Paragino kurti už socialinės rizikos šeimas atsakingą instituciją

Kaip pirmadienio rytą po susitikimo su atsakingais pareigūnais sakė šalies vadovė, siekiant išvengti panašių tragedijų, trūksta bendros koordinacijos.

"Visais lygmenimis - pradedant nuo Seimo, Vyriausybe, atskiromis ministerijomis - yra labai daug darbų, kuriuos reikia daryti, todėl ir dar kartą konstatuojame, kad tų lėšų yra, įstatymai yra, bet, deja, nėra bendros koordinacijos, požiūrio, ir čia, manyčiau, kad galėtų būti įsteigta, kaip, pavyzdžiui, Vaikų teisių apsaugos inspekcija, kuri galėtų ir padėti savivaldai, ir teikti metodologinę pagalbą, bet tuo pačiu ir kontroliuoti", - sakė Prezidentė.

D. Grybauskaitė šiuo konkrečiu atveju pasigedo atsakomybės.

Pasak Prezidentės, pirmiausia, būtina sutvarkyti teisinę bazę, kuri užtikrintų reikiamas paslaugas socialinės rizikos šeimoms, ir kuo skubiau priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuris iki šiol stumdomas tarp Seimo komitetų.

Taip pat Vyriausybė turi patvirtinti vieningą darbo su socialinės rizikos šeimomis tvarką ir svarstyti Vaiko teisių apsaugos inspekcijos steigimą, kuri pateiktų savivaldybėms vaiko teisių apsaugos priemones ir jas kontroliuotų. Dabar kiekviena savivaldybė savarankiškai sprendžia, kaip dirbti su socialinės rizikos šeimomis. Pasak Prezidentės, tai turi būti Vyriausybės lygmens atsakomybė.

Vadovaujantis Vakarų Europos praktika, būtina ir kuo daugiau nevyriausybinių organizacijų įtraukti į socialinių paslaugų lygmenį. Tai užtikrins efektyvią ir betarpišką pagalbą rizikos šeimoms.

Prezidentės teigimu, Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti ne tik operatyvią policijos reakciją į smurtą šeimoje, bet ir sustiprinti nuolatinę pagalbą socialiniams bei vaikų teisių apsaugos darbuotojams. Taip pat būtina reguliariai mokyti policijos pareigūnus dėl smurto šeimoje, ypač svarbus nuolatinis darbas su policijos įgaliotiniais, būtina sukurti ir smurto artimoje aplinkoje žemėlapį, nustatant rizikingiausius regionus šalyje.

Pasak D. Grybauskaitės, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turi didesnį dėmesį skirti visuomenės psichinės sveikatos prevencijai, būtina didinti finansavimą psichologinės pagalbos tarnyboms. SAM turi užtikrinti būtiną psichologinę pagalbą ne tik globėjų šeimoms ir šeimynoms, bet ir aktyviai prisidėti sprendžiant psichologines problemas rizikos šeimose.

"Labai tikiuosi, kad tai atkreips visų institucijų dėmesį, atsakomybę, nes tai ne tiktai valdžios atsakomybė. Šios problemos, kokios iškyla periodiškai Lietuvoje, tai visos visuomenės atsakomybė - valdžios, bendruomenių, savivaldos ir pačių žmonių, tarp jų ir kaimynų. Negalime manyti, kad už mus viską padarys valdžia. Valdžia, t. y. mes, kiekvienas Lietuvos žmogus, ir tai reiškia, kad turime visi galvoti, kaip spręsti ir alkoholizmo apraiškas, tą agresiją, kuri pasireiškia žmonių, vaikų ir šeimoje atžvilgiu. Taigi turime tai matyti kaip didžiulį iššūkį visuomenei, turime pradėti galvoti apie žmones, jų gyvenimo kokybę, o ne tik apie duonos kąsnį, kad jo užtektų kiekvienam. Esame kitame lygmenyje, ir mūsų atsakomybė, ir mūsų visuomenės kūrimo lygmuo jau kitoks", - pabrėžė šalies vadovė.

Klausiama, kam būtų atskaitinga naujoji kuriama už socialinės rizikos šeimas atsakinga institucija, D. Grybauskaitė teigė, kad tai diskusijų klausimas, ragino rasti bendrą optimalų variantą, kad nebūtų papildomos biurokratinės institucijos.

"Kaip minėjau, įstatymų daug, instrumentų daug, o sąveikos nėra ir išbarstome tuos resursus, kurie ir taip nėra per dideli ir iš tikrųjų, matyt, to supratimo, atsakomybės, kad tai yra mūsų visų atsakomybė - ir mano, ir Seimo, ir visų politikų, ir bendruomenių, ir savivaldos. Taip, tai yra mūsų atsakomybė, kad mūsų žmonės ne tiktai turėtų duonos kąsnį, bet kad jie jaustųsi saugūs ir kad jie jaustųsi gerai mūsų šalyje", - neabejojo D. Grybauskaitė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė negalėjo atsakyti, kodėl įvyko tragedija Saviečiuose, kuriai institucijai tenka atsakomybė už šį "pražiūrėtą" atvejį.

"Šiandien tikrai tokio atsakymo negalime teikti, kad viena ar kita institucija. Žinote, kad ir vieną, ir kitą funkciją atlieka savivaldybės, t. y. savivaldybei deleguotos funkcijos tiek, kas susiję su vaiko teisėmis, tiek, kas susiję su socialiniais darbuotojais, socialinės rizikos šeimomis", - sakė ministrė.

A. Pabedinskienė pranešė, kad pirmadienį Kėdainiuose vyksta pasitarimas, po kurio paaiškės išsamesnė informacija apie įvykį. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės duomenimis, šiuo metu stebima apie 10 tūkst. socialinės rizikos šeimų, kuriose gyvena per 20 tūkst. vaikų. Saviečių tragedijos šeima į socialinės rizikos grupę, vienais duomenimis, buvo įtraukta balandį, kitais - spalį, šeimą kontroliavo socialinis darbuotojas. Ministrė plačiau nekomentavo, dėl kokių priežasčių šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pripažino, kad nemažai nelaimių šalyje įvyksta dėl alkoholio įtakos ar sveikatos sutrikimų.

"Asmenų, kurie piktnaudžiauja alkoholiu ir po to būna abstinencijos, būna kiti įvairūs sutrikimai, tai lemia, kad turime didelių nelaimių", - teigė ministrė.

Anot R. Šalaševičiūtės, šiuo metu yra parengtas Narkologinės priežiūros įstatymo pakeitimas, svarstoma galimybė padidinti finansavimą "Minesotos" programai, pradėta svarstyti galimybė kompensuoti medikamentus, nes dalis nuo alkoholio priklausomų asmenų pageidauja gydytis, tačiau tam trūksta finansavimo.

"Jeigu mums tinkamai pavyktų dirbti prevencijos srityje, o čia turėtume trys ministerijos dirbti (Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijos). Be abejo, reiktų sutvarkyti gydymo sistemą, nes pas mus tokias paslaugas teikia 107 psichikos sveikatos centrai, turime 5 priklausomybių ligų centrus, turime psichiatrines, kurios turi pakankamai vietų, kur galėtų tokią pagalbą suteikti", - dėstė R. Šalaševičiūtė.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, komentuodamas įvykio detales, kai naktį iš penktadienio į šeštadienį Kėdainių rajone, Saviečių kaime, buvo įvykdytas kraupus nusikaltimas, kai tėvas pražudė du mažamečius vaikus - kelių mėnesių mergaitę ir dvejų metų berniuką, prieš tai jų motiną su kitais dviem vyresniais vaikais išvijęs iš namų, sakė nežinąs, kas nutiko įtariamajam, bet patvirtino, kad jis anksčiau buvo patekęs į teisėsaugos akiratį - buvo teistas ir kelis kartus baustas už administracinės teisės pažeidimus, įskaitant neteisėtą valdžios panaudojimą prieš vaiką, du kartus kreiptasi dėl smurto artimoje aplinkoje, neblaivus padaręs administracinius pažeidimus.

"Jisai žinomas policijai", - po pasitarimo Prezidentūroje žurnalistams sakė S. Skvernelis. Tiesa, ministras atkreipė dėmesį, kad policijos pareigūnams prievolės stebėti vyrą nebuvo, bet fiksuoti ir reaguota į jo darytus pažeidimus. Vien pernai apylinkės inspektorius šioje šeimoje lankėsi 7 kartus, nė karto nenustatė, kad asmuo būtų neblaivus ar matė kokias nors problemas, o teistumas jam buvo išnykęs. Pasak S. Skvernelio, pirminiais duomenimis, ir nužudant vaikus, vyriškis buvo blaivus, buvo registruotas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (prieš moterį), bus siekiama nustatyti, ar jis pakaltinamas. Policija į iškvietimą reagavo per nustatytą laiką.

"Žmona buvo išbėgusi iš namų ir tada kreipėsi pagalbos", - komentavo vidaus reikalų ministras.

S. Skvernelis sutiko, kad šiuo metu yra pakankamai įrankių sprendžiant panašias problemas. Jo manymu, smurto artimoje aplinkoje bylos turi būti sprendžiamos operatyviai. Prezidentei VRM paraginus sudaryti rizikingų šeimų žemėlapį, S. Skvernelis teigė, kad tai prevencijai būtų labai efektyvu, tačiau turi būti nustatyti vieningi kriterijai.

Organizacijos "Gelbėkit vaikus" generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė sakė, kad šioje situacijoje kaltinti vieną žmogų yra neteisinga, ir paragino būti daugiau bendruomeniškesniais.

"Kaip mes vis nenorime matyti, kas vyksta už kaimynų sienų, ir sakyti, kad geriau jau aš užsimerksiu ir nepamatysiu, bet kartais tai atveda iki tokios baisios tragedijos. Kreipčiausi į visus mus ir sakyčiau: "žmonės, tai yra mūsų vaikai, t. y. Lietuvos vaikai, ir dabar apkaltinti vieną socialinę darbuotoją arba vieną policininką būtų labai neteisinga. Pradėkime nuo savęs, nes už mūsų sienų irgi gyvena šeimos ir vaikai, ir mes visi girdime, kas ten vyksta", - sakė R. Dičpetrienė.

Nevyriausybinių organizacijų vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė tikino, kad vaikžudystė Kėdainių rajone tėra ledkalnio viršūnė. Ji skaičiuoja, kad visose savivaldybė yra mažiausiai 10 tūkst. socialinės rizikos šeimų. E. Urbonienė sutiko, kad tai kompleksinė problema ir vien tik ministerijos jos neišspręs, sveikino siūlymą steigti už tai atsakingą instituciją.

"Mes pasisiūlėme būti tuo cementu, kuris jungia valstybines institucijas, įvairias ministerijas, žinybas", - sakė ji.

E. Urbonienė įvardijo, kad šeimoje Kėdainių rajone buvo kompleksinės problemos - alkoholį vartojantis vyras, nuolatinis smurtas vaikų akivaizdoje, nepriteklius, antisanitarija ir pan.

Labdaros paramos fondo "SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija" vadovė Liudovika Pakalkaitė sakė, kad su šia šeima jų organizacija asmeniškai nebuvo susijusi. L. Pakalkaitės teigimu, neretai šeimos į socialinės rizikos grupes įtraukiamos per vėlai. Ji siūlė suteikti paslaugas šeimoms, įtraukiant gydytojus, teisininkus, kitus specialistus, tokiu atveju socialiniai darbuotojai turėtų daugiau resursų sprendžiant problemas. Be to, šalyje turėtų atsirasti bendra tvarka, nurodanti, kokioms aplinkybėms susidarius reikia paimti vaikus į saugią aplinką, nes kol kas ši tvarka egzistuoja tik tam tikrose savivaldybėse ar kada šeima įtraukiama į socialinę riziką.

"Mums labai padėtų, jeigu kalbėtume vienoda kalba. Tada ir socialiniai darbuotojai, ir policija, ir teisėsauga žinotų, kas už ką ir kur yra atsakingas. O šiuo atveju tik pritariu kolegėms, kad labai svarbu bendruomenės. Labai kviečiu visus pranešinėti, jeigu matote, stebite, pajaučiate, išgirstate, kad kažkur vaikams yra nesaugu", - ragino labdaros paramos fondo "SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija" direktorė.

Lietuvoje yra apie 10 tūkst. socialinės rizikos šeimų, jose auga 3,7 proc. visų Lietuvos vaikų. Šiuo metu vienam socialiniam darbuotojui tenka 17 socialinės rizikos šeimų. Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės A. Pabedinskienės, siekiamybė yra, kad vienas darbuotojas aptarnautų ne daugiau kaip 5-8 šeimas.