Pajūris tampa griežtų draudimų zona

Rekreacija

Nors Lietuva turi vos šimto kilometrų ilgio pajūrio ruožą, didžioji jo dalis prie jūros pailsėti norintiems žmonėms nėra atvira. Tuo metu, kai ežerų ir upių pakrantės būna tiesiog nusėtos stovyklaujančių poilsiautojų palapinėmis, besiveržiantieji į pajūrį susiduria su aibe draudimų.

Aplinkosaugininkai tvirtina, jog dėl to esantys kalti patys žmonės, po savęs paliekantys kalnus šiukšlių.

Kita vertus, Lietuvos pajūryje galiojanti tvarka savo griežtumu esą netgi atsilieka nuo kitų šalių.

Pajūrio regioninio parko direkcijos vyriausiojo ekologo Erlando Paplauskio teigimu, visoje Vakarų Europoje taisyklės yra dar griežtesnės, o čia atvažiavę užsienio turistai neva stebisi, kad gamtoje apskritai galima kūrenti laužus.

Anot E. Paplauskio, tiek miškuose, prie ežerų, tiek Pajūrio regioniniame parke galioja specialios lankymo taisyklės.

Stovyklauti nedraudžiama

Pasak aplinkosaugininkų, pajūrio regioniniame parke statyti palapines, kurti laužus nedraudžiama, bet tik tam skirtose vietose. Pavyzdžiui, netoli Kalotės, prie vandens, urėdija įrenginėja laužavietes, yra stovyklavietė su stalais, suoleliais.

Paplūdimyje kūrenti laužų negalima, tačiau poilsiautojai, atsivežę ir pasistatę ant smėlio metalines kilnojamas šašlykines, nebaudžiami.

"Jei žmonės elgsis protingai - nekurs miške ugnies, nepils bet kur žarijų, o užkas jas smėlyje, pareigūnai jų nebaus ir nedraus poilsiauti", - sakė E. Paplauskis.

Problema - mentalitetas

Pajūrio regioninio parko direkcijos duomenimis, lietuviai yra ypač šiukšlinanti tauta, nes, pagal apskaičiavimus, kiekvienas parke apsilankęs žmogus vidutiniškai palieka po didžiulį maišą šiukšlių.

Randama ne tik buitinių atliekų, bet ir padangų ar net senų šaldytuvų. Pasak E. Paplauskio, tai yra viena iš priežasčių, kodėl palapinėms skirtų vietų nėra daug.

"Išvažiavus žmonėms, palapinėms skirtose vietose lieka šiukšlynas. Parke šiukšlina iš visos šalies suvažiavę žmonės, o tvarko tik nedidukė Kretingalės seniūnija", - mūsų dienraščiui pasakojo E. Paplauskis.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kvietkus taip pat piktinosi lankytojų kultūros stoka. Draustiniuose ir netgi rezervatuose, kur draudžiama bet kokia ūkinė ar rekreacinė veikla, dažnai aptinkama pristatytų automobilių, žalojančių trapią miško paklotę. Kartais automobilių vėžių būna net kopų viršūnėse.

Anot A. Kvietkaus, tokia yra žmogaus psichologija - atvažiavęs pailsėti gamtoje, jis atsipalaiduoja ir nebepaiso draudimų bei eismo taisyklių, kurių tikriausiai laikytųsi mieste.

Nerijoje taisyklės griežtesnės

Kuršių nerijos parke statyti palapinių apskritai negalima, o kurti laužus leidžiama tik poilsiavietėse. Apie savo pageidavimą įsikurti poilsiavietėje parko lankytojai turėtų iš anksto pranešti girininkams. Kontaktiniai telefonai būna nurodyti keltuose ir informaciniuose skyduose.

A. Kvietkus patikino, kad šis reikalavimas nėra "laužtas iš piršto", nes Kuršių nerija yra apaugusi kalninėmis pušimis, kurios dega beveik kaip parakas, ir nuolat iš bokštelių apylinkes stebintys pareigūnai lankytojų laužą gali palaikyti gaisru.

Maudytis leidžiama taip pat tik rekreacinėse teritorijose esančiuose paplūdimiuose. "Žmonės, kurie nori pabūti atokiau nuo kitų ir maudosi draustinių bei rezervatų zonose, rizikuoja ne tik būti nubausti, bet ir nuskęsti, nes tose vietose gelbėtojų nėra", - sakė A. Kvietkus.

Ir išsaugoti, ir parodyti

E. Paplauskio teigimu, pajūrio regioninio parko koncepcija yra išlaikyti šalia miesto esančią gamtos ir ramybės oazę, kurioje būtų galima pailsėti. Svarbiausia yra ne drausti, bet išsaugoti pajūrį, kad jis neatsidurtų ties ekologinės degradacijos riba.

Anot E. Paplauskio, žmonėms yra sudaromos visos sąlygos nepažeisti įstatymo, t.y. įvažiavimai į draustinius yra užtveriami, žmonių lankomose vietose pastatyti informaciniai stendai su poilsiavimą reglamentuojančiomis taisyklėmis bei nurodymais, kur galima susikurti laužą ar pasistatyti palapinę.

Tik pažintiniais tikslais į draustinio teritoriją atėję žmonės nebaudžiami, tačiau piktybinių pažeidėjų, nepaisančių jokių įspėjimų, negailima. Baudos už laužo kūrenimą ar palapinės statymą tam neskirtoje vietoje siekia apie 250 litų.

A. Kvietkus irgi tikino, jog pagrindinis direkcijos bei kitų tarnybų tikslas yra ne drausti, bet reguliuoti, tačiau, nepaisant draudimų bei įspėjimų, kasmet didėjant turistų srautui, daugėja ir baudžiamųjų. Kuršių nerijoje dirba keturi inspektoriai, kurie dažnai rengia reidus, kartais net su kelių policija.

Leis kepti šašlykus

E. Paplauskio teigimu, pajūryje yra skatinamas ekologinis turizmas. Nedraudžiamos jokios pramogos nemotorinėmis transporto priemonėmis, burlenčių ir kaitserfingo (aitvarais tempiamų burlenčių) sporto mėgėjai yra laukiami, sudaromos sąlygos žvejoti.

Planuojama "prikelti" Nemirsetoje esančią apgriuvusią gelbėjimo stotį, kuriai galioja kultūros paveldo apsaugos statusas. Dėl projekto šioje gelbėjimo stotyje įrengti informacijos bei nardymo centrus jau kalbėta ir su Klaipėdos universitetu, ir su Palangos savivaldybe.

Pasak A. Kvietkaus, žmonėms turi būti leidžiama naudotis Kuršių nerija. Šiuo metu ruošiamos naujos parko lankymo taisyklės, nes senosios, smarkiai padidėjus turistų kiekiui, nebeatitinka poreikių.

Naujosiose taisyklėse numatytos išlygos dėl palapinių statymo ir kilnojamų šašlykinių naudojimo. Taip pat turėtų būti pertvarkytos poilsiavietės, kai kurios galbūt bus perkeltos į kitas vietas.

Giedrė NORVILAITĖ