Rinkimai į Europarlamentą - naujas iššūkis tautai.

Šalies politikai karštligiškai ruošiasi rinkimams į Europos Parlamentą.
Viliojančios solidžios pareigos ir baimė, jog balsuojančiųjų skaičius gali būti pernelyg mažas, Seimo narius verčia teikti net drastiškiausius pasiūlymus.
Klaipėdiečiai rinkimuose tarp realių kandidatų į Europos Parlamentą, neoficialiais duomenimis, gali matyti tik vieną savo miesto atstovą.

Tramplinas partijoms

Artėjant visateisei narystei ES, dėl politinės įtakos pasiskirstymo Europos valdymo aparate jau susikirto Seimo ir Prezidentūros interesai.
Vis dėlto vienas pagrindinių prasidėjusios Seimo rudens sesijos rūpesčių - įstatymo projektas, reglamentuojantis rinkimų į Europos Parlamentą tvarką.
Europos Parlamentas atstovauja į Europos bendriją susijungusių valstybių tautoms. Pirmą kartą tiesioginiai rinkimai į Europos Parlamentą buvo surengti 1979 m. Tuomet karo išskirtos Europos tautos tarsi susitaikymo vardan išsirinko vieno bendro parlamento narius.
Kitų metų birželį savo atstovus Europos Parlamente rinksime ir mes. Lietuvai atstovaus 13 politikų. Žinia, tų pačių metų rudenį vyks ir rinkimai į Seimą. Manoma, jog politinės partijos europiniais rinkimais sieks pasinaudoti kaip tramplinu, siekiant gauti kuo daugiau vietų kitos kadencijos Seime.

Sieks proporcijos

Esminiai Europos Parlamento rinkimų tvarkos principai bus panašūs į dabartinius Seimo rinkimus.
Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko, siūloma pritarti vadinamajai proporcinei rinkimų sistemai. Tai reiškia, jog kandidatų sąrašai mandatus gaus proporcingai surinktų balsų skaičiui. Tokiu būdu net ir nedideliu skirtumu pralaimėjusios partijos gaus tam tikrą kiekį mandatų.
Priešinga proporcinei - mažoritarinė rinkimų sistema, kuomet nugalėję gauna viską. Z. Vaigausko įsitikinimu, toks modelis nėra geras, tad bus siekiama, kad Europos Parlamente dirbtų kuo daugiau atstovų iš skirtingų partijų.
Kovoti dėl 13 Lietuvai numatytų kėdžių Europos Parlamente galės tiek savo sąrašus iškelsiančios partijos, tiek pavieniai asmenys. Partijų sąrašuose turės būti ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 26 kandidatai. Šiuose rinkimuose bus viena apygarda - visa šalis. Rinkėjai turės balsuoti tose pačiose apylinkėse, kur balsuota visuomet.
Europos Parlamento narių kadencija - 5 metai.

Baimė dėl aktyvumo

"Vakarų ekspresui" Z. Vaigauskas užsiminė, jog dėl rinkimų tvarkos jau dabar esama problemų. "Ginčijamasi, kaip pasielgti su tais, kurie norės rinkimuose dalyvauti kaip nepriklausomi atstovai: ar tokie politikai turės mokėti užstatą, pateikti tam tikrą rinkėjų parašų skaičių?"- svarstė komisijos pirmininkas.
Pareikšti nuomonę apie kandidatus galės ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos šalių piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Toks dvigubas balsavimas, Z. Vaigausko nuomone, - dar vienas kazusas, kurį reikės išspręsti.
Tačiau kone didžiausias rinkimų organizatorių "baubas" - nepakankamas rinkėjų aktyvumas. Nors Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose kiekvieną kartą balsuoja vis mažiau žmonių, kai kurie įstatymą rengę politikai vis dėlto nesiryžo panaikinti rinkėjų aktyvumo ribos. Remiantis šiuo metu svarstomu įstatymo pasiūlymu, ši riba sieks 25 proc. įrašytųjų į rinkėjų sąrašus.
Tuo tarpu daugiausiai mandatų šioje Seimo kadencijoje turintys socialdemokratai siūlo apskritai panaikinti šią ribą. Kova vyksta ne tik tarp įstatymų rengėjų ar skirtingų politinių partijų, bet, neoficialiai, net ir Seimo frakcijų viduje.

V. Adamkus - neapsisprendęs

Neoficialiai tvirtinama, jog socialdemokratai į savo kandidatų sąrašo pradžią norėtų siūlyti Seimo vicepirmininką Vytenį Andriukaitį. Tuo tarpu kai kurie Parlamento dešiniųjų partijų atstovai "Vakarų ekspresui" teigė, jog pats V. Andriukaitis labiau linkęs likti nacionalinėje politikoje.
Liepą politiniuose kuluaruose pasklido kalbos, jog rinkimuose į Europos parlamentą Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) sąrašo priekyje gali būti įrašyta kadenciją baigusio šalies prezidento Valdo Adamkaus pavardė.
Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis "Vakarų ekspresui" teigė, jog V. Adamkus dar nėra oficialiai apsisprendęs dalyvauti europiniuose rinkimuose. "Tačiau prezidentas yra patvirtinęs: jei apsispręs kelti kandidatūrą į Europos Parlamentą - tik LiCS sąraše".
Dešinieji taip pat linkę manyti, jog V. Adamkus galėtų pretenduoti net ir į Europos Parlamento vicepirmininko postą. Beje, dar šį rudenį planuojamas V. Adamkaus, LiCS pirmininko Artūro Zuoko ir Lietuvos konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vizitas į Europos Parlamentą bei susitikimai su jo dešiniųjų partijų frakcijų atstovais.
Beveik nelieka abejonių, jog konservatoriai Europos Parlamente norėtų matyti neseniai iš partijos lyderio pozicijų pasitraukusį prof. Vytautą Landsbergį.

Klaipėdiečių - mažai

Socialliberalų sąrašo priekyje greičiausiai bus parlamentaras Vytautas Kvietkauskas. Beje, savo kolegoms V. Kvietkauskas taupumo dėlei yra siūlęs rinkimus į Europos Parlamentą ir į Seimą surengti tuo pačiu metu.
Liberalų demokratų sąrašo lyderiu greičiausiai taps Seimo narys Eugenijus Maldeikis, o krikščionių demokratų - Algirdas Saudargas.
Kiti realūs kandidatai - Seimo deleguoti į Europos Parlamentą vadinamieji stebėtojai: liberalcentristai Arminas Lydeka bei Egidijus Vareikis, socialdemokratai Birutė Vėsaitė, Mindaugas Bastys ir kt.
Tuo tarpu politikos grandai klaipėdiečiai didesniąja dalimi neoficialiai ketina likti nacionalinėje politikoje. Vienas realiausių kandidatų ir nepaneigęs ketinimų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose - LiCS pirmasis vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas.
Europos Parlamente socialdemokratai turėtų prisijungti prie Socialistų, liberalai, socialliberalai bei liberaldemokratai - prie Liberalų demokratų, o konservatoriai ir krikdemai - prie Liaudies frakcijų.
Preliminariai rinkimai į Europos Parlamentą turėtų kainuoti per 10 mln. litų.