Nerijus Udrėnas: Sąjūdžio vaikų karta turi rasti savo ateitį Lietuvoje

"Dabar turime Sąjūdžio vaikų kartą. 1990-1992 m., atgavus Nepriklausomybę, gimė daug vaikų - fiksavome demografinį bumą. Jeigu šie vaikai neras savo ateities Lietuvoje ir emigruos, mums tikrai bus daug sunkiau ir daug brangiau spręsti savo ateities problemas", - antradienį interviu "Žinių radijui" kalbėjo jis.

N. Udrėno teigimu, šalies vadovė ragina atsakingas institucijas kuo daugiau bendradarbiauti, keistis informacija, apie įdarbinimo galimybes ir įsteigtų priemonių paketus informuoti jaunimą.

"Viena iš vyraujančių bėdų yra Darbo biržos požiūris, kad ji išlieka uždara, bedarbius registruojančia, o ne juos integruojančia institucija", - teigė Prezidentės patarėjas.

ELTA primena, kad pirmadienį D. Grybauskaitė opiausias socialines problemas - pensijų ir socialinės paramos pertvarką - aptarė su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene. Daugiausiai dėmesio skirta jaunimo nedarbo problemai.

Pasak Prezidentės, jaunimo nedarbas negali būti dangstomas dėl emigracijos pagerinta statistika, o už jaunimo įdarbinimą atsakingos ministerijos turi dirbti koordinuotai.

Valstybės vadovės teigimu, Lietuvos darbo biržos neveiksnumas yra nepateisinamas.

"Lietuvos jaunimui turi būti sudarytos sąlygos dirbti ir užsidirbti Tėvynėje. Darbo birža turi užsiimti ne tik bedarbių registravimu, o realiai padėti jauniems žmonėms įsidarbinti. Kai žmonės turės darbo, mažės ir kitų socialinių problemų", - sakė pirmadienį Prezidentė.

Šalies vadovės teigimu, Vyriausybė turi patvirtinti aiškų ir veiksmingą nacionalinį jaunimo įdarbinimo planą. Taip pat būtina neatidėliotina Darbo biržų pertvarka - kiekvienas darbo ieškantis žmogus turi sulaukti konkrečios pagalbos.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad pasinaudojus tarptautine praktika turi būti sukurtas ir pradėti veikti bendras įdarbinimo modelis, apimantis pagalbą nuo profesinio pasirengimo, praktinių įgūdžių iki nuolatinio įsidarbinimo.

Šalies vadovės teigimu, būtina griežčiau kontroliuoti, kaip leidžiamos jaunimo užimtumui skirtos lėšos, ir įvertinti, ar visos taikomos priemonės jaunimo nedarbo problemai spręsti yra veiksmingos.

A. Pabedinskienė kovai su jaunimo nedarbu siūlo pasitelkti Vokietijos modelį, kai jaunuolis lydimas nuo studijų iki darbo vietos.

"Turėtume tą jauną žmogų nuo studijų proceso palaipsniui lydėti į darbo rinką, jį įvesti. Tai, aišku, ir darbdavio būtų atsakomybė, galų gale - ir valstybės atsakomybė. Tiesiog jam parodyti, kad jo veikla, jis yra naudingas mūsų visuomenei, kad jis taip pat kuria tą pridėtinę vertę", - sakė ministrė.

Kaip konkrečiai skatins verslininkus priimti studentus praktikai, ministrė negalėjo atsakyti, bet įžvelgė, kad praktikos būtų derinamos su Švietimo ir mokslo ministerija. Skaičiuojama, kad dėl to ir darbo biržoms prireiks mažiau lėšų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės vertinimu, šalies darbo biržos neatlieka tam tikrų funkcijų, jos turėtų ne vien tiktai registruoti bedarbius, neformaliai apmokyti, bet jauną žmogų sekti, stebėti jo pirmuosius darbo metus darbovietėje.

Ministrė pripažino, kad yra nemažai priemonių, kuriomis skatinamas jaunimo verslumas, palengvinamos jam galimybės įsidarbinti, tačiau šios priemonės nepakankamai efektyvios. Naujomis priemonėmis ji įvardino savanorystę bei mobiliąsias komandas, bandysiančias jaunus žmones įvesti į darbinę veiklą. A. Pabedinskienė sutiko pasigendanti nacionalinės jaunimo įdarbinimo strategijos - iki balandžio 1 dienos departamentai turės pateikti jaunimo užimtumo strategiją.

"Apskritai visi valstybiniu požiūriu ir kitos institucijos, žinybos tiesiog turėtų suprasti, kad tai mūsų visų bendras reikalas, o ne tik tai, kad užimtumo problema yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalas", - atkreipė dėmesį politikė.

Prezidentei sukritikavus Darbo biržos darbą, A. Pabedinskienė nebuvo linkusi atsakyti, ar pasitiki jos vadovu Vidu Šleikaičiu, bet žadėjo Darbo biržos pertvarką.