"Savanorių skaičių kiekvienais metais nustatys Seimas, ir atitinkamai pagal poreikius ir galimybes ministrė nustatys konkretų skaičių kiekvieniems metams", - siūlymus aiškino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Teisės departamento direktorė Judita Nagienė.
Jeigu norinčiųjų nepakaktų, pasak KAM atstovės, likusieji būtų kviečiami privalomai, jie būtų atrenkami atsitiktine tvarka - pasinaudojant kompiuterine programa. Jeigu norinčiųjų būtų per daug, vėlgi atsitiktine tvarka būtų atrenkamas reikiamas skaičius. Vyriausybėje svarstomame Karo prievolės įstatymo projekte yra numatyta dvejopa bazinių mokymų trukmė - trijų ir devynių mėnesių. Dėl konkrečios trukmės turėtų apsispręsti Seimas.
Mokymuose galėtų dalyvauti tiek merginos, tiek vaikinai. Privalomai galėtų būti šaukiami 19-26 metų jaunuoliai, tačiau norintieji gali į juos eiti nuo 18 iki 38 metų.
Dalyvaujantieji mokymuose gautų išmokas buitinėms reikmėms - maždaug 130 litų per mėnesį.
Taip pat yra svarstoma, kaip privilioti jaunuolius į karinius mokymus. Pavyzdžiui, jaunuoliams būtų pridedama balų stojant į aukštąsias mokyklas, o jau studijuojantiesiems - sumokama dalis studijų kainos. Kokia dalis - nustatytų Vyriausybė.
Jeigu jaunuoliai dirba, jiems turėtų būti išlaikoma darbo vieta. Darbdaviai gautų subsidijas.
"Darbdaviai, išleidę savo darbuotojus į privalomąją karo tarnybą, galėtų gauti subsidijavimą tris arba šešis mėnesius, priklausomai nuo to, kurią tarnybos formą jie būtų atlikę - devynis ar tris mėnesius. (...) Subsidijos dydžiui turės būti nustatyta tvarka. Matyt, bus "prisirišta" prie minimalios algos", - sakė J. Nagienė.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad privaloma pradinė karo tarnyba buvo tik sustabdyta, taip ir toliau ji išlieka tik kaip galimybė. Kiek jaunuolių būtų priimama mokymams, priklausytų nuo valstybės finansinių galimybių ir konkrečios saugumo situacijos.
"Rengiama bus tiek, kiek bus pinigų. Šiais metais tokių jaunuolių bus apmokyta iki 600. Taip Seimas nustatė. O ateityje matysime, tai (mokymai - ELTA) yra labai svarbu rengiant rezervą, mūsų kariuomenė yra nedidelė, taikos sąlygomis ir nereikia jos didelės, tačiau visa gynybos esmė, kad jeigu. neduok Dieve, būtų kokia bėda, grėsmė, tada šita kariuomenė turėtų išsiplėsti, pakviesdama rezervo žmones. Taip veikia visų valstybių gynyba", - aiškino R. Juknevičienė.
Krašto apsaugos ministerijos siūlymai kelia abejonių liberalams, kurie žeria kritikos dėl ilgalaikės strategijos nebuvimo.
Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis pasiteisinusia vadina dabartinę tvarką, kai į kariuomenę šaukiami tik savanoriai ir rengiami profesionalūs kariai.
"Įstatyme numatytos galimybės motyvuoti tuos žmones, kurie privalomai tarnautų karinėje tarnyboje, suteikiant jam papildomus balus stojant į aukštąsias mokyklas arba kompensuojant dalį išlaidų už mokamą mokslą, sudaro prielaidas neaiškumui, kaip toliau vystysis Lietuvos kariuomenė", - sakė E. Masiulis.
Liberalų sąjūdžio vadovo manymu, galimybė Seimui apsispręsti dėl kariuomenės struktūros reiškia ir kasmetines politines batalijas.
"Vienais metais priimamas sprendimas nešaukti į privalomąją karinę tarnybą, paliekamas nulis, kitais metais, pasikeitus politinei situacijai, atsiranda eilutė, kur reikėtų pašaukti dalį žmonių į privalomąją karinę tarnybą. Toks ilgalaikės strategijos nebuvimas kelia daug neaiškumo", - sakė E. Masiulis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą