Nedarbas socialinės priežiūros sistemoje negresia – pagyvenusių žmonių tik daugės, užtikrina specialistai

Tačiau ir toliau blogėjant demografinei situacijai, mažės galimybių patiems gyventojams apmokėti socialines paslaugas, o ir valstybės biudžetas tokios apkrovos neatlaikys.

Tuo neabejota ketvirtadienį Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Visuomenės senėjimo iššūkiai ilgalaikės priežiūros sistemai“.

Demografinių tendencijų įtaką ilgalaikės priežiūros sistemai apžvelgęs Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo ir socialinių tyrimų instituto prof. Boguslavas Gruževskis sako, kad visoje Europoje vyraujantis gyventojų senėjimas savaime nėra problema, o problema yra nemokėjimas su tuo gyventi ir efektyviai tvarkytis.

„Europoje vyksta revoliuciniai pokyčiai – per 50 pastarųjų metų gyvenimo trukmė pailgėjo 20 metų! Taigi vyresnio amžiaus žmonių yra vis daugiau, didėja ir jų dalis bendrame gyventojų skaičiuje. 2050 m. pirmą kartą žmonijos istorijoje vyresnio amžiaus žmonių skaičius bus didesnis negu jaunimo, bus absoliutus vyresnio amžiaus žmonių dominavimas visose srityse. Europoje yra labiausiai pasaulyje senstanti visuomenė, o pagrindinė senėjimo priežastis – gimstamumo mažėjimas ir gyvenimo trukmės ilgėjimas, nors pastarasis mums perdaug negresia“, – kalbėjo B. Gruževskis.

Pasak profesoriaus, 2060 m. darbingo amžiaus žmonių sumažės 50 mln., nors darbingųjų mažėjimą Europoje šiek tiek kompensuoja imigracija. Todėl kyla grėsmė pensijų, socialinės, sveikatos apsaugos sistemų tvarumui ir ilgalaikės globos institucijoms.

Tiesa, pagal vyresnių gyventojų dalį bendrame gyventojų skaičiuje Lietuva priklauso prie jaunesnių visuomenių, nors emigracija šią padėtį mums labai pablogina. Prasta situacija pagal senėjimo pagreitį – Lietuvoje jis triskart didesnis negu ES vidurkis.

Sociologų teigimu, gyventojų senėjimo tendencija sunkiai gali būti sustabdyta – apie 90 proc. išsivysčiusių pasaulio šalių šimtui vaikų iki 15 metų teks 200 žmonių, kurių amžius 65 metai ir daugiau. Vis dėlto nesenstančiomis laikomos Estijos ir Airijos visuomenės dėl nemažėjančio gimstamumo ir švelnesnių emigracijos tempų.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto duomenimis, Lietuvoje pagyvenusių moterų yra beveik dvigubai daugiau negu vyrų, o moterų vidutinė gyvenimo trukmė (78,8 metų) daugiau negu dešimčia metų didesnė negu vyrų (68,1 metų). Ypač didelis vyrų mirtingumas nuo 30 iki 60 metų amžiaus, o Lietuvoje skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės – vienas didžiausių pasaulyje.

Pagyvenę žmonės Lietuvoje daugiausia kenčia nuo lėtinių kraujotakos, onkologinių ir kvėpavimo ligų, pusė iš jų - apie 300 tūkst. nuolat naudojasi stacionarių gydymo įstaigų paslaugomis. Globos įstaigose 2010 m. pabaigoje nuolat gyveno 6,6 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių, senelių globos namuose – 4 tūkst., žmonių su negalia globos įstaigose – 2,4 tūkst., o savarankiško gyvenimo namuose - apie 130 žmonių.

Seime surengtoje konferencijoje aptarta demografinių tendencijų įtaka ilgalaikės priežiūros sistemai, globos namų restruktūrizacija, suaugusiųjų ilgalaikės priežiūros įstaigų tinklo plėtros tendencijos Lietuvoje, stacionarios suaugusiųjų slaugos sveikatos apsaugos sistemoje problemos ir kitos su ilgalaikės priežiūros sistema susijusios temos.

Renginyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, savo šalių patirtimi dalijosi svečiai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos.