Rūmai virto vaiduokliu
Tiesa, šiuo metu prabangūs rūmai virtę namu vaiduokliu, jau dveji metai statybininkai į jį net kojos neįkelia.
Nors rezidencija nenaudojama, mokesčių mokėtojų pečius slegia jos išlaikymo išlaidos. Pavyzdžiui, beveik 11,5 tūkst. litų sausio-balandžio mėnesiais kainavo pastato šildymas. Dar apie 1 000 litų - elektros energija.
Iš biudžeto pyrago kas mėnesį atriekiama ir po 9 000 litų laikinojo Andriaus Kubiliaus būsto nuomos bei komunalinių paslaugų išlaidoms padengti.
Beje, rezidencijos Turniškėse rekonstrukcijos darbai sustabdyti lygiai prieš dvejus metus - 2010 m. gegužę. Tuomet Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad sutartis su statybų rangove UAB "Senovė" buvo pasirašyta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą bei skaidrumo principą. Tiesa, taip ir nerasta, ką nubausti už pažeidimus - jiems suėjo senaties terminas.
Kol kas nežinoma, kada bus skelbiamas naujas paslaugų pirkimo konkursas. Pagal anksčiau sudarytą sąmatą rekonstrukcijos darbams užbaigti dar trūksta vieno milijono litų.
Galo dar nematyti
Premjero rūmus "Respublikai" aprodžiusi Vyriausybės administracijos valdybos direktorė Marytė Rozalienė žadėjo, kad jų pagražinimai neatsieis daugiau, nei tam buvo numačiusi Gedimino Kirkilo Vyriausybė - t. y. 5 mln. litų. Iš jų 4,5 mln. litų buvo suplanuoti statybų darbams, likusieji - baldams.
Kaip atrodo premjero vila po milijonus kainavusių remontų?
Pasirodo, vidaus apdailos darbai vos pradėti. Grindys ir sienos "nuogos" - nėra parketlenčių, tapetų. Neatlikti santechnikos darbai. Užtat paskubėta įrengti pirtį ir erdvų priešpirtį, jame vieta numatyta ir sūkurinei voniai. Patalpoje sienos išklijuotos akmenimis.
Pirmajame aukšte - erdvus holas ir didžiulė svetainė. Tai reprezentacinės patalpos. Buvo skelbiama, kad joje tilps iki 100 žmonių.
Tame pačiame aukšte bus įrengti ir atskiri tualetai vyrams ir moterims, juose bus po tris sanitarinius mazgus, kad svečiams netektų laukti eilės.
Vėdinimo ir kondicionavimo įranga, elektros, vandentiekio ir kanalizacijos komunikacijos neva bus galingesnės nei įprastuose namuose. Name įrengta ir priešgaisrinė signalizacija, ugnies gesinimo įranga (kilus gaisrui iš purkštukų pasipils vanduo) bei ypatinga apsaugos sistema.
Pritaikyta kukliam gyvenimui
M. Rozalienė tikino, kad 620 kvadratinių metrų ploto premjero būstas pritaikytas toli gražu ne pobūviams, o "minimaliai gyventi dviese".
"Nieko čia ypatingo nėra", - pripažino Vyriausybės administracijos valdybos direktorė. Anot jos, projekte ir baldai buvo numatyti įprasti, "ne karališko stiliaus".
"Premjeras vienintelis, pareigos atsakingos. Mes turim normaliai leisti jam gyventi. Su prezidentės rezidencija šito pastato nepalyginsi", - Vyriausybės išlaidas teisino Ministro pirmininko tarnybos darbuotoja.
Nustebino tik dydis
Ne kartą rekonstruojamą premjero rezidenciją apžiūrėjusi Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė prisipažino iki šiol negalinti suprasti, kur išgaravo remontams skirti 4 mln. litų. Esą vienintelis stebinantis dalykas - tik pastato dydis.
"Nesuprantu, kam premjerui tokia didžiulė rezidencija. Jei ten galvojama priiminėti svečius, tai galima paprieštarauti: turime, kur juos priimti, o ne į namus kviesti. Be to, kodėl premjerui toks būstas, o ne Seimo pirmininkei? Juk ji pagal mūsų Konstituciją antras žmogus po prezidentės", - kalbėjo L. Graužinienė.
Tuo tarpu jos kolega Audito komiteto narys Andrius Mazuronis (turintis inžinieriaus išsilavinimą) nuogąstavo, kad ir likusios pinigų sumos rekonstrukcijai gali nepakakti: "Visi žino, kad viena brangiausių statybos dalių yra santechnikos įrengimas, apdailos medžiagos ir darbai. Tai iki šiol premjero rezidencijoje net nėra padaryta. Bet kurio statybų specialisto paklauskit: ar išleidus 90 proc. objekto lėšų realu iš likusių 10 proc. užbaigti apdailą? Tai neįmanoma, o kur dar buitinė technika, baldai, kiti būtini dalykai?"
Kitur dar įspūdingiau
- Ar nebūtų geriau, jei penktus metus rekonstruojama premjero rezidencija pagaliau būtų baigta? - „Respublika“ klausė Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio.
Žinoma, būtų geriau baigti nebaigtus darbus. Bet vargu ar artėjant rinkimams Vyriausybė ryšis išspręsti šį klausimą. O kitais metais? Be jokios abejonės, tada reikia kažką daryti, kad darbai būtų baigti. Juk pinigai investuoti, o pastatas nenaudojamas. Jo ir parduoti nelabai išeis, nes ten yra apsaugos zona, kurioje pagal reikalavimus sklypo įsigyti negali privatus asmuo.
- Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė sutarties pažeidimų. Kodėl niekas už tai neatsakė?
Į prokuratūrą nebuvo kreiptasi, tiesiog buvo nutraukta sutartis su rangove. Kiek žinau, pagrindo nebuvo kreiptis. Viešųjų pirkimų tarnyba tiesiog konstatavo, kad buvo procedūrinių, formalių pažeidimų. O darbų sąmatą tikrino ir išoriniai konsultantai.
- Nemanote, kad 4 mln. litų vien kapitaliniam remontui yra per daug?
Rezidencijos statyba yra kritikuojama žiniasklaidos. Bet reiktų nepamiršti, kad darbai pradėti pakilimo metais, kai kainos iš tiesų buvo užkeltos. Be to, vykdant rekonstrukciją visi darbų įkainiai buvo sumažinti 20-25 proc. Tuo metu statybų rangovė buvo išleidusi daugiau kaip 3 mln. litų, o dėl likusios sumos kainos buvo sumažintos jau atsižvelgiant į kainų pokyčius.
O kas buvo iki tol - ta sutartis pasirašyta dar G.Kirkilo Vyriausybės. Tuo metu tokios kainos buvo. O jei būtų pagrindas kokiam rimtesniam tyrimui dėl kainų, teisėsaugos institucijos jį jau būtų galėjusios pradėti.
- Ar 620 kvadratinių metrų rezidencija ne per didelė vienam premjerui?
Tokios didelės rezidencijos reikia, nes ji būtų naudojama ir reprezentaciniams tikslams. Viena erdvė skirta gyventi, kita - įvairiems renginiams organizuoti. Beje, 1999 m. toks pat rezidencijos Turniškėse projektas pabaigtas. Tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus laikais pastatyta tokio pat dydžio rezidencija, joje dabar gyvena buvęs prezidentas Valdas Adamkus. Taigi dabar rekonstruojamos rezidencijos projektas niekuo neišsiskiria.
Be to, įstatymuose numatyta, kad premjerui turi būti skiriama tokia rezidencija, todėl ir buvo statoma.
- Ar gali mūsų premjero rezidencija dydžiu ir kaina lygiuotis į kitų šalių vyriausybių vadovų?
Beveik esu tikras, kad daugelyje šalių jos tokios ir yra. Ne kartą teko lankytis premjero rezidencijoje Danijoje, buvau ir Lenkijos, Švedijos premjerų rezidencijose. Vykdomosios valdžios vadovai yra atitinkamai saugomi. O ar panašios rezidencijos į mūsų premjero? Iš esmės taip - tai atskiri namai. Kai kurie iš jų net atrodo įspūdingesni nei rezidencija čia, nes tai pastatai, turintys istorinę reikšmę.
- Tik ar gali Lietuva lygiuotis į jūsų išvardytas šalis?
Pagal ekonominius rodiklius negali. Bet jei pažvelgtume į kai kuriose Rytų Europos šalyse esančias Vyriausybės vadovų rezidencijas, tai jos daugiau didesnės nei mūsų premjero. Nors tų šalių ekonominis pajėgumas daug mažesnis.
Rašyti komentarą