Krantotvarka
Aplinkos ministerijos specialistai svarsto, ar dabartinės paplūdimių bei kopų išsaugojimui skirtos priemonės yra pakankamai efektyvios ir ar būtina imtis drastiško bei diskutuotino projekto - jūroje statyti bangolaužį.
Tokiomis temomis šiandien Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje diskutuos iš Vilniaus atvyksiantys mokslininkai, valdininkai bei vietinių institucijų atstovai.
Kovoje su stichija dėl pajūrio juostos išsaugojimo per šiuos ir kitus metus planuojama išleisti per 5,6 mln. litų, kurie jau gauti iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.
Bangolaužio idėja
Pajūrio kopoms uragano padaryti nuostoliai - didžiuliai, todėl Aplinkos ministerijos specialistai jau svarsto galimybes neapsiriboti vien smėlį sulaikančių tvorelių bei kopagūbrių statybomis.
Anot minėtos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, stichijos padaryti nuostoliai skatina svarstyti galimybes jūroje statyti vadinamuosius bangolaužius.
Tai - į molą panaši išilgai kranto, šimtą ar daugiau metrų nuo kranto į jūrą nutolusi betoninė ar akmeninė siena.
"Vakarų ekspresui" L. Budrys paaiškino, kad šių dešimtis milijonų litų kainuojančių įrenginių statyba yra diskutuotina dėl keleto priežasčių.
"Pirmiausia, žinoma, milžiniškos lėšos. Be to, bangolaužio statybos dažniausiai būna neigiamai vertinamos visuomenėje, kadangi toks įrenginys jūroje gadina estetinį vaizdą. Dar vienas dalykas - pastačius bangolaužį ar buną, pasikeičia vandens cirkuliacija", - sakė specialistas.
Pasikeitus vandens judėjimui, keičiasi ir jo kokybė, jūroje prieš bangolaužį gali atsirasti dumblo.
"Reikia labai gerai pagalvoti: ar mes norime turėti estetiškai atrodantį, tačiau paplūdimių bei kopų nebeturintį pajūrį, ar atvirkščiai. Galų gale, būtų labai blogai, jei Lietuvą ištiktų Estijos Piarnu miesto likimas. Estai nestatė bangolaužio, todėl dabar, po uragano, mirksta vandenyje", - sakė L. Budrys.
Jis paminėjo, kad bangolaužiai Baltijos jūroje yra įrengti ties Kaliningrado srityje esančiu Svetlogorsko miestu, Lenkijoje, Šiaurės jūroje - Danijoje bei kitur.
Nuplovė tvoreles
Uragano "Ervinas" padarytą žalą pajūriui geriausiai įvertina tie, kurie pernai vykdė kopų sutvirtinimo darbus - bendrovės "Šilutės polderiai" atstovai.
Anot minėtus darbus koordinavusio įmonės atstovo Edmundo Vygio, vėtros sukeltos bangos visiškai sunaikino apie 50 proc. kopose įrengtų smėlio slinkimą sulaikančių tvorelių.
Jos buvo pastatytos 5 kilometrų pajūrio ruože, o bendras tvorelių ilgis - 10 kilometrų.
"Na, uraganas kaip uraganas... Daug nuostolių pridarė ties Karkle ir Kukuliškėmis. Ten yra siauriausia paplūdimio juosta, todėl bangos turėjo didžiausią jėgą. Džiugu, kad šios vėtros metu nenukentėjo Nemirseta, tačiau kitą kartą bus nuplauti šlaitai", - "Vakarų ekspresui" sakė brigadininku prisistatęs E. Vygis.
Anot jo, kitose vietose nukentėjo prieškopiai, šlaitai.
Pajūrio regioninio parko (PRP) ekologas Erlandas Paplauskis sakė, kad parko teritorijoje buvo nuplauta apie 40 proc. apsauginių tvorelių.
"Žinoma, reikia susitaikyti su mintimi, kad jūra nuolat plaus krantus. Norint juos išsaugoti reikia ir reikės pinigų. Tačiau valdžia lėšas aplinkosaugos projektams iš biudžeto skiria per vėlai - metų pabaigoje. Jei tvorelės būtų supintos pavasarį, būtų labiau užpustytos ir efektyviau sulaikytų vandenį, amortizuotų bangų smūgius", - dienraščiui sakė ekologas.
Pernai po rudens audrų, kai buvo stipriai paplauti krantai, Vyriausybė pinigų skyrė taip pat metų pabaigoje. Tvorelės buvo pinamos lapkričio-gruodžio mėnesiais.
Gavo milijonus
Šiuo metu yra atstatoma apsauginė buna ties senuoju Palangos tiltu.
L. Budrio žiniomis, jos statybai jau atvežta 60 tonų akmenų. Šimtas metrų bunos kainuoja apie 700 tūkst. litų., o visos Palangos bunos statyba - 1,5 mln. litų.
Sausumoje atliekamiems darbams skirta apie 300 tūkst. litų.
Dar ES skirtų 5,6 mln. litų bus panaudota per artimiausius 18 mėn.
Šiandien vyksiančiame posėdyje Klaipėdoje ir bus diskutuojama, kaip efektyviausiai panaudoti šias lėšas bei kokių būtiniausių priemonių reikės imtis, siekiant likviduoti savaitgalį praūžusio uragano pajūriui padarytus nuostolius.
Planavimo bei projekto įgyvendinimo darbai pavesti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą