Naujienų sausio 17 d. dienraščiuose apžvalga

POLITIKA

"Iki krizės mūsų labai sparčios infliacijos varikliu buvo paklausa, kitaip kalbant, pinigų perteklius. Dėl pasaulinės krizės ši infliacijos priežastis išnyko, nes išnyko bet kokie pertekliniai pinigai - tiek namų ūkių, tiek verslo, tiek valdžios išlaidavimas baigėsi. Tačiau mūsų kainų dinamiką labai veikia maisto ir kuro kainų svyravimas - tiek į neigiamą pusę, kai kyla pasaulinės kainos, tiek į teigiamą, kai jos krenta. Tai lemia "krepšelio" struktūra - maisto ir būsto išlaikymo išlaidos Lietuvoje sudaro gerokai didesnę namų ūkių išlaidų dalį nei Vakaruose, todėl ir svyravimai didesni."- "Nėra taip blogai",- interviu "Respublikai" tvirtina finansų ministrė Ingrida Šimonytė. I.Šimonytė sutiko "Respublikai" duoti interviu tik su sąlyga, kad į pokalbį nebus įterpta komentarų ir vertinimų. Pažadą tesime. Vertinimai ir komentarai bus kitame numeryje. RESPUBLIKA

Švietimo ir mokslo ministerijos pasirinktos taupymo priemonės audrina šalies pedagogus: profsąjungininkai įsitikinę, jog dėl mokinio krepšelio skaičiavimo metodikos netobulumų finansavimas paskirstomas neracionaliai, ir žada, kad įtikinėjimus pakeis net 2008-uosius pranoksianti streikų banga. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos susivienijimas jau planuoja įspėjamąjį streiką, kurį ketina surengti vasario 21 d. Šiandien Klaipėdoje vyksiančioje spaudos konferencijoje profsąjungos poziciją pristatys jos pirmininkas Eugenijus Jesinas ir Klaipėdos profesinio susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė. L. Juknienė skubėjo paneigti ministro G. Steponavičiaus pasisakymą, esą įspėjamasis streikas tėra profesinių sąjungų tarpusavio nesutarimo rezultatas ir vienos iš 5-6 šio tipo organizacijų iniciatyva. "Jokio susipriešinimo nėra - ir didžiausios profsąjungos ruošiasi streikui", - teigė ji. VAKARŲ EKSPRESAS

Rimti nemalonumai gresia ir vidaus reikalų ministrui, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovui. Tokios kalbos sklando teisėsaugos institucijose ir Vyriausybėje. Nors ir vengęs komentuoti STT atliekamą tyrimą savo vadovaujamoje ministerijoje, R.Palaitis nepaneigė kai kuriose specialiosiose tarnybose sklandančių kalbų, kad praėjusią savaitę V.Gailius buvo patikrintas melo detektoriumi, o gauti rezultatai buvę jam nepalankūs. STT vadovas Žimantas Pacevičius "Lietuvos rytui" teigė, kad jo pavaldinių atliekamas tyrimas Vidaus reikalų ministerijoje nesusijęs su kokia nors V.Gailiaus veikla ir jo nereikėjo tikrinti melo detektoriumi. Neoficialiomis žiniomis, grėsminga informacija dėl galimai neteisėtos V.Gailiaus, kuriam generolo laipsnį neseniai suteikė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, veiklos pasklido ne iš kur kitur, o iš Prezidentūros. Bet S.Daukanto aikštės rūmai vakar šių žinių nekomentavo. Pats V.Gailius taip pat buvo atsitvėręs tylos siena. Komentarų šia tema vengė ir premjero aplinka. Andrius Kubilius tik patikino, kad šiuo metu atliekami STT tyrimai tiesiogiai su R.Palaičiu nesusiję. LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Ją vadina visaip - nacionaline vertybe, Šiaulių simboliu, raganaite... Jos darbai gimsta studija virtusioje šilumos tinklų boilerinėje ir kartais gyvena geriau už ją. 50-metį švenčianti Vita Žabarauskaitė viename Amerikos žinyne įrašyta kaip ypač originali ir savotiška Lietuvos kūrėja, tačiau savame krašte nesiveržia į "elitą". Per savo kūrybinį gyvenimą menininkė ir pedagogė V.Žabarauskaitė surengė apie 120 bendrų ir asmeninių parodų. Menas ją lydi nuo dešimties metų, kai ji įstojo į Vilniaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą Vilniuje. Penktokė mergaičiukė iš Kairių (Šiaulių r.) - kone vienintelis visos giminės vaikas - išsiruošė į sostinę. "Aš kaimą atsimenu ne tokį romantišką. Teko kasti didžiulius kolūkio bulvių laukus, ravėti kelių kilometrų vagas. Kam aš savo darbus rodyčiau kaime - karvėms?" - atviravo menininkė. RESPUBLIKA

Knygynų vitrinose puikuojasi naujausios biografinės ir kulinarinės knygos, kurias rašo visi, kas tik netingi: nuo kalinių iki pramogų pasaulio žvaigždžių ir politikų, o rimtos grožinės literatūros ar literatūros klasikos, kurios "galiojimo laikas" baigėsi, reikia su žiburiu ieškoti. Donaldas Kajokas, poetas: "Kai mažinamas kultūros rėmimas, lazda atsisuka kitu galu, ir tas laisvas vietas rinkoje užima populiarieji leidiniai. Valstybė privalo atkreipti dėmesį į tą pagrindą, ant kurio stovime. Kai kas sako, kad tai yra ekonomika, tačiau jei mes išnaikinsime kultūrą, nepadės mums ir ekonomika. Mes tapsime pasaulio vasalai, juodadarbiai. Valdžia kerta šaką, ant kurios visi sėdime." VAKARO ŽINIOS

Sausio 13-ąją Kelmės krašto muziejuje pristatyta knyga "Už Lietuvą". Joje publikuojami Kelmės rajono savanorių atsiminimai apie 1991-ųjų metų sausio 13-osios įvykius. Renginį vedusi Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė pasakojo, jog mintis išleisti savanorių prisiminimus kilo dar pernai Kelmės savanorių būrio vado Evaristo Klevinio našlei Salomėjai. Savanoris Rimantas Jurgaitis prisiminė, jog kai kas juos laikė bepročiais. Stebėjosi: "Su šakėmis eisit prieš tankus." Tačiau anuomet daug vyrų rizikavo. Šiandien niekas nieko nedaro be pinigų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

TEISĖTVARKA

Kauno savivaldybėje jau porą mėnesių buvo tyliai svarstoma, kada į areštinę paklius vicemeras socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas. Bet politiką parklupdė ne milijonų litų vertės projektai, o nenoras pačiam apmokėti sąskaitas. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai, pastaruoju metu parklupdę ne vieną susitepusį konservatorių veikėją, kurie įsitaisę įvairiose šalies savivaldybėse, prisikasė ir prie kairiųjų. Kai kurie tarybos nariai įtarė, kad K.Kriščiūnas gali būti artimai susijęs su verslo struktūromis, vykdo jų užsakymus ir už tai gauna kažkokį atlygį. Bet aiškėja, kad kairysis politikas paslydo labai buitinėje situacijoje. Tyrėjai prasitarė, jog K.Kriščiūnas sąskaitas už asmeninio automobilio remontą siųsdavo apmokėti savivaldybės įmonei "Automobilių stovėjimo aikštelės", o jos vadovai pernelyg nesipriešino. "Panašu į kišenvagį. Dabar galėsime nesibaimindami kabinetuose palikti pinigines", - juokavo savivaldybės tarnautojai. Kauno kairieji gavo per nagus, lenktus į save. LIETUVOS RYTAS

Vakar STT agentai gerokai sutrikdė Kauno miesto savivaldybės rimtį - įtardami padarius nusikaltimus sulaikė vicemerą Kęstutį Kriščiūną, visuomeninę jo padėjėją ir dviejų savivaldybės įmonių vadovus. STT tinkluose - Kauno grietinėlė. Kauno valdžią STT surakino antrankiais. VAKARO ŽINIOS

Vakar Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sudrebino Kauno savivaldybę ir jos įmones. Sulaikytas vicemeras ir du savivaldybei pavaldžių bendrovių vadovai. Neoficialiai kalbam, kad derlius gali būti dar gausesnis. Įtariama, kad neteisėtai buvo naudojamos Kauno miesto savivaldybei priklausančių įmonių lėšos. Neoficialiomis žiniomis, koją galėjo pakišti viešieji pirkimai, automobilių remonto, Kauno komunalinio ir butų ūkio reikalai. "Esu supažindintas su tuo faktu ir vertinu jį neigiamai. Nesvarbu, kurios partijos žmogus, bet tai meta šešėlį visai savivaldybei",- tikino Kauno meras Andrius Kupčinskas. KAUNO DIENA

Pajūrio vagims autoritetų nėra. Užvakar Palangoje pavogtas Užsienio reikalų ministerijai (URM) priklausantis BMW X5, kuriuo važinėjo Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius. Šią informaciją "Respublikai" patvirtino URM atstovas spaudai Mindaugas Lašas: "Įvykį tiria policija, daugiau jokių aplinkybių nežinau. Galiu patvirtinti tik patį faktą, kad pavogta mašina, kuria naudojosi generalinis konsulas". Tačiau ikiteisminį tyrimą dėl vagystės pradėję pajūrio policininkai šį įvykį bandė apgaubti paslapties skraiste. RESPUBLIKA

Pastaruoju metu uostamiestyje jaučiamas tam tikras sujudimas stengiantis užkirsti kelią narkotikų vartojimui. Sukrusti yra dėl ko: į narkotikų liūną klimpsta vis daugiau žmonių, jie vis jaunesni, gyventojai jau nebeapsikenčia kvaišalų priklausomų asmenų kaimynystės ir jaučiasi nesaugūs. "Jau ne kartą buvo sulaikytas vienos gimnazijos 16-metis moksleivis, platinantis narkotines medžiagas. O ir vartojančiųjų amžius jaunėja - rūkyti "žolę" bando 13-14-mečiai", - sakė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus viršininkė Virginija Razmantienė. Pastaruoju metu, anot V. Razmantienės, uostamiestyje pasirodė ir naujos psichotropinės medžiagos miltelių pavidalu, kurios, manoma, atgabenamos iš Kinijos. VAKARŲ EKSPRESAS

Teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę atlikę specialistai konstatavo, kad dvi Šiaulių gimnazistės, pernai vasarą nužudžiusios 17-metę bendramokslę ir išniekinusios jos kūną, nusikaltimo vykdymo metu suvokė savo veiksmus, todėl gali stoti prieš teismą. Vakar įtariamosiomis kraupioje byloje tapusios šiaulietės - 18-metė Viktorija Vaitiekaitytė ir 19-os metų Viktorija Lietuvninkaitė - iš Tardymo izoliatoriaus atgabentos į Šiaulių apygardos teismą. Svarstytas jų suėmimo pratęsimo klausimas. Anot kaltinamųjų advokatų, V.Vaitiekaitytė ir V. Lietuvninkaitė pripažįsta kaltę ir gailisi. Jos teigia nusikaltimą įvykdžiusios dėl vaikino, esą bendramokslė jas apkalbėjusi. Tačiau bylą tiriantys pareigūnai tokiu įvykdyto protu sunkiai suvokiamo nusikaltimo motyvu linkę abejoti, esą tragedijos priežasties veikiau derėtų ieškoti socialinėje aplinkoje, kur smurtas tapęs norma. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Kriminalistai pamažu išsiaiškino, kad gimnazistės žiauriomis žudikėmis virto dėl keršto. V.Lietuvninkaitės ir V.Vaitiekaitytės draugė buvo pasmerkta mirčiai dėl pasklidusių apkalbų ir simpatijos tam pačiam vaikinui. Nepilnametės kūnas buvo taip išniekintas, kad apstulbo net visko matę ekspertai. Buvusią draugę nužudžiusios ir jos kūną išniekinusios šiaulietės 18-metė Viktorija Vaitiekaitytė ir 19-metė Viktorija Lietuvninkaitė yra pakaltinamos ir gali atsakyti už šį šiurpų nusikaltimą. LIETUVOS RYTAS

"Manau, kad ne taip svarbu, koks yra minimalios mėnesio algos absoliutus dydis, svarbiau, koks yra jos santykis su vidutine alga. Ir šiuo požiūriu tikrai neatrodome blogiausiai. Noriu priminti, kad esamo dydžio minimali mėnesio alga buvo nustatyta tais metais (2008 m.), kai vidutinis darbo užmokestis buvo toks, kokio šįmet dar net nesitikime pasiekti. Ekonomikoje vykstant spartiems darbo užmokesčio defliacijos procesams, minimali mėnesio alga nebuvo proporcingai mažinama. Turint mintyje, kad šįmet nesitikime spartaus darbo užmokesčio augimo ar nedarbo mažėjimo, minimalios algos didinimas turi būti labai pasvertas. Vyriausybė savo pasiūlymus darbdaviams ir profsąjungoms pateikė dar pernai, manau, kad diskusijos gali būti tęsiamos toliau," - sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. RESPUBLIKA

Vyriausybė neneigia, kad per ateinantį pusmetį ekonominė finansinė situacija visoje ES netaps geresnė, tad gali tekti prieš paryt naujojo Seimo rinkimus siūlyti itin nepopuliarius sprendimus - dar apkarpyti Lietuvos biudžeto išlaidas arba peržiūrėti mokesčius. Premjeras Andrius Kubilius interviu dienraščiui sutiko su šiomis dienomis finansų ministrės Ingridos Šimonytės išsakyta mintimi, kad 2012 m. biudžetas bus labai įtemptas ir jo vykdymas taps iššūkiu valstybei, ypač turint galvoje artėjančius Seimo rinkimus. A.Kubilius leido suprasti, kad reikalui esant, Vyriausybė gali pateikti šių metų biudžeto pataisas rugpjūtį ar rugsėjį. KAUNO DIENA

"Sutartis 50 metų? Iki šiol nėra tekę girdėti nieko panašaus",- stebėjosi Seimo opozicijos lyderis, partijos "Tvarka ir teisingumas" parlamentinės frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis. Taip politikas reagavo į naujieną apie dar 2007 metais sudarytą sutartį , pagal kurią viešųjų pirkimų priežiūrą vykdančiai valstybės institucijai bendrovė HP 50 metų perleido "EUS Holdings Limited" išduotą programinės įrangos licenciją su visomis iš išplaukiančiomis pasekmėmis. Ūkio ministerijos vadovas apie savo vaidmenį sudarant sutartį ir vykdant jos įgyvendinimą kalbėti, regis, nėra linkęs. LIETUVOS ŽINIOS

Iki vasario pabaigos miesto valdžia turi sudėlioti šių metų biudžetą, iš kurio miestas gyvens 2012-aisiais. Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius neslepia, kad šių metų devizas - išgyventi. "Situacija šiemet Kaune yra sudėtinga. Pinigų šiemet bus mažiau viskam ir visiems",- pranešė A.Laucius.Apie tai, kam labiausiai teks susiveržti diržus, Finansų skyriaus vedėjas kol kas nesiryžta kalbėti. "Visada labiausiai trūksta pinigų miesto komunaliniam ūkiui. Poreikiai yra penkis kartus didesni už galimybes. Ir skolinimosi limitai gerokai sumažinti",- atskleidė mesto meras Andrius Kupčinskas. 2012-ieji: miegosime su kojinėmis. KAUNO DIENA

FINANSAI

Užsienietis bankroto administratorius Neilas Kuperis (Neil Cooper) leido 904 Lietuvos piliečiams dar padirbėti neveikiančiame banke. Už 31 mln. litų trims mėnesiams įdarbintas N.Kuperis su užsienio samdinių komanda parengė vadinamąją naują "Snoro" valdymo strategiją, pagal kurią bus pertvarkomas sugriauto banko valdymas. Šios strategijos esmė - surasti "Snoro" turtą. Strategiją tiesiogiai vykdys 372 senieji banko darbuotojai centrinėje "Snoro" būstinėje Vilniuje. "Snoro" bankroto administratorius N.Kuperis bent jau neslėpė, kad senieji banko darbuotojai, Lietuvos piliečiai, po "reorganizacijos" daugiausia atliks užsienio konsultantų pasiuntinukų pareigas. Be to, išskyrus užsieniečius, "Snore" likę dirbti lietuviai nuolat jaučia persekiojimo baimę. Jie bijo atviriau kalbėti telefonu, kabinetuose - tarpusavyje, o svarbesnius dalykus vienas kitam ar retiems banko svečiams perpasakoja užrašydami ant lapelių. RESPUBLIKA

Vakar "Snoro" indėlininkų ir kreditorių asociacija pareikalavo, kad Seimas sudarytų tyrimo komisiją dėl nacionalizuoto banko klientų interesų apsaugos užtikrinimo ir įpareigotų ją atsakyti į visuomenei ir banko kreditoriams rūpimus klausimus. Asociacijos kreipimesi rašoma, esą atsisakydamas sukurti tokią komisiją Seimas viešai parodytų savo nesiskaitymą su rinkėjų interesais, pademonstruotų panieką demokratijai, kurios pagrindą sudaro teisinga ir visuomenei prieinama informacija. Po banko nacionalizavimo esą praėjo jau daugiau kaip du mėnesiai, o visuomenė ir buvę banko klientai iki šiol turi daugybę neatsakytų klausimų ne tik apie faktinę banko finansinę būklę, bet ir apie Lietuvos Vyriausybės bei Lietuvos banko veiksmų teisėtumą. VAKARO ŽINIOS

PASLAUGOS

Nors apie šią savaitę šalį spustelėjusį šaltuką pranešta jau praėjusią savaitę, pirmadienio rytą kai kurie vilniečiai į darbą turėjo čiuožti. "Naujamiesčio būsto" atstovas Vilius Mackonis teisinosi, kad jau ankstyvą rytą visi šaligatviai buvo pabarstyti. Pasak V.Mackonio, Naujamiesčio šaligatvius barstantys kiemsargiai dirba nuo ankstyvo ryto. Ir taip kiekvieną dieną. "Jeigu tikrai bus nebarstyti šaligatviai, bus atitinkamai "nuimti" pinigėliai", - sakė miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas. VAKARO ŽINIOS

Nors savaitgalį iškrito gana nedaug sniego, Klaipėdos gatvių valytojai sulaukė priekaištų dėl neatsakingo darbo. "Tragedijos nėra, tačiau pastabų rangovui turime, nedirbo jie šimtu procentų. Rašome jiems pastabėlę, kol kas sankcijų netaikysime, žiūrėsime, kaip sureaguos", - padėtį gatvėse apibūdino savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė. VAKARŲ EKSPRESAS

RŪPYBA

Lazdijų savivaldybės vadovybė vakar tiesiai iš savivaldybės tarybos posėdžio išskubėjo į iškilmingas įkurtuves buvusiame ligoninės morge. Pastate, kurio paskirtis vos prieš kelerius metus buvo visai priešinga dabartiniam jo statusui, įkurdintos devynios socialinio būsto eilėje laukusios šeimos. Nepaisydama kilusių diskusijų, ar moralu į buvusį morgą įkišti pasirinkimo neturinčius socialiai remtinus žmones, konservatoriškoji savivaldybės tarybos dauguma savo projektą "Socialinio būsto plėtra ir jo kokybės gerinimas" įgyvendino vos daugiau nei per metus. Projektas atsiėjo per 1,4 mln. litų, iš jų 1,2 mln. litų gauta per Europos Sąjungos fondus. RESPUBLIKA

STATYBA

Vakar startavusi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) inicijuota šiferio stogų keitimo programa laukiamo rezultato neduos, nes ji labiau naudinga ne po kenksmingu asbesto stogu gyvenančiam kaimo žmogui, o jam projektą rengti ir paraišką gauti paramą užpildyti padėjusiems konsultantams. Tuo neabejoja su žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus patvirtintomis asbestinių stogų dangos keitimo taisyklėmis susipažinę kaimo gyventojai. "Sumanymas labai geras ir reikalingas. Tačiau ši ŽŪM inicijuota programa pasmerkta žlugti, dar net nepradėta įgyvendinti", - susipažinęs su patvirtintomis (beje, ir jau pradėtomis keisti) asbestinių stogų dangos keitimo taisyklėmis neabejojo Kretingos rajono bendruomenių asociacijos pirmininkas Jurijus Petrovas. Jo teigimu, šios taisyklės daugiausiai naudos duos ne tam, kam ši programa iš tiesų skirta - paprastam kaimo žmogui, o jam projektą rengti ir paraišką gauti paramą užpildyti padėsiantiems konsultantams. RESPUBLIKA

Seimo narys Audrius Endzinas patvirtino, kad estakados potvynio apsemiamame kelyje iš Šilutės į Rusnę projektavimui ir statyboms iš šių metų šalies biudžeto numatyta skirti 5 mln. litų. Tiksliau, iš vadinamosios kelių programos, perskirstant jai skirtas lėšas. Estakados projektavimu ir statybomis rūpinsis Lietuvos automobilių kelių direkcija. Estakados projektui gali prireikti iš viso beveik 20 mln. litų. Tačiau A. Endzinas sako esąs įsitikinęs, kad valstybė, kartą jau skyrusi šiam inžineriniam įrenginiui 5 mln. litų, vėliau turėtų rasti išteklių ir tolesnei jo statybai. Vis dėlto, anot parlamentaro, jeigu kartais iškiltų rimtų problemų dėl šalies biudžeto pajamų plano vykdymo, kelio į Rusnę estakados projektas pažadėtų milijonų šiemet gali ir nesulaukti. VAKARŲ EKSPRESAS

VERSLAS

Tūkstančiai šalies verslininkų ir dešimtys tūkstančių darbuotojų jau netolimoje ateityje gali atsidurti gatvėje dėl vieno Europos Sąjungos reglamento. Jis draudžia Bendrijos narių atsakingoms institucijoms suteikti garantijas įmonėms, kurioms gyvybiškai būtinas anksčiau paimtų paskolų refinansavimas. Prieš krizę skandinavų bankai bendrovėms paslaugiai bruko kreditus, o dabar dėl jų atidėjimo nesileidžia į jokias kalbas. Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos pirmininko Dano Arlausko, nors šiek tiek atslūgus sunkmečiui įmonių veikla grįžo į normalias vėžes, milijoninės skolos liko kaboti. Bankai reikalauja kreditus su visomis palūkanomis, delspinigiais ir baudomis grąžinti iš karto, nors dėl to įmonės gali visiškai netekti apyvartinių lėšų ir bankrutuoti. RESPUBLIKA

"Prasidėjus krizei, kurią ir sukėlė patys tarptautiniai bankai, pasikeitė ir "Hansabanko" elgesys. Pakeitus sutarties sąlygas vienašališku banko sprendimu buvo pakeistos ir visų kreditų palūkanų normos - jos nuo buvusių 6,435 proc. išaugo iki protu sunkiai suvokiamų 11,280 proc. Aišku, kad atsiskaitymai pradėjo strigti. Tada bankas pažėrė naujų sąlygų ir reikalavimų", - prisiminė - Palangos verslininkas Lionginas Želvys.- "Viskas Europoje sukurta taip, kad nuo tavęs paskutinį kailį nudirtų. Jau metus vėl sėkmingai dirbame, o išsigelbėti negalime. Jau esu girdėjęs, kad mano viešbutį yra nusižiūrėjusi viena finansinė grupė, kuri, bankui mane subankrotinus, įsigytų vertingą daiktą labai pigiai". RESPUBLIKA

UAB "Vagos prekyba" pardavimų ir rinkodaros vadovė Asta Mikelionytė patikino, kad perkamiausios yra naujausios knygos. "Didžiausi knygos pardavimai būna pirmas dvi savaites, kada knyga atsiduria "Naujienų" skyrelyje. Vėliau knygos populiarumas sumažėja. O pasigenda pirkėjai mokomosios ir specialiosios literatūros", - knygų perkamumo tendencijas pristatė pašnekovė. Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė gynė leidėjus, esą jie knygas leidžia atsižvelgdami į esamą poreikį ir madas, kurios daro didelį poveikį knygų leidybai. VAKARO ŽINIOS

ŽEMĖ

Mūsų šalyje užauginti pomidorai ir agurkai šiais metais gerokai vėliau negu įprasta ant prekystalių pakeis ispaniškus. Šiltnamių šeimininkai apskaičiavo, kad gerokai padidėjusi šildymo kaina bemaž mėnesiui nukels šviežių daržovių derlių. Šiltnamių bendrovė "Kietaviškių gausa" neseniai tik pasėjo agurkus, nors pernai tokiu metu jau žaliavo jų lapai. O Dembavos šiltnamiai greta Panevėžio dar delsia. Pasak "Kietaviškių gausos" atstovo Donato Montvilos, per dvejus metus šildymo kaina šiltnamiuose išaugo 2,5 mln. litų. "Prognozės liūdnos. Mes dirbame nuostolingai. Teliks atsisveikinti su Lietuva. Teks išvaryti 250 darbuotojų į gatvę. Juk mūsų šalyje toks požiūris į šiltnamius. Mūsų kombinatas suvartoja tiek energijos, kiek visas Elektrėnų miestas. Tad mes kaip močiutės turėsime polietileno plėvele aptraukti lysves", - emocijų nešykštėjo vienas "Kietaviškių gausos" šeimininkų D.Montvila. LIETUVOS RYTAS

SPORTAS

Rytoj Kaune Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Vykdomojo komiteto nariai išrinks naują Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyriausiąjį trenerį. Į šį postą oficialiai pretenduoja trys kandidatai. Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė be vyriausiojo trenerio liko praėjusių metų spalio 11 dieną. Po kelis du mėnesius trukusių paieškų LFF generalinio direktoriaus J.Kvedaro sąrašuose liko trys kandidatai: 45-erių Valdas Ivanauskas, Baltarusijoje dirbantis 55-erių Liudas Rumbutis ir 47-erių vengras Laslas Čaba (Laszlo Csaba). Šiek tiek netikėtai būtent šis buvęs Edinburgo "Hearts" ir Ugandos nacionalinės rinktinės treneris sulaukė paties J.Kvedaro palaikymo. "Jis įrodė, kad turi savo nuomonę ir nesiruošia pataikauti šeimininko įgeidžiams. Žodžiu, susidariau nuomonę, kad tai subrendęs, druskos paragavęs vyras, kuris gal ir tiktų mūsų komandai", - samprotavo LFF generalinis direktorius. Tačiau futbolo užkulisiuose favoritu laikomas kitas Edinburgo "Hearts" ekipoje užsirekomendavęs specialistas - lietuvis V.Ivanauskas. RESPUBLIKA

"Lietuvos ryto" krepšininkai Europos taurės turnyro "Last 16" etapo varžybas pradeda maču su Krasnodaro "Lokomotiv", kurį pusantrų metų yra treniravęs Lietuvos rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra. Lietuvos krepšinio rinktinės treneriui Europos taurės turnyro L grupės komandų kovos turėtų kelti ypač didelį susidomėjimą. Būtent Krasnodare, kuriame K.Kemzūra pastarąjį kartą treniravo klubą, šį vakarą Europos taurės turnyro antrojo etapo kovas pradeda "Lietuvos ryto" krepšininkai. "Ar krepšinis yra toks populiarus Krasnodare, kad naujoji 7,5 tūkst. vietų arena bus pilna? - "Lietuvos rytas" paklausė K.Kemzūros.- Neteko joje žaisti, nes man dirbant salę dar tik statė. Žinau, kad pasiekti naująją areną Krasnodaro gyventojams nėra patogu - ji yra tolokai nuo miesto centro. Man dirbant Krasnodare į trijų tūkstančių senąją salę žmonės rinkdavosi gausiai. Vietos gyventojams patinka krepšinis - jie moka palaikyti savus triukšmingiau nei kitų Rusijos miestų aistruoliai." LIETUVOS RYTAS

"Gerai, kad danguje yra Dievas ir viską sudėlioja į savas vietas", - taip po lygiosiomis (24:24) su šveicarais pasibaigusių Lietuvos rankinio rinktinės rungtynių kalbėjo Klaipėdos treneris Artūras Juškėnas. Nors šveicarus dar bandė gelbėti teisėjai, nuaidėjus finalo sirenai skyrę 7 m baudinį, tačiau mūsų šalies komandos vartininkas Arūnas Vaškevičius atrėmė varžovo metimą ir išsaugojo palankų rezultatą. "Profesionaliame sporte tokie baudiniai nėra skiriami. Žiūrėjome vaizdo įrašą keletą kartų iš įvairių pusių ir nieko neįžvelgėme. Manau, kad teisėjai Europos rankinio grandams tokio baudinio tikrai neskirtų, o mes nesame tarp tokių, ir mus nusprendė nuskriausti. Laimei, tiesa nugalėjo",- rankinio strategas A. Juškėnas įsitikinęs, kad baudinio, pasibaigus rungtynių laikui, teisėjai neturėjo skirti. - Vakar iš Vilniaus į pajūrį sugrįžo Lietuvos rankinio rinktinės trenerių štabe dirbęs Klaipėdos "Žemaitijos dragūno" treneris Artūras Juškėnas ir rinktinei atstovavęs šios komandos žaidėjas Tadas Stankevičius. "Vakarų ekspresas" panoro iš pirmų lūpų išgirsti rungtynių įspūdžius. VAKARŲ EKSPRESAS

Lietuvos rankininkai iškovojo teisę žaisti atkrintamosiose 2013-ųjų pasaulio čempionato atrankos varžybose. Prieš tai du kartus neįveikę šio barjero, jie tikisi pagaliau žengti lemiamą žingsnį. Lietuvos rankininkai Vilniaus "Siemens" arenoje sekmadienio vakarą neatsitiktinai ilgai džiaugėsi pergalės šokiu. Lygiosios 24:24 su šveicarais per paskutines 2013-ųjų pasaulio čempionato pirmojo atrankos etapo rungtynes prilygo pergalei. "Nuotaikos visų fantastiškos, džiaugiamės. Žinoma, pabaiga galėjo būti ir kitokia, bet sėkmė mus lydėjo", - neslėpė mačo didvyriu tapęs Arūnas Vaškevičius. Po kvapą gniaužiančios dvikovos Lietuvos rankininkai praleido bemiegę naktį, bet ilgiau pasidžiaugti savo sėkme neturėjo kada. Dabar lietuviai lauks antrojo atrankos etapo burtų. Sausio 29-ąją šalies rinktinė sužinos, su kuo teks kautis dėl bilieto į 2013-ųjų pasaulio pirmenybes. LIETUVOS RYTAS

Šiaulių miesto valdininkai, penkių dienų kelionei išleidę ir miesto biudžeto lėšų, grįžo iš Rusijos sostinės Maskvos. Ten lankytasi dėl šiemet Šiauliuose rengiamų TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių. Į Maskvą vyko ir žaidynių organizatoriai. Administracijos direktorius V. Damulevičius pasakojo susitikęs su Maskvos fizinės kultūros ir sporto departamento vadovais. Maskvoje esą daugelis mokyklų neturi sporto aikštynų. Todėl, V. Damulevičiaus teigimu, sportuojantis jaunimas ir moksleiviai galėtų atvykti į Šiaulius, į vasaros ir žiemos sporto stovyklas. V. Damulevičiaus teigimu, Šiauliai turi Šiaulių areną, regbio stadioną, lengvosios atletikos maniežą, maskviečiai atvažiavę galėtų nuomotis šias sporto bazes, ir miestas už tai gautų pinigų. Iš Maskvos parsivežė miglotų pažadų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Šeštadienį nutrauktos pirmosios Lietuvos tinklinio čempionato rungtynės restauruotoje Šiaulių sporto mokyklos "Dubysa" sporto salėje. Teisėjavimu nepatenkintas Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) vyriausiasis treneris Vytautas Skunčikas išvedė savo auklėtinius iš aikštės. Šiaulių "Elgai-Master idea" įskaityta techninė pergalė- 3:0. V. Skunčiko nuomone, Šiaulių ekipos žaidėjas Modestas Strockis, žaisdamas antrojoje linijoje, metė iš pirmos. V. Skunčikas už ginčus su teisėjais gavo geltoną kortelę. Vėliau tokią pat nuobaudą gavo ir vienas Panevėžio KKSC žaidėjų. V. Skunčikas, nepatenkintas teisėjų darbu, išvedė ekipą iš aikštės. "Elgos-Master idea" vyriausiajam treneriui Aivarui Strockiui pergalė didelio džiaugsmo neatnešė: "Būtų geriau, jei pranašumą būtume įrodę aikštėje." ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Prieš paskutinį greičio ruožą Gintautas Igaris nesvajojo apie malonumus. Jis svajojo tik pasiekti finišą. Vieninteliam Dakaro pragare šįmet kovojusiam lietuviui pavyko laimėti. Ne prieš varžovus - prieš save. Galva dūzgė nuo minčių ir variklių gausmo, kurį sunkiai slopino net kasdieniai palydovai ausų kamštukai. Akys merkėsi iš nuovargio. Kojos linko nuo skausmo - buvo sunku žengti net žingsnį. Tačiau sekmadienio popietę nulipęs nuo savo žirgo, kaip meiliai vadina ištikimąjį Dakaro palydovą "Yamaha" motociklą, G.Igaris vis tiek šypsojosi. Pasaulyje sunkiausiame bekelės maratone jo tikslas buvo ne kovoti dėl aukščiausių vietų, o pasiekti finišą. Ir tai - ne šiaip tuščia svajonė. Į Dakarą, kaip į olimpines žaidynes, vieni važiuoja tam, kad pasistengtų laimėti. O kiti tiktai tam, kad dalyvautų. Nes tie, kurie siekia laimėti, turi pinigų ir pasirengti, ir technikai, ir palaikymo komandai. Tam reikia milijonų. O tie, kurie nori tik įveikti Dakarą, pinigų turi dešimtis kartų mažiau, bet vis tiek juos leidžia savo svajonei ir pasiryžta bemiegėms savaitėms, kovai su organizmo išsekimu ir kliūtimis nusagstytais kilometrais. G.Igaris buvo tarp pastarųjų. LIETUVOS RYTAS