Psichologų pagalbai reikia pagalbos

Pasiseka kas dešimtam

Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidento, Psichologų sąjungos valdybos nario ir „Jaunimo linijos“ vadovo Pauliaus Skruibio teigimu, iki žinios apie V. Šapranausko netektį kiekvieną parą į šią nemokamą tarnybą bandydavo prisiskambinti apie 3500 įvairaus amžiaus žmonių, tačiau tai pavykdavo padaryti tik kas dešimtam.

Paviešinus, kad V. Šapranauskas iš gyvenimo pasitraukė pats, psichologinę pagalbą telefonu kasdien bandė gauti jau apie 5500 jaunų žmonių, tačiau su konsultantais pasikalbėjo taip pat tik kas dešimtas.

Lietuvoje šiuo metu veikia dvi nemokamos psichologinės pagalbos telefonu linijos, dirbančios visą parą. Tai „Vilties linija“ suaugusiesiems ir „Jaunimo linija“. Kasdien nuo 11 iki 21 val. specialiu telefono numeriu tokia pagalba teikiama vaikams, o nuo 10 iki 21 val. - moterims. Rusiškai kalbantys žmonės savo sunkumus ekspertams gali išsakyti darbo dienomis nuo 16 iki 20 val.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vakar „Respubliką“ informavo, kad įgyvendina Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programos priemonę „Finansuoti psichologinės pagalbos tarnybas, teikiančias psichologinės pagalbos telefonu paslaugas“. Todėl valstybės biudžeto lėšomis apmoka gyventojų skambučius į psichologinės pagalbos telefonu tarnybas ir iš dalies dengia tarnybų administravimo išlaidas.

Šiuo metu yra apmokami gyventojų skambučiai į 12 tarnybų, kurios yra susivienijusios į Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociaciją ir dirba susijungusios į 5 minėtas linijas.

Pernai šiai paslaugai apmokėti buvo skirta 635 tūkst. litų, iš jų didžioji dalis nusėdo dviem telefono operatoriams, kuriems apmokama už nelaimės prispirtų žmonių pokalbius. Šiemet šiai priemonei įgyvendinti turėtų būti skirta 705 tūkst., tačiau Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija šių pinigų dar nėra gavusi ir nežinia kada gaus.

Norėjo tik išsikalbėti

Į „Respubliką“ vakar ryte kreipėsi Vilniuje šiuo metu gyvenantis kaunietis (pavardė redakcijai žinoma). Pusamžis buvęs verslininkas tvirtino, kad jau senokai yra prispaustas bėdų, paguodos ar pagalbos ieškojo internete nurodomais specialiaisiais telefonais, tačiau jais nesugebėjo prisiskambinti nei naktį, kai jam buvo sunkiausia susidoroti su savo emocijomis ir blogomis mintimis, nei dieną.

„Kiek tik skambinu, tiek neprisiskambinu, niekas nekelia ragelio, pypsi ir pypsi, o vėliau išsijungia, - guodėsi žmogus. - Vakar per televiziją žiūrėjau didelį koncertą, kurio metu buvo renkami pinigai toms psichologinės pagalbos telefonu tarnyboms, bet ėmiau abejoti, ar jos apskritai dirba, ar Lietuvoje tiek daug tokių prislėgtų žmonių kaip aš. Bet pasikalbėjau su jumis, tai palengvėjo - vis kažkas atsiliepė, išklausė“.

Viena linija visai Lietuvai

Po šio pokalbio „Respublika“ ėmėsi eksperimento, tačiau iki popietės nebuvo įmanoma prisiskambinti nė į vieną nemokamos psichologinės pagalbos liniją, o be to, jų numerius pavyksta sužinoti ne iškart.

Interneto paieškos sistemoje surinkus pagrindinius žodžius ieškant tokios pagalbos, suaugusiesiems skirta „Vilties linija“ apskritai nurodo savo senus kontaktus ir veikiančios interneto svetainės adresą. Tai nuoroda į Klaipėdos psichikos sveikatos centro puslapį, kuriame nurodomas visą parą veikiančios pagalbos telefonu numeris, pasirodo, taip pat negalioja. „Tokio numerio nėra“, - pasigirsta ragelyje.

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis nusistebėjo tokiais netikslumais internete. Vėliau jis paaiškino, kad kitu nemokamu telefonu klaipėdiečiai psichologai konsultuoja tik po darbo valandų, o ryte juos pakeičia Telšių krizių centro specialistai.

„Išties mums prisiskambinti labai sunku, nes mes dienos metu teikiame pagalbą skambinantiems iš visos Lietuvos, o juk veikia tik viena „Vilties linija“ - ypač po V. Šapranausko mirties ji visą laiką būna užimta, - „Respublikai“ vakar sakė Telšių krizių centro socialinė darbuotoja Ina Visockienė. - Žmonės, kuriems reikia tokios pagalbos, galėtų prisiskambinti tikrai lengviau, tačiau jau ir taip mažas „Vilties linijos“ finansavimas toliau tik mažėja“.

Vakar po kelis kartus per valandą surinkus „Vaikų linijos“ numerį 116111, „Vilties linijos“ telefoną 116123 arba „Psichologinės pagalbos moterims“ numerį (8-800) 66-366 ryšys iškart nutrūkdavo. Tik „Jaunimo linijos“ telefonu (8-800) 28-888 „atsiliepdavo“ vyriško balso įrašas, kuris nuolat pranešdavo: „Šiuo metu visos linijos užimtos“, tačiau ryšys taip pat nutrūkdavo.

Politikams nė motais

„Į pagalbos linijas pastarosiomis dienomis skambina daug daugiau žmonių, nei mes galime atsiliepti - aktoriaus netektis tiesiog sukėlė kažkokį bumą. Net į „Vaikų liniją“ skambinantys mažamečiai ją užima nevykusiai juokaudami, - „Respublikai“ sakė Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos vadovas P. Skruibis. - Tik praėjusį savaitgalį mes atsiliepėme dažniau, nes pavyko laikinai vietoj esamų dviejų „Jaunimo linijų“ atidaryti keturias - kai kurie savanoriai konsultantai tiesiog paaukojo savo laisvas dienas“.

P. Skruibis sakė, kad nemokama psichologinė pagalba telefonu yra labai sunkiai prieinama dėl nedidelio šios paslaugos finansavimo, o didžiąją skiriamų lėšų dalį suryja įeinančių skambučių apmokėjimas ryšio bendrovėms.

Paklaustas, kodėl ne iš gero gyvenimo skambinančiam į psichologinės pagalbos linijas žmogui net nėra pasakoma, kad reikia palaukti, kol atsilieps konsultantas, o ryšys tiesiog nutrūksta, P. Skruibis sakė, kad taip yra tik pastarosiomis dienomis, kai linijos tiesiog kaista nuo skambučių.

„Lietuva yra viena lyderių Europos Sąjungoje pagal savižudybių skaičių, per metus mūsų šalyje nusižudo maždaug tūkstantis žmonių, daugiausia - 44-59 metų, dauguma - vyrai, - pasakojo P. Skruibis. - Kasdien Lietuva netenka beveik trijų žmonių, kurie palieka šį pasaulį savo noru ir galbūt - laiku nesulaukę kvalifikuotos pagalbos ar tiesiog pokalbio telefonu, juos išklausančio žmogaus. Tačiau šios siaubingos statistikos visiškai nemato Lietuvos politikai - dar praėjusiais metais nuolat varstėme Seimo Sveikatos reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetų duris. Parlamentarai linksėjo galvomis, sakė, kad būtina negailėti lėšų tokiam kilniam tikslui - pagalbai žmogui, tačiau viskas tais linksėjimais ir baigėsi. Šiuo metu visos pagalbos telefonu tarnybos iš valstybės gauna tik 15 proc. reikalingo finansavimo“.

Įvykis

Vakar paryčiais Vilniaus policijos, greitosios pagalbos ir ugniagesių ekipažai skubėjo į vieną senamiesčio apžvalgos aikštelę, kur, pagalbą iškvietusio praeivio teigimu, susidegino žmogus. Atskubėjus pareigūnams ir medikams, galbūt dar vienas šalyje savižudis buvo jau nebegyvas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"