Pergalės diena - katės ir pelės žaidimas

Pergalės diena - katės ir pelės žaidimas

Lietuva iki šiol neapsisprendžia, ką šaliai ir jos piliečiams reiškia Antrojo pasaulinio karo pabaiga, tad kasmet minint Pergalės dieną gegužės 9-ąją įvyksta įvairiausių nesusipratimų bei toliau kurstomas aistrų židinys.

Kai nėra valstybinės pozicijos, į keblią padėtį patenka ir įvairios institucijos. Šiais metais kaip niekada ypač daug diskusijų vyko Klaipėdoje, kurios valdžia Lietuvos rusų sąjungai uždraudė gegužės 9-ąją organizuoti eitynes miesto gatvėmis. Tašką padėjo tik teismas, kuris pripažino, kad provokacijų baimintasi pagrįstai. Tuo tarpu analogiškam maršui Vilniuje buvo uždegta žalia šviesa.

Į Pergalės dienos minėjimą gegužės 9-ąją Maskvoje nevyko buvęs prezidentas Valdas Adamkus, šiemet, minint 65 metų Pergalės dienos sukaktį, atsisakė tai padaryti ir dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Tiesa, prezidentė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą iškilmingos ceremonijos Panerių memoriale metu pagerbs šiandien - tą pačią dieną, kai karo pabaiga oficialiai minima Vakarų Europoje.

"Vakarų ekspresas" įvairių žinomų ir įtakingų politikų paklausė, ką mums reiškia gegužės 9-oji? Kodėl nėra padėtas taškas valstybiniu lygiu ir nutrauktos interpretacijos?

V. Adamkus - kategoriškas

Kai eini oficialias pareigas, turi atsižvelgti į esamą santykį tarp valstybės ir tautos, turi būti tam tikras nusistatymas. Pergalės diena - specifinė, jautri tema. O kvietimas dalyvauti parade atkeliavo įprastu diplomatiniu keliu. Buvo pateiktas neigiamas atsakymas, padėkota už kvietimą, palinkėta gražių iškilmių. Mano atveju atsisakymas dalyvauti buvo asmeninis sprendimas. Tai - mano moralinės nuostatos.

Žinoma, yra išskirtiniai atvejai, kai pozicijas deriname su Latvija, Estija. Išgyvenome tą pačią pokario patirtį. Mūsų nuostatos su Estija sutapo, Latvija užėmė kitą poziciją. Tai - atviras klausimas.

Ką Jums asmeniškai reiškia gegužės 9-oji?

Pažvelkime į dešimtmečius Lietuvoje besitęsusią politinę eigą, Kremliaus vykdytą genocidą prieš mūsų tautą, okupaciją. Man tai nėra Pergalės diena, o tolesnė okupacija.

Kaip vertinate maršų idėją, skirtingas savivaldybių pozicijas?

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda neturi bendros pozicijos. Tačiau jos ir negali būti. Jei yra grupelė žmonių, kuriai ta sukaktis brangi, tegul švenčia. Tai - asmeninis apsisprendimas. Juk ir gimtadienius vieni švenčia, kiti ne. Tačiau, mano įsitikinimu, Lietuvai gegužės 9-oji - jokia šventė.

Tačiau nėra ir valstybinės pozicijos. Gal jos reikėtų?

Valstybinės pozicijos ir negali būti. Tai nėra šių dienų politinis reikalas padaryti vieną ar kitą sprendimą tuo klausimu. Svarbu moralė, tautos nuomonė. Draudimais ar leidimais nereikėtų reguliuoti tokių dalykų.

Esate pasakęs, kad nematote Lietuvos užsienio politikos, jos neva nebėra. Jūs buvote įvardijamas kaip proamerikietiškos politikos šalininkas, dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė tarsi gręžiasi į Rytus: priėmė Baltarusijos vadovą, mezga dialogą su Dmitrijumi Medvedevu. Kaip vertinate tokios šalies užsienio politikos krypties perspektyvas?

Manau, kad vadinamoji proamerikietiška politika nesikeičia, nes esame vakariečiai ir per 20 nepriklausomos Lietuvos metų užsienio politika tokia buvo ir tokia išliks. Mano įsitikinimu, dabar oficialiai ir tęsiama tokia politika. Juk 90 procentų tautos pritaria tikrosioms vakarietiškos demokratijos vertybėms.

[BANERIS]

"Reikia gerbti visas aukas"

Vytautas LANDSBERGIS, europarlamentaras

Gegužės 9-ąją vertinu nei taip, nei taip. Mums tai buvo tik antrosios okupacijos pradžia, tačiau tai nereiškia, kad Europa nebuvo išvaduota nuo hitlerinės Vokietijos. Tik iš mūsų ir kitų valstybių neišėjo tie "išvaduotojai".

Europos Parlamentas yra patvirtinęs rezoliuciją dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Dokumento esmė - karo pabaiga atnešė laisvę Europoje kai kurioms tautoms, bet ne visoms. Dalis valstybių liko pavergtos kito totalitarinio režimo. Minimos dvi tironijos. Vienus išvadavo nuo vieno režimo, kiti dar 50 metų pateko į kitos tironijos gniaužtus. Pasakyta, kad reikia gerbti visas aukas, visus kovotojus. Kitas dalykas - Lietuvoje "išvaduotojams" buvo statomi paminklai, klastojama istorija.

Kremliaus intencija yra kviesti valstybių lyderius į paradą Maskvoje. Jei atvyksta, tai yra ženklas, kad ta šalis tarsi priima Rusijos išvadavimo koncepciją. Nenorima įžeisti. Kai kurios valstybės užsiima verslu su Rusija, tiesiogiai draugauja, ardo Europos Sąjungos vienybę.

Mes oficialiai nešvenčiame gegužės 9-osios valstybės mastu, tačiau negalime uždrausti minėti tiems, kurie kovojo prieš nacistinę Vokietiją. Prisiminkime, pagerbkime kovotojus, tačiau nevadinkime to išvadavimo diena.

"Daug spekuliacijų"

Rolandas PAKSAS, europarlamentaras

Tikrai neprisimenu, kad būdamas Lietuvos prezidentu būčiau gavęs kokį kvietimą dalyvauti Pergalės dienos iškilmėse Maskvoje. Gal dėl to, kad nebuvo kokio jubiliejaus? Tačiau Pergalės diena tampa spekuliacijų objektu. Apsisprendimas vykti į Maskvą ar ne priklauso nuo prezidento asmeninių, moralinių savybių, jo biografijos, kolektyvo, rinkėjų lūkesčių, politinių jėgų palaikymo ar nepalaikymo. Tad tas spekuliavimas nėra labai gražus. Tuomet pragmatinis požiūris tarsi pasitraukia į antrą planą. Bus juk dar tų apvalių jubiliejų. Ir kaskart mus tikrins - mylime ar nemylime, esame mylimi ar ne.

Estai, latviai dabar važiuoja į Maskvą, mes - ne. Galėtume kartą susitarti, kaip elgtis. Jei būtų oficiali mūsų valstybės pozicija, būtų lengviau apsispręsti.

Apie maršus galiu pasakyti tik tiek - duokime laisvę, jei toks renginys netrukdo kitų rimties ir negadina tau gyvenimo.

Požiūrį keis naujos kartos"

Vygantas VAREIKIS, istorikas

Valstybinės pozicijos dėl gegužės 9-osios nėra. Kita vertus, ta pozicija aiškiai buvo matyti prezidentaujant Valdui Adamkui. Jis akcentavo moralines vertybes, dėl jų ir atsisakė vykti į Maskvą. Kaži, ar Dalia Grybauskaitė būtų vykusi į iškilmes Maskvoje, jei į Vilnių Kovo 1-osios proga būtų atvykęs Dmitrijus Medvedevas? Nėra ir Užsienio reikalų ministerijos pozicijos, o tai - keista, nes ši institucija pavaldi konservatoriams.

Iš esmės reikia suprasti, kad vyksta globalūs pokyčiai. Rusija - stambi įvairių žaliavų tiekėja. Tad kai kurios valstybės dėl tos Pergalės dienos, kuri Rusijai labai daug reiškia, ėmė elgtis pragmatiškiau.

Matėme, kas dėjosi 2008-aisiais, kai Taline buvo į kitą vietą perkelta bronzinio kario statula. Atrodo, na, ir kas? Tokio žingsnio rezultatas - Talino jūrų uoste net 20 procentų sumažėjo Rusijos krovinių srautai. O Kaliningrade man pačiam teko matyti, kaip parduotuvėse kabo lentelės su užrašais, kad jose neparduodami estiški produktai.

Manau, per dešimtį metų daug kas pasikeis, nes nebeliks senosios kartos. Dabartinei kartai Antrasis pasaulinis karas ir jo pasekmės nėra tokie skaudūs, kaip siaubą patyrusiems žmonėms. Tad viskas po truputį aprims. Ateis laikai, ir pati Maskva taps labiau demokratinė, pripažins, kad po karo mūsų tauta siaubingai kentėjo. Tuomet ir mūsų šalies vadovai galės vykti į Pergalės dienos minėjimą.

"Kalbėkime civilizuotai"

Povilas GYLYS, buvęs užsienio reikalų ministras

Ta diskusija dėl gegužės 9-osios vyks ir toliau. Vargu ar turi būti formuojama viena nuomonė. Žmonės istoriją vertina skirtingai, tad politinės priemonės varžytų žmogaus laisvę ir teises. O karo veteranai apskritai į Pergalės dieną žvelgia ir ją vertina kitaip. Ir nereikėtų jų painioti su Stalino režimu, jie - buvę kariai.

Supraskime, kad Vakarų valstybėse karo pabaiga švenčiama, o Lietuva yra visai kitokioje situacijoje. Tad mums reikia išmokti pasakyti, kodėl mes Pergalės dieną suvokiame kitaip, išmokti tolerancijos, kad yra ir kitas požiūris į Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Diskusijose taško nepavyks padėti, būtina ieškoti civilizuotų formų, neskatinti priešpriešos, nes tas aštrumas skaldo. Visgi mūsų valstybėje juk gyvuoja demokratija.

Prisiminkime 1995-uosius metus, kai buvo minima karo pabaigos 50 metų sukaktis. Mūsų valstybėje tada visa tai skambėjo aštriau, dar žaizdos buvo šviežios. Juk atkūrus nepriklausomybę buvo leista kalbėti, o ta tema buvo labai skaudi. Mūsų demonstratyvus atsisakymas vykti į iškilmes Maskvoje išsiskiria. Kitos šalys važiuoja. Juk ir čekams, lenkams, vengrams labai skaudūs pokario metai. Bet jie vyksta. Net Japonija, kuri formaliai su Rusija nebaigė karo, vyko į jubiliejų. Pas mus neretai keliama isterija, o politika ir isterija nesuderinamos. Kalbėkime civilizuotai. Diplomatija yra simbolika, žodžiai, ženklai, signalai. Vienas toks ženklas, ir kita pusė imasi atitinkamų veiksmų.

"Istorija viską sudėlios"

Česlovas JURŠĖNAS, Seimo vicepirmininkas

Fašizmo sutriuškinimas - teigiamas istorinis įvykis, tačiau atskiroms tautoms tai reiškia skirtingus dalykus. Mums tai - aneksija su visais baisumais ir dėl to išplaukiančiomis išvadomis. Karo pabaiga lyg ir turėtume džiaugtis, bet tie "išvaduotojai" niekur neišėjo. Tačiau karo veteranams minėti sukakčių neturime trukdyti.

Tokia ir yra demokratija - nuomonių įvairovė. Jei būtų valstybinė pozicija, ją "apibarstytume pipirais". Visgi vieningos nuomonės nebus, tik aistros aprims, nes veteranų mažės. Tikrai manau, kad ateis tas laikas, kai ir mūsų valstybės vadovai nuvyks į Maskvą minėti Pergalės dienos. Kuo daugiau laiko prabėgs, tuo mažiau aistrų liks. Turi pasikeisti kartos. Istorija viską sudėlios.

Aišku, mūsų trijų Baltijos valstybių atžvilgiu dėl gegužės 9-osios vienybės trūksta. Ką padarysi. Prisiminkime, kad net Steigiamajame Seime lietuvaičiai nebuvo vieningi su estais ar latviais.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder