Rugpjūčio 13-oji: vardadieniai, astrologija
Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA).
Rugpjūčio 13-oji - Tarptautinė kairiarankių diena.
Rugpjūčio tryliktoji,šeštadienis - 225-oji metų diena (šeštoji 33-iosios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 140 dienų.
Savo vardadienius šiandien švenčia: Diana, Gilvilė, Ipolitas, Kastytis, Naglis;
rytoj: Euzebijus, Grintautas, Guostė, Minvydas, Pajauta;
poryt: Napalys, Napoleonas, Visvilas, Visvilė, Visvyda, Visvydas, Visvydė.
Dangaus kūnai
Saulė šiandien teka 5.50, leidžiasi 20.56. Dienos ilgumas - 15.06.
Pirmąją pilnaties dieną Mėnulis teka 20.18, leidžiasi 5.28.
Saulė Liūto ženkle.
Protingos mintys
"Kiekvienas girdi tik tai, ką supranta" (J. V. Gėtė).
Lietuva rugpjūčio 13-ąją
1836 m. Vėžionyse, netoli Kupiškio, gimė Dominykas Palionis-Pėža, poetas, kunigas, 1863 m. sukilimo dalyvis.
2000 m. Pažaislio vienuolyne koncertavo Europos Sąjungos baroko orkestras, suburtas iš Europos šalių talentingiausių jaunųjų atlikėjų.
2001 m. Lenkijoje, Seinuose, vyko Pasaulio lietuvių bendruomenės kraštų pirmininkų suvažiavimas.
2003 m. Lietuvos studentų sąjunga priimta į Tarptautinę studentų sąjungą.
Įdomiausi pasaulio istorijoje rugpjūčio 13-osios įvykiai
1521 m. ispanų užkariautojas Ernandas Kortesas (Hernando Cortes) po tris mėnesius trukusios apsiausties užgrobė ir sugriovė Tenočtitlano miestą. Vėliau toje vietoje pradėjo kurtis Meksikas.
1624 m. Prancūzijos karalius Liudvikas XIII vyriausybės vadovu paskyrė kardinolą Rišeljė (Richelieu).
1792 m. revoliucionieriai į kalėjimą uždarė visą Prancūzijos karališkąją šeimą.
1814 m. Olandija Didžiajai Britanijai oficialiai perdavė Gerosios Vilties kyšulį.
1820 m. gimė britų muzikologas, Muzikos ir muzikantų enciklopedijos leidėjas seras Džordžas Grouvas (George Grove). Vėlesni enciklopedijos leidimai pavadinti jo vardu.
1826 m. mirė prancūzų gydytojas ir stetoskopo - medicininio prietaiso vidaus organų sukeliamiems garsams klausytis - išradėjas Renė Lanekas (Rene Laennec).
1868 m. Peru ir Ekvadore prasidėjo stiprių požeminių smūgių serija, tada žuvo apie 25 tūkst. žmonių.
1871 m. gimė Vokietijos darbininkų judėjimo vienas iš lyderių Karlas Lybknechtas (Karl Liebknecht), kartu su Roza Liuksemburg (Rosa Luxemburg) įkūręs "Spartako" sąjungą. Abu buvo nužudyti 1919 metais.
1898 m. JAV pajėgos per Ispanijos ir JAV karą užgrobė Filipinų sostinę Manilą.
1899 m. Anglijoje gimė Holivudo režisierius ir siaubo kino klasikas Alfredas Džozefas Hičkokas (Alfred Joseph Hitchcock). Geriausi jo filmai - "Trisdešimt devyni žingsniai", "Psichozė" ir "Paukščiai".
1913 m. gimė pirmasis Kipro prezidentas arkivyskupas Makarijas (Makarios). Jis, be to, buvo vienas iš partizaninio judėjimo prieš britų kolonistus vadovų.
1914 m. Prancūzija paskelbė karą Austrijai-Vengrijai - taip prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.
1923 m. Turkijos prezidentu išrinktas Mustafa Kemalis Atatiurkas (Mustafa Kemal Ataturk), atskyręs Bažnyčią nuo valstybės, moterims suteikęs balsavimo teisę, panaikinęs daugpatystę, įvedęs pavardes, pakeitęs arabiškus rašmenis lotyniškais.
1927 m. gimė Kubos revoliucijos lyderis Fidelis Kastro (Fidel Castro).
1961 m. pradėta statyti Berlyno siena, 30-čiai metų padalijusi šį Vokietijos miestą į Vakarų ir Rytų sektorius.
1993 m. Tailande sugriuvus viešbučiui žuvo daugiau kaip 120 žmonių.
1994 m. nuo vėžio mirė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generalinis sekretorius Manfredas Verneris (Manfred Woerner).
1996 m. išanalizavus "Galileo" zondo atsiųstus duomenis paaiškėjo, kad viename iš Jupiterio mėnulių gali būti vandens.
1998 m., sulaukęs 97 metų amžiaus, mirė garsus amerikiečių rašytojas Žuljenas Grynas (Julien Green), didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje. 1971 metais jis tapo pirmuoju ne prancūzu, išrinktu į prestižinę Prancūzų akademiją.
1999 m. samdyti žudikai Bogotoje nušovė populiariausią Kolumbijos komiką Chaimę Garsoną (Jaime Garzon).
2003 m. Libija ir 1988 metų Lokerbio tragedijos aukų artimieji susitarė dėl 2,7 mlrd. JAV dolerių kompensacijos dėl lėktuvo susprogdinimo.
2004 m. Graikijos sostinėje Atėnuose prasidėjo XXVIII olimpinės žaidynės.
2004 m., sulaukusi 91 metų, mirė žymi JAV ir tarptautinių televizijos kulinarinių laidų vedėja Džiulija Čaild (Julia Child).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą