Likutis vis mažėja
„Nuo 2010 metų sausio 1 dienos, tai yra sustabdžius valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės 2-ąjį bloką, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondas nėra pildomas atskaitymais nuo elektrinės pajamų, gautų už parduotą elektros energiją, todėl šiuo metu fondo lėšų likutis mažėja, ir jau 2015 metų pradžioje numatomas lėšų trūkumas poreikiams finansuoti“, - konstatuoja Energetikos ministerija. Todėl ji teikia kelis pasiūlymus, kaip sumažinti išlaidas.
Šiuo metu fondą administruoja du administratoriai. Vienas - valstybės įmonė Energetikos agentūra, kuri atsakinga už fondo lėšų, skirtų elektrinės techniniams projektams įgyvendinti, sustabdytų blokų priežiūrai ir fizinei saugai užtikrinti, radioaktyviosioms atliekoms, įskaitant panaudotą branduolinį kurą, tvarkyti, saugoti ir dėti į atliekyną, administravimą. Kitas - viešoji įstaiga Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūra, atsakinga už fondo lėšų, skirtų socialiniams ir ekonominiams elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektams elektrinės regione įgyvendinti, administravimą.
Pinigų socialinėms reikmėms nebeliks
Atsižvelgiant į tai, kad lėšų nepakanka, prioritetas naudojant jas, pasak ministerijos, turi būti skiriamas tiesioginiams elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektams.
Nuo 2011 metų palaipsniui mažėja socialinių ir ekonominių priemonių regione finansavimas fondo lėšomis, dėl to sumažėjo fondo administratorių veiklos apimtis ir darbo krūvis. Dėl šios priežasties ir siekiant efektyvesnio fondo lėšų naudojimo Energetikos ministerija siūlo palikti tik vieną administratorių - Energetikos agentūrą. Juo labiau kad projekte išbraukiama eilutė, jog fondo pinigai gali būti skirti ir neigiamiems socialiniams ir ekonominiams elektrinės uždarymo padariniams regione švelninti.
Tiesa, tai nereiškia, kad nuo šiol regiono gyventojai bus visiškai palikti likimo valiai. Numatoma, kad jiems ir toliau bus tiekiama pigesnė elektra, 2014 metais taikant 30 proc., 2015 metais - 20 proc., 2016 metais - 10 proc. mažesnį jos tarifą. Vėliau už elektrą jie mokės kaip ir visi Lietuvos gyventojai.
Miglota ateitis
Taip pat Energetikos ministerija planuoja nubraukti dalį lėšų nuo eilučių, skirtų elektrinės eksploatavimo nutraukimo 2010-2014 metų programos kai kurioms priemonėms.
„Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra priimtas sprendimas dėl ES skiriamo finansavimo 2014-2020 metams, o numatytas finansavimas bus mažesnis nei numatomas lėšų poreikis, turi būti patikslintas elektrinės galutinis eksploatavimo nutraukimo planas ir Ignalinos atominės elektrinės veiklos strategija“, - tvirtina Energetikos ministerija.
Briuselis apgavo Lietuvą
Specialistai apskaičiavo, kad, siekiant užtikrinti tinkamą Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso finansavimą iki 2029 metų, papildomai reikia 1,12 mlrd. eurų (3,87 mlrd. litų). Įvertinus Lietuvos indėlį, iš ES 2014-2020 metų laikotarpiui prašoma 770 mln. eurų (2,66 mlrd. litų).
Lietuvos indėlis nacionalinėmis lėšomis į visą eksploatavimo nutraukimo procesą nuo 1999 iki 2029 metų sudarytų apie 320 mln. eurų (1,1 mlrd. litų, arba 12 proc. visos sumos). Atsižvelgiant į netiesiogines Lietuvos padengiamas sąnaudas, nacionalinė finansavimo dalis yra net didesnė, nei tikimasi iš panašios į Lietuvos ekonominės galios ES valstybių. Nepaisant to, Europos Komisija pateikė komunikatą, kad 2014-2020 metų laikotarpiui trijų atominių elektrinių - Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos - uždarymui tebus skirta 700 mln. eurų (2,4 mlrd. litų), nors vien Lietuvos poreikis yra gerokai didesnis.
O Lietuvos stojimo į ES sutarties ketvirtame protokole rašoma, kad ES valstybės narės įsipareigoja elektrinės eksploatacijos nutraukimui skirti adekvačią papildomą finansinę paramą, nes pripažįsta, kad dviejų reaktorių, paveldėtų iš SSRS, uždarymas „yra beprecedenčio pobūdžio ir yra išskirtinė, šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo neatitinkanti finansinė našta Lietuvai, ir tai, kad šis eksploatavimo nutraukimas bus tęsiamas ir po dabartinės Bendrijos finansinės perspektyvos pabaigos“.
Derybų imitacija
Tiesa, stebėtis dėl to, kad Briuselis pasityčiojo iš mūsų, skirdamas tokį menką finansavimą, gal ir nevertėtų. Belieka prisiminti, kad 2011-ųjų lapkritį tuometinis premjeras Andrius Kubilius buvo sudaręs darbo grupę derybų pozicijoms dėl ES finansinės paramos elektrinės uždarymo finansavimui rengti ir derinti. Jai vadovavo tuometinis Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Buvo paskirtas ir vyriausiasis derybininkas šiuo klausimu. Juo tapo tuometinis A.Kubiliaus patarėjas Neilas Tankevičius. Kitaip tariant, derybos buvo vykdomos... premjero patarėjo lygmeniu. Negana to, pernai nebeliko nei darbo grupės, nei vyriausiojo derybininko, mat tiek D.Matulionis, tiek N.Tankevičius pernai rudenį paskirti ambasadoriais.
„Derybininko tikrai nebėra, bet tikriausiai ir darbo grupės nebėra, nes nieko apie ją negirdėjau. Tačiau nebėra jokios prasmės derėtis toliau, nes 2014-2020 metų finansavimo prioritetai jau aiškūs, nuspręsta, kiek bus skiriama elektrinės finansavimui“, - tvirtino dabartinis Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą