perėmė iniciatyvą ir iškovojo pergalę 96:95. Paskutinėmis rungtynių sekundėmis Šiaulių arenoje netrūko įtampos. RESPUBLIKA

Po "Šiaulių" pergale pasibaigusio mačo "Lietuvos ryto" krepšininkų drabužinės sienos ilgokai drebėjo nuo ugningos pylos, kurią ant auklėtinių išliejo perpykęs Aleksandras Trifunovičius. Spaudos konferencijoje paklaustas, ką kalbėjo auklėtiniams po rungtynių, treneris nebuvo linkęs atvirauti. "Ką norėjau jiems pasakyti, tą jau pasakiau, - teigė A.Trifunovičius. - Jei būčiau norėjęs, kad visi tai žinotų, pakalbėti būčiau išėjęs į lauką". Svečių treneris pasveikino "Šiaulius" su pergale ir atkreipė dėmesį, kad šiauliečiai jos siekė visas 40 minučių. "Dievas daugiau padeda tiems, kurie labiau stengiasi, - šypsojosi "Šiaulių" strategas Antanas Sireika. - Mes netapome aukštesni visa galva už vilniečius, tiesiog labiau siekėme pergalės. Esu labai dėkingas savo vyrams už kovingumą". RESPUBLIKA

Šeštadienį Šiaulių arenoje džiaugsmo šokį šoko ir krepšininkai, ir aistruoliai. Po permainingos kovos Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynėse "Šiaulių" krepšininkams pavyko nugalėti LKL lyderius - Vilniaus "Lietuvos ryto" komandą vienu tašku - 96:95. Lemiamą dvitaškį, į neviltį nuvariusį "Lietuvos ryto" krepšininkus, paskutinėmis sekundėmis pelnė Rashaun Broadus. Aistros arenoje kaito dar neprasidėjus rungtynėms. Šaltasis karas vyko už aikštelės ribų: "Šiaulių" aistruoliai erzino Vilniaus sirgalius plakatais, ir viena, ir kita pusė pasikeitė ne paties švelniausio turinio skanduotėmis. Prieš pat rungtynių pradžią "Šiaulių" fanai krepšinio aikštelę atakavo popieriniais serpantinais, o "Lietuvos ryto" fanai apnuogino krūtines. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

A.Sireika krepšininkams dėkojo už kovingumą: "Jau kelintas rungtynes nebepuolame į duobę, kovojame iki galo. Komandoje kiekvienose rungtynėse atsiranda vis daugiau lygiaverčių žaidėjų." Treneris negailėjo šiltų žodžių ir žiūrovams: "Komanda jaučia paramą. Sirgalius reikia užsiauginti, reikia dėl jų kovoti, parodyti, kad nebijome kristi ant žemės, kautis iki galo." ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Naujasis "Žalgirio" vyriausiasis treneris , Graikijos krepšinio specialistas Ilias Zouras trykšta optimizmu: "Treniruoti "Žalgirį" - didelė garbė. Tai komanda, kurios istorija yra įspūdinga. Esu pasiruošęs rimtai padirbėti, atiduosiu visas savo jėgas ir patirtį. Mačiau visas komandos rungtynes, kurias rodė per televiziją. Pirmiausia noriu apsižiūrėti, iš karto nieko nesiruošiu keisti. Tikiuosi su krepšininkais žingsnis po žingsnio suderinti žaidimą. Sprendimus dėl naujų žaidėjų priimsime su klubo vadovybe." KAUNO DIENA

Ilias Zouros, nepabūgęs atsisėsti į karštą Kauno "Žalgirio" trenerio kėdę, pasirengti lemiamoms Eurolygos dvikovoms turės vos tris dienas. Į eilines šalies čempionato rungtynes susirinkę "Žalgirio" gerbėjai nenusivylė. Per 3 tūkst. kauniečių išvydo ne tik savo numylėtinių pergalę, bet ir lauktą premjerą - gausią svečių iš Graikijos delegaciją. Į įvykius aikštėje įdėmiu žvilgsniu įsiskverbusį naująjį Kauno klubo strategą I.Zourą šiltai palaikė greta įsitaisiusi jo žmona. Treneris dažnokai persimesdavo žodžiais su savo asistentu Giorgu Ketselidžiu, o per rungtynių pertrauką su "Žalgirio" savininku Vladimiru Romanovu narstė žaidėjų statistikos suvestinę. Tiesa, mačo metu graiko dėmesį trumpam buvo patraukusi ir ištikimiausių Kauno ekipos sirgalių tribūna. Joje tarpusavyje apsižodžiavusius ir susipliekusius "Žalgirio" gerbėjus teko tramdyti apsaugininkams. LIETUVOS RYTAS

Trenerio postą palikęs R.Grigas neslėpė žinojęs, kad netrukus turės grįš į sporto direktoriaus pareigas. "Šį sezoną aš išvis neplanavau dirbti treneriu. Turėjau pasiūlymą, galėjau išvažiuoti, bet norėjau kurį laiką pagyventi ramiai. Bet vis tiek gavau mėnesį elektros kėdėje. I.Zouros - vienas stipriausių Graikijos trenerių, tiesa, jis beveik nebeturi laiko. Jam keliami reikalavimai - tokie, kaip ir man tekę: per naktį ateiti į komandą ir nugalėti Ispanijoje, po savaitės - dar ką nors", - po paskutinio mačo prie "Žalgirio" vairo kalbėjo R.Grigas. LIETUVOS RYTAS

Po atostogų diską į rankas paėmęs dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna apgailestauja, kad sezonui kaskart tenka rengtis užsienyje. Sąlygų treniruotis Lietuvoje garsus sportininkas neįžvelgia. "Parodykite nors vieną pastatytą treniruočių kompleksą lengvaatlečiams. Kur jis? - klausė 38 metų disko metikas. - Per dvidešimt Nepriklausomybės metų Vilniuje niekas nepasikeitė. Tas pats Vingio stadionas, kurį kasmet iš lengvaatlečių žadama atimti, ir senutis maniežas. Kaip įmanoma ten treniruotis, jei vietoj 20 laipsnių šilumos kai kada būdavo tik 10? Tada reikėdavo tris treningus vilkėti." Vienas garsiausių Lietuvos sportininkų yra susitaikęs, kad rengtis sezonui jis priverstas užsienyje: "Aš tik norėjau pasakyti, kad visi garsiausi Lietuvos sportininkų laimėjimai yra jų ir trenerių pasiaukojimo rezultatas. Per du dešimtmečius nebuvo nė vieno fakto, kad valdžia žengtų žingsnį sportininkų link. Visą laiką sportas bandė pasivyti nuo jo pasislėpti siekiančią valdžią. Blogiausia, kad nuo pirmųjų Nepriklausomybės metų buvo pasirinktas ne itin vykęs sporto plėtros modelis. Estai ir latviai statė sporto objektus, o mūsų šalis nusprendė kitaip: neturėdama sporto arenų, ji savo sportininkus siuntė treniruotis į tas šalis, kur tie maniežai yra. Bet mažėjant finansavimui dabar atletai ne visad gali išvykti treniruotis į užsienį." LIETUVOS RYTAS

Šiaulių arenoje apdovanoti geriausi praėjusių metų neolimpinių sporto šakų sportininkai ir treneriai, kuriuos rinko Lietuvos neolimpinis komitetas. Geriausiu šiemet tapo kyokushin karate meistras Donatas Imbras, ne vienerius metus gyvenęs Akmenėje, o Šiauliuose baigęs universitetą. "Labai džiaugiuosi apdovanojimu, - sakė Donatas, tik praėjusią savaitę grįžęs į Lietuvą po mėnesį trukusios treniruočių stovyklos Šveicarijoje. - Malonu prizą pasiimti Šiauliuose, mieste, kur praleidau šešerius metus ir gavau du diplomus. Šiauliai buvo tramplinas į sėkmingą mano gyvenimą." Dabartinis D.Imbro tikslas - čempiono titulas rudenį Tokijuje (Japonija) vyksiančiame pasaulio čempionate. Iki šiol Donatas dukart yra laimėjęs sidabrą. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Klaipėdos "Neptūno" ekipa sausio 13 dieną surengė bendrą treniruotę su vaikų globos namų "Smiltelė" auklėtiniais. Prieš pačią treniruotę "Neptūno" direktorius Osvaldas Kurauskas įteikė "Smiltelės" globos namų auklėtiniams simbolines dovanas - bilietus į artimiausias namų rungtynes, krepšinio kamuolį su žaidėjų autografais bei kalendorių, su klubo atributika. "Neptūno" treneris Robertas Kuncaitis nebuvo nuolaidus bei vienodai "auklėjo" tiek savus krepšininkus, tiek "Smiltelės" globos namuose gyvenančius vaikus. "Norime, kad vaikai suprastų, iš kur atsiranda tie milijoniniai kontraktai. Jie atsiranda per didelį, nuoseklų ir juodą darbą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad tarp šių vaikų yra žmonių, kurie vieną dieną taip pat taps profesionaliais krepšininkais. Taip pat tikiuosi, kad galbūt pasikeis jų mąstymas, požiūris, o ateityje jie taps gerais žmonėmis. Tai būtų didžiausia pergalė", - kalbėjo šios idėjos autorius, vienas iš "Neptūno" rėmėjų Kęstutis Kvaraciejus. VAKARŲ EKSPRESAS