Penktadienį suėjo metai, kai dirba Algirdo Butkevičaus Vyriausybė. Ir nors kažin kokių darbų ji nenuveikė, kiek netikėtai visus metus ministrų kabineto vadovui ir atskiriems ministrams akis badžiusi neveiklumu, primygtinai pabrėžusi, kad kai kurie darbai – ne šių ministrų nuopelnas ir dar pridūrusi, jog tikisi, kad ši Vyriausybė nesugadins anos įvestos tvarkos, prezidentė Dalia Grybauskaitė ėmė ir pagyrė 16-ąją Vyriausybę. LRT televizijos laida „Savaitė“ domėjosi, kodėl.
Pirmiausia, Vyriausybė buvo pagirta už pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, energetinių projektų vystymą, tvirtą poziciją prieš rusų „Gazprom“. Tiesa, po kelių dienų prezidentė paaiškino, kad dabar ji norėjusi padėkoti Vyriausybei, o apie visa kita pakalbės vėliau. Taigi, kodėl ne šią savaitę? Nes Vyriausybei tikrai yra už ką dėkoti? O gal tai padėka Algirdui Butkevičiui, kad nebus varžovas rinkimuose ar noras parodyti žmogišką veidą? „Savaitei“ kalbėję politologai sutaria, kad kritika atidėta tik kuriam laikui, nes pati situacija diktuos jos neišvengiamumą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė premjerui Algirdui Butkevičiui ir jo vadovaujamai Vyriausybei kritiką ėmė žerti nuo pat ministrų kabineto suformavimo prieš metus.
„Ministro pirmininko pasirinkti kandidatai pagal kompetencijos lygį labai skirtingi, dalis jų atitinka tik minimalius reikalavimus“, – prieš metus, 2012-ųjų gruodžio 7-ąją, sakė prezidentė D. Grybauskaitė.
Aštrių žodžių šalies vadovė 16-ajai Vyriausybei negailėjo ir birželį skaitydama metinį pranešimą.
„Politinės valios stoka, sudėtingas sprendimų priėmimo mechanizmas, negebėjimas operatyviai reaguoti, laiko gaišimas darbo grupėse gali būti labai nuostolingi ir net pragaištingi valstybei. Nuo šios Vyriausybės priesaikos praėjo jau 6 mėnesiai. Po ilgo pasirengimo dirbti jau pats laikas pradėti dirbti“, – birželio 11-ąją kalbėjo prezidentė.
Ir taip visus pastaruosius metus – tai Vyriausybė per mažai skiria dėmesio jaunimo nedarbui, tai į Seimo vadovybę išrinkę sunkiu nusikaltimu kaltinamą asmenį, pasak prezidentės, socialdemokratai prisiėmė atsakomybę už partijos ir valstybės garbę. Šalies vadovė tikino, kad Vyriausybė kitaip galėjo įgyvendinti ir Konstitucinio Teismo sprendimą, leidžiantį kelti atlyginimus politikams.
Tačiau šį antradienį prezidentė, vertindama Vyriausybės metų darbą, buvo nuosaiki ir net pagyrė ministrų kabinetą, sugebantį atlaikyti „Gazprom“ spaudimą dėl dujų kainų. Ji paragino tęsti energetikos projektus, šilumos ūkio pertvarką, rūpintis žmonių gerove, pavyzdžiui, greičiau kompensuoti sumažintas pensijas.
Politikos mokslininkai sutinka, kad kritikos nebuvo. Nutylėti net ir kontroversiški dalykai, pavyzdžiui, Darbo partijos byla, tačiau mano, jog švelnesnę prezidentės retoriką Vyriausybės atžvilgiu sunku vertinti vienareikšmiškai.
„Viešųjų ryšių specialistai greičiausiai sakys, kad prasideda prezidento rinkimų kampanija, kad prezidentė nori parodyti ne tiktai tą kapotų, trumpų, kritiškų sakinių, bet ir žmogišką veidą. Politologai sakytų, jog toks švelnesnis prezidentės pareiškimas yra subalansuotas, nes anksčiau ji kritikavo, o dabar parodo, kad yra tam tikrų pliusų“, – konstatavo VDU profesorius Mindaugas Jurkynas.
„Mes įpratę iš jos laukti kritikos, bet šis pusmetis ir visi metai praėjo tikrai neblogai“, – įsitikinęs Politikos tyrimų ir analizės instituto direktorius Marius Ulozas.
„Savaitės“ pašnekovų manymu, iš prezidentės išgirsti teigiami dalykai įnešė balanso į Vyriausybės veiklos vertinimą. O nuosaikiam tonui esą įtakos galėjo turėti keli veiksniai.
Pirma: ir Vyriausybės, ir premjero populiarumas visuomenėje yra nemažas.
Antra: kritika ne visada yra geras dalykas, tą parodė prieš metus smuktelėję šalies vadovės reitingai, kai ji, nepaisydama rinkėjų valios, iš koalicijos bandė eliminuoti Darbo partiją.
Trečia: socialdemokratams atsisakius kelti A. Butkevičiaus kandidatūrą į prezidentus, šalies vadovė suprato, kad realių konkurentų rinkimuose nebus, tad nereikia pulti ir premjero.
„Vis dar nepamirštas skandalas dėl slaptų pažymų paviešinimo. Čia prezidentė tapo pažeidžiama, nes vis dar keliamas klausimas, ar paviešino, kas paviešino, kas nutekino tą informaciją? Taigi šioje situacijoje geriau nesipykti, nes ir taip yra pasiruošusių bet kuriuo metu politiškai įgelti. Naujų priešų prezidentė neieško“, – samprotavo M. Ulozas.
Tačiau tai nereiškia, kad išimtis taps taisykle, sako politikos mokslininkai. Neva nereikėtų iš vieno prezidentės pasisakymo daryti apibendrinimų, o vieno ar dviejų pliusų dėjimas neatsveria visos per metus išsakytos kritikos. Esą prezidentės retorika galėtų švelnėti tik tuo atveju, jeigu sutaps Vyriausybės ir prezidentės matymas, kaip spręsti esmines politines, ekonomines ir socialines problemas. Tai, anot pašnekovų, vargu ar įmanoma. Be to, jie ragina nepamiršti, kad artėja prezidento ir Europos Parlamento rinkimai.
„Konfliktų ar tos kritiškos linijos iš prezidentės ar iš tų pačių socialdemokratų pusės gali natūraliai atsirasti, kadangi socialdemokratų atstovas Zigmantas Balčytis ir prezidentė (jeigu ji paskelbs savo apsisprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose) susirems tarpusavyje ir vienaip ar kitaip tos kritikos vieni kitiems neišvengs. Atrodytų net ir juokingai, jeigu kandidatai į prezidentus vienas kito nekritikuotų“, – pastebėjo M. Jurkynas.
Nuolat buvo teigiama, kad kol Lietuva pirmininkaus ES, tol šalies politinis gyvenimas eis viena vaga. Tiesa, keletas netikėtumų buvo – į šešėlį pasitraukė teismo nuosprendį išgirdę Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas ir vienas Darbo partijos lyderių Vytautas Gapšys, Vydą Gedvilą Seimo pirmininko poste pakeitė Loreta Graužinienė. Tačiau tai ir visos kiek svarbesnės politinės rokiruotės valdančiųjų gretose. Tik ar ilgai? Pirmininkauti Lietuva baigia po poros savaičių ir apžvalgininkai prognozuoja, kad politinės kovos užuomazgų ims daugėti, o po Naujųjų įtampa tarp valdančiųjų virs dar aštresne priešprieša, tad galimi, pavyzdžiui, ir ministrų portfelių perstumdymai.
„Jei reiktų įvardyti, kurios ministerijos silpniausios... Abejonių kyla dėl Švietimo ir mokslo ministerijos. Įtampų yra aplink Ūkio, Susisiekimo ministerijas. Jose viskas vyksta gan tyliai, bet Lietuvoje tyla nereiškia, kad viskas yra tvarkoje. Manau, kad sausio mėnuo parodys tam tikrus persistumdymo ženklus“, – spėjo M. Ulozas.
Neatmestina, kad Vyriausybę perstumdyti norės ir prezidentė, jei laimėtų rinkimus. Juolab kad ir šią savaitę, girdama ministrų kabinetą, ji pabrėžė, kad Algirdas Butkevičius dirba sunkiomis sąlygomis, o Seimo dauguma yra „nekokybiška“. Mažai kas galėtų suabejoti, kad taip prezidentė kalbėjo pirmiausiai apie nekart kritikuotą Darbo partiją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą