Neutralios pavardės - apsauga nuo visuomenės.

Netrukus bet kuri Lietuvos moteris, nepageidaujanti, kad aplinkiniai žinotų, ištekėjusi ji ar ne, galės neutralizuoti savo pavardę. Jai tereikės užeiti į Metrikacijos biurą ir parašyti prašymą.
Tokį sprendimą šią savaitę priėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Nutarimas netrukus pasirodys "Valstybės žiniose".

Privatumo teisė

Rašytoja ir žurnalistė Zita Čepaitė kreipėsi į moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierę Aušrinę Burneikienę su prašymu išnagrinėti jos skundą, esą tradicinės lietuviškos moterų pavardės jas diskriminuoja ir pažeidžia teisę į privatumą.
Skundo pagrįstumo tyrimas užtruko keturis mėnesius. Gegužės pabaigoje kontrolierė paskelbė išvadą, jog lietuviškų pavardžių sudarymo taisyklės turėtų būti papildytos. Kad moterys turėtų galimybę pasirinkti iš mergautinės, vyro ir neutralios pavardės, Valstybinė lietuvių kalbos komisija įpareigota parengti neutralių pavardžių sudarymo taisykles.
Nors kontrolierės nurodymai turėtų būti vykdomi, visoms institucijoms, kurias jie liečia, palikta teisė skųstis Administraciniam teismui.

Apsauga nuo visuomenės

Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierė A. Burneikienė "Vakarų ekspresui" teigė, kad jau prieš ketverius metus tokį skundą dėl moterų diskriminavimo ji gavo iš kaunietės D. Vailionytės - Narkevičienės. Tuomet teisininkai ir Lietuvių kalbos komisija jį atmetė.
"Trejus metus ši problema buvo apmirusi. Po Zitos Čepaitės skundo šį klausimą ėmėsi nagrinėti jau kitos sudėties Lietuvių kalbos komisija. Gavome kalbininkų išvadą, kad taisyklės leidžia pavardes padaryti neutralios formos, nenurodant moters santuokinės padėties.
Pati laikausi tokios nuomonės, kad kiekviena moteris turi teisę pasirinkti. Aš pavardės nekeisčiau, esu patenkinta savąja, tačiau noriu pabrėžti, kad mūsų visuomenė netekėjusioms moterims, o ypač auginančioms nesantuokinius vaikus, yra negailestinga. Baisiausia tokioms važiuoti į gimdymo namus ar lankytis pas ginekologą. Jos tada jaučiasi antrarūšės", - sakė kontrolierė.
Aušrinė Burneikienė pabrėžė, kad pavardė yra kiekvienos moters asmeninis reikalas, prievarta jos niekas nekeis.

Parodys kelią tapdama Čepe

Idėjos pasiūlyti moterims neutralias pavardes iniciatorė rašytoja bei žurnalistė Zita Čepaitė sakė, jog tokia mintis kilo dar 1993-iaisiais, kuomet šis klausimas buvo aptariamas viename iš seminarų, surengtų drauge su kolegėmis iš Suomijos.
"Nuolat girdžiu, esą lietuviškos pavardės mūsų moteris išskiria iš kitų pasaulio tautų, ir turėtume tuo didžiuotis. Bet ar iš tiesų mums reikalingas būtent šitoks išskirtinumas? Gal pasižymėkime kitose, daug svarbesnėse srityse - pavyzdžiui, mažindami skyrybų skaičių. Tuomet turėsime pagrindo didžiuotis."
Neutralios lietuvių moterų pavardės skambėtų panašiai kaip latvių: pavyzdžiui, kaip Vaikulė ar Balikonė. Kuri iš jų lietuvė, o kuri latvė, sunku atskirti. Z. Čepaitė mano, jog šių dviejų tautų kalbos ir taip labai panašios, juk "labas" ir "labs" - taip pat beveik niekuo nesiskiria.
Pati Zita Čepaitė nežada keisti savosios pavardės. "Aš psichologiškai susigyvenau su senmergiška pavarde ir nematau reikalo jos keisti. Šios idėjos įgyvendinimas - intelektualinis nuotykis. Man tik norėjosi iš principo įrodyti, kad moterys turi teisę pasirinkti pavardę, nerodančią jų šeimyninės padėties. Bet jeigu moterys neišdrįs keistis pavardžių, aš parodysiu joms kelią: būsiu Čepė."

Ypač kenčia mokytojos

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė "Vakarų ekspresui" patvirtino, jog nutarimas dėl pavardžių neutralinimo priimtas ir netrukus pasirodys "Valstybės žiniose".
Kalbininkė teigė, jog lietuvių kalbos gramatika leidžia tai daryti.
"Pati tikrai nekeisčiau ir nenorėčiau būti Smetona. Tačiau teko kalbėtis su draugėmis mokytojomis, kurios pastebėjo, jog ši problema ypač aktuali mokyklose. Mokytojos su mergautinėmis pavardėmis yra mokinių apkalbų objektas. Ir mes atsiminkime studijų metus, kai neištekėjusi brandaus amžiaus dėstytoja būdavo už akių apkalbinėjama ir jos griežtumas traktuojamas senmergystės sindromu.
Norėčiau moteris, nusprendusias neutralinti pavardes, įspėti, kad gerai apgalvotų savo turtinius santykius. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai į mus kreipėsi žmonės, kurių pavardės tik viena raide skiriasi nuo kitų giminės narių, ir tai kelia įvairiausių sunkumų."

Pasinaudos tik drąsios moterys

Mažo miestelio gyventoja, turinti mergautinę pavardę, mokytojauja vietinėje mokykloje. Ji nesukūrė šeimos, tačiau augina dukrą. "Taip susiklostė mano gyvenime, kad iš studijų Vilniuje parsivežiau "kraitį". Mylimas vyras nepanoro tapti tėvu, tad grįžau namo, į mažą miestelį, pas tėvus. Ir kaimynai, ir jų vaikai nevengdavo pašiepti mano padėties.
Vėliau įsidarbinau mokykloje. Kol buvau jauna, niekam nekliuvo mano mergautinė pavardė. Tačiau dabar, perkopus keturias dešimtis, dažnai pasijaučiu nepatogiai, ypač eilėje pas moterų gydytoją, kai pro duris iškišusi galvą medicinos sesuo garsiai pašaukia mane pavarde. Visos moterys įsmeigia savo žvilgsnius. Kita vertus, abi su dukra vadinamės tomis pačiomis mergautinėmis pavardėmis - tai ir paauglei sukelia diskomfortą.
Gerai, kad atsiranda vis daugiau pasirinkimo laisvių. Drąsios moterys galės jomis pasinaudoti. Man keisti pavardę jau, matyt, per vėlu - visiems miestelio gyventojams tai sukeltų tik juoką. Tačiau moteris, kuri ruošiasi pakeisti gyvenamąją vietą, gali pasikeisti ir pavardę.
Kita vertus, naujosios pavardės visuomenėje irgi sukels įtarimų: jeigu jau tu kokia, tarkim, Karklė, tai, matyt, esi arba senmergė, arba turi nesantuokinių vaikų. Keisti visų pirma, aišku, reiktų požiūrį."

Bus galima atsikeisti

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė sakė, jog neutralią pavardę pasirinkusi ir vėliau apsigalvojusi moteris taip pat ją galės pakeisti - tą leidžia įstatymai. Taip pat leidžiama pasiimti prosenolių ar senolių pavardes. O žmonėms, kurių pavardės kelia nepageidaujamas asociacijas, pakanka ateiti į Metrikacijos skyrių ir atsisakyti vienos kurios raidės, kad problemos nebeliktų.
"Pavardžių neutralinimas - tai reiškinys, kuris iki šiol buvo uždraustas. O uždraustas vaisius visada yra saldesnis. Taip buvo ir tada, kai moterys skundėsi, kad negali prie mergautinės prisijungti vyro pavardę. Kai buvo leista, norinčiųjų atsirado visai nedaug. Nes iškyla įvairiausių sunkumų tvarkant dokumentus, kuriuose pavardei vietos skirta nedaug", - sakė G. Misevičienė. Vedėjos nuomone, šimtmečiais turėta moteriškų pavardžių tradicija yra unikali.
"Kodėl mes stengiamės šias tradicijas sumenkinti, vadindami jas net atgyvenomis? - stebėjosi G. Misevičienė. - Asmenvardžiai turi lytis. Ir vardas šioje situacijoje vaidina ne pagrindinį vaidmenį. Tarkim, dažnai spaudoje rašoma tik pirmoji vardo raidė, lytį nustato pavardė. O moterų pavardes neutralizavus, skaitysime apie žmogų ir nelabai suprasime, ar tai moteris, ar vyras.
Pabandykime savo pavardes neutralizuoti - išeis kažkoks raidžių darinys, bet tik ne pavardė. Žinoma, tai mano asmeninė nuomonė. Kam būtina turėti pavardę, nenusakančią šeimyninio statuso, tai gal ir neblogas sprendimas."

Nori prisistatyti savimi

Nijolė Oželytė prisipažino, kad nuo pat mažens jausdavo nuoskaudą, kai mokytojai ir klasės draugai vadindavo "ožkyte" arba "ožiu". "Jūs neįsivaizduojate, kaip laukiau tos akimirkos, kai galėsiu turėti vyro pavardę ir "Oželytė" amžiams nueis į istoriją! Taip ir atsitiko - ištekėjau ir tapau Vaitiekūniene. Ir kas atsitiko? Aš dvidešimt metų tariau vyro pavardę ir jaučiau, kad prisistatau ne savimi. Ir išsiskyrusi susigrąžinau mergautinę ne dėl to, kad pykčiau ant savo vyro, anaiptol.
Pavardė nėra tik raidžių darinys. Įsigilinus į garsų pasaulį, pamatai, kad kiekvienas pavardės garsas nurodo žmogaus prigimtį. Žinoma, galūnė -ytė nėra labai smagi moteriai, jau turinčiai anūkų. Bet keisti ar neutralinti nenorėčiau. Draugai juokėsi, kad galėčiau būti Ože. Bet aš jiems paprieštaravau, būčiau ne Ožė, bet Oželė. Ar ne gražu? Bet gal tiek to, mirsiu būdama Oželyte."

Moterys neprivalo atsižadėti savo šaknų

Aktorė Vaivai Mainelytė, televizijos seriale vaidinusi moterį, iš Gailienės tapusią Gailė, sakė: "Vaidinti buvo smagu, bet realiame gyvenime niekada neatsisakyčiau savo pavardės. Juk ją turėjo mano bočiai, ji - mano pasididžiavimas. Kuo daugiau bus Mainelyčių, tuo ilgiau gyvuos ši giminė. Kokia diskriminacija? Manau, kad paskenduolių laikai jau seniai baigėsi."
"Vadinkis kaip nori, jeigu esi pikta boba, tai ir liksi tokia, - antrino aktorė Regina Varnaitė. - Manai, jog tapusi Galionė, nuslėpsi, kad esi senmergė? Vis viena sužinos. Aš niekada neraudonavau dėl savo pavardės ir nejaučiau jokio diskomforto. Jei kuri laimingesnė taps - duok Dieve."
Televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė mano, jog kiekvienas žmogus turi teisę rinktis. "Kodėl tekėdama moteris atsisako savo pavardės, kurią jai davė tėvai? Juk šitaip ji pamina savo šaknis. Tik dėl to, kad įtiktų vyrui. Aš Marčėnė nebūsiu, bet pasisakau už pavardžių pasirinkimo laisvę."