Tęsiant temą
Šią ir kitą savaitę klaipėdiečiams esą nebereikėtų baimintis dėl dar vienos vėtros - anot sinoptikų, prieš kelias dienas Škotiją nusiaubęs uraganas Lietuvos nepasieks.
Po Europą ištikusios stichinės katastrofos "Vakarų ekspresas" domėjosi, kaip prognozuojami orai Klaipėdoje, kaip formuojasi vėtros ir ar gresia Lietuvai pražūtingi vėjai ateityje.
Be kita ko, paaiškėjo, jog sinoptikams nuolat gresia likti bedarbiais, nes šalies Hidrometeorologijos tarnyba kasmet valstybės biudžetui privalo uždirbti ne mažiau pusės milijono litų - tik tokiu atveju iš Vyriausybės gaus visą finansavimą.
Baimė - nepagrįsta
Po praėjusį savaitgalį Europą nusiaubusio pirmojo uragano "Ervinas" naktį iš pirmadienio į antradienį Senąjį žemyną užgriuvo dar viena vėtra.
Škotijoje pragariškas vėjas siekė net 55 m/s - naujienų agentūros pranešė, kad tokia audra tiesiog nupūsdavo nuo kelio lengvąsias mašinas, žuvo žmonės, paralyžiuotas eismas, energijos tiekimas.
Po tokių naujienų Lietuvos žmonėms buvo taip pat neramu, mat žemę su dangumi maišančią audrą sukeliantis ciklonas judėjo Anglijos, Skandinavijos bei Baltijos valstybių link.
Tačiau būkštavimai, kad mūsų šalį užgrius dar viena audra, - nepagrįsti.
Vėtros kelionės
Antrasis ciklonas kilo į Vakarus nuo Šiaurės Airijos, jis didėjo ir judėjo Rytų kryptimi, pasisuko į Šiaurės Rytus, nusiaubė Škotiją, perskrido Šiaurės jūrą ir pasiekė Norvegiją.
Taip antrojo uragano kelionę po Europą apibūdino Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos (HMT) Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys.
"Ties Lietuva frontas praėjo, mus siekė tik pietinis jo sparnas. Ciklonas nukeliavo iki Skandinavijos kalnų, pradėjo plėstis, prarado daug energijos ir išsikvėpė. Šią ir kitą savaitę pajūryje pūs įvairios krypties, bet ne stipresnis nei 20 m/s vėjas", - prognozavo meteorologas.
Anot jo, šiandien pūs Pietvakarių, ryte - silpnesnis, o dieną - iki 18 m/s stiprumo vėjas.
"Paprastai ciklonai siaučia serijomis, po 3-4 kartus. Mūsų regionui stipriausios būna paskutinės ciklonų fazės. Uraganas "Ervinas" buvo viena iš baigtinių ciklono serijų. Lietuvą kliudo tik pietinės virš Šiaurės jūros, Atlanto vandenyno ar kitur susiformuojančių ciklonų dalys. Kuo arčiau mūsų susiformuoja ciklonas, tuo didesni vėjai siaučia Lietuvoje", - sakė sinoptikas.
Apie uraganų vardus
Nors Lietuva yra tokioje geografinėje platumoje, kurią ciklonai dažniausiai paliečia tik pietine dalimi ir periferija, mūsų valstybė nėra apsaugota nuo tokių galingų uraganų, kokie siautėjo Škotijoje.
"Tokių galimybių yra visada, tačiau artimiausią savaitę uraganai nepasieks mūsų. Grėsminga yra, kai ciklonai gimsta ties Danija - tuomet vėtros būna galingos, pučia per 33 m/s stiprumo vėjas", - sakė L. Pakštys.
Jis prisiminė, kad didžiausias praėjusį šimtmetį mūsų šalyje siaubęs uraganas miestus drebino per 40 m/s vėjo gūsiais. Tuomet, 1967-ųjų spalį, daugiabučiuose nuo vėjo net įlinkdavo stiklai.
"Vakarų ekspreso" paklaustas, kaip vadinosi šis uraganas, sinoptikas paaiškino, kad paprastai vardai yra suteikiami tik tropinių platumų vėtroms.
"Mes gyvename vidutinėse platumose, todėl yra priimta, kad specialistai nesuteikia vardų uraganams. Ciklonai pavadinimus turi, ši informacija atsiranda internete, o žurnalistai prilipdo vardą ir uraganui", - sakė meteorologas.
Prognozės kainuoja
Orų prognozuotojų paslaugomis naudojasi ne tik žiniasklaidos priemonės, bet ir įvairios įmonės, bendrovės.
Pavyzdžiui, Klaipėdos sinoptikų paslaugomis naudojasi 12 įmonių - Valstybinis jūrų uostas, "Baltijos" laivų statykla, bendrovės "Laivitė", KLASCO ir kt. Tačiau ši informacija yra suteikiama už pinigus.
Anot L. Pakščio, Lietuvos HMT į valstybės biudžetą turi įnešti mažiausiai 0,5 mln. litų, priešingu atveju tarnyba gaus ne pilną finansavimą. Klaipėdos sinoptikai valstybės iždą papildo apie 200 tūkst. litų.
Lietuvoje veikia 21 metereologinė stotis, kuriose kas 3 val. visą parą atliekami tyrimai, analizuojami duomenys, jie siunčiami į Vilnių, o iš ten - į Europos valstybes. Būtent pagal šiuos duomenis ir sudaromos meteorologinės prognozės.
"Duomenų pagrindu bei žinant fizikos dėsnius atmosferoje yra sudaromi modeliai, tai aprašoma matematinėmis formulėmis, gauti duomenys įvedami į galingą skaičiavimo mašiną ir taip sudaroma prognozė, specialūs žemėlapiai", - sakė L. Pakštys.
Meteorologinės stotys yra Klaipėdoje, Palangoje, Ventėje, Nidoje, Vėžaičiuose, Kretingoje ir kitur.
Savo meteorologinę stotį turi ir Valstybinis jūrų uostas.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą