Pažeidėjų ieškantiems valdininkams prireikia seklio įgūdžių

Klaipėdos savivaldybėje

Žmonių išradingumas beribis. Norėdami prisidurti litą kitą, klaipėdiečiai mieste ne tik gyvulius gano, bet ir kiaules augina.

Tokių atvejų Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistai gali išvardyti ne vieną. Mat šio skyriaus darbuotojams, be tiesioginių savo pareigų - miesto tvarkymo organizavimo, privalu stebėti, ar statybinės organizacijos tvarko statybų aikšteles, privažiavimo į jas kelius, prižiūri greta statomų objektų esančias gatves bei šaligatvius, kaip miestiečiai laikosi gyvūnų auginimo ir laikymo, miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, o prasikaltusiuosius bausti.

Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, jos vadovaujamo skyriaus žmonės per šių metų trečią ketvirtį surašė 11 administracinių teisės pažeidimų protokolų, 6 aktus, pareiškė 32 įspėjimus, pateikė 12 pretenzijų. Palyginti su 2004 m. pirmuoju pusmečiu, tai kur kas daugiau. Per dvigubai ilgesnį periodą buvo surašyta 10 protokolų, pareikšti 56 įspėjimai bei viena pretenzija.

Bene dažniausiai per minėtąjį periodą bausta UAB "Pamario pliažai". Už blogą paplūdimių valymą jai surašyti net 4 aktai, be to, bendrovė vieną kartą buvo įspėta bei gavo 2 pretenzijas.

Daugiausiai įspėjimų - 22 - pareikšta savo šunis užregistruoti bei identifikuoti vengiantiems klaipėdiečiams. I. Šakalienės įsitikinimu, pastariesiems iškart skirti piniginę baudą nesą jokio reikalo. Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos, kartą kitą įspėtas šuns šeimininkas paprastai sutvarko savo augintinio dokumentus, pradeda tvarkingai moka mokesčius.

"Mes nenorime būti represine struktūra, mes norim atrasti kontaktą su žmonėmis, kad jie patys įsisąmonintų, jog reikia paklusti miesto tvarkos taisyklėms", - sakė I. Šakalienė.

Kur kas sunkiau, pasakojo Miesto tvarkymo skyriaus vedėja, sekasi bendrauti su gyvulių augintojais. Norint nustatyti, kam priklauso miesto teritorijoje besigananti karvė ar arklys, reikia eiti sargybą - laukti, kada pasirodys jo šeimininkas.

Anot I. Šakalienės, būna atvejų, kai tenka griebtis griežčiausios nuobaudos - skirti piniginę baudą. Viena Pušyno g. gyventoja, pasakojo valdininkė, įsigudrinusi savo valdose laikyti paršelį. Jos kaimynams pasiskundus dėl blogo kvapo, moteris nekart buvo perspėta, bet reikalavimui kiaulės atsikratyti nepakluso. Galiausiai jai teko skirti 200 litų baudą. "Moteris baudą sumokėjo, o ir paršelį paskerdė", - sakė I. Šakalienė.

Didžiausia - 800 litų - piniginė bauda 2004-ųjų trečią ketvirtį buvo skirta restorano "Meridianas" savininkams - už netinkamoje vietoje laikomą jūrinį konteinerį. Pasak I. Šakalienės, nepaisant to, kad jame sudėti restorano daiktai, šio savininkai neigia konteinerį esant jų nuosavybę. Dar daugiau - už neva neteisėtą nuobaudos skyrimą Administracinę komisiją prie Klaipėdos miesto tarybos apskundė teismui.

Niekaip nepavyksta, pasakojo I. Šakalienė, geruoju susitarti ir su pačiame miesto centre esančio buvusio "Baltijos" kino teatro šeimininkais. Jų įsitikinimu, sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja, paramstyti nuolat griūvančią tvorą bei išvalyti šiukšlyną esanti ne jų, o miesto tvarkytojų pareiga.

Anot I. Šakalienės, nereaguojantiesiems į įspėjimus skiriamos baudos dydis gali svyruoti nuo 200 iki 2000 litų, tačiau neretai verslo žmonės ir to nepaiso.

Vilija ŠILINIENĖ