Seimo narys Povilas Urbšys: Mūsų teisė skiriasi nuo V.Putino teisės?

- Praėjusią savaitę Seimui svarstant klausimą dėl ekspertų grupės sudarymo, abejojote jos reikalingumu ir reikalavote, kad ji išvadą pateiktų ne kovo 20, o kovo 18 d. Kodėl? - „Respublika“ teiravosi parlamentaro Povilo Urbšio.

- Yra Seimo nutarimo projektas referendumą skelbti birželio 29 d. Bet mes, šeši parlamentarai, siūlome jį rengti gegužės 25 d. Tam turime du motyvus. Vienas - pagal įstatymą referendumą tada įmanoma surengti. Antras - sutaupytume 12 mln. litų. Jeigu jį darytume kartu su Europos Parlamento rinkimais, referendumas kainuotų tiktai 2 mln., o jeigu atskirai - 14 mln. Dvi dienos galėjo lemti, kad jau šiandien šis klausimas galėjo būti įtrauktas į Seimo darbotvarkę.

- Bet dar kelios dienos lieka, paskutinė - ateinantis antradienis.

- Dabar atsiranda biurokratinių procedūrinių kliūčių, kad nebūtų galima priimti sprendimo kovo 25 d., kaip tik liekant lygiai dviem mėnesiams iki mūsų siūlomos datos gegužės 25 d. Neabejoju, jog paskutinę dieną iškils dar kokių nors probleminių klausimų, kad sprendimą būtų galima atidėti.

Trečiadienį (vakar - red. past.) Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto reikalavimu tas klausimas buvo svarstomas nepagrindiniame Kaimo reikalų komitete. Arvydas Vidžiūnas, Eugenijus Gentvilas kalbėjo apie tai, kad reikia sulaukti ekspertų grupės išvadų, nors pagal įstatymą ekspertų išvada negali paveikti referendumo paskelbimo ir juo labiau - jo datos. Paskui imta kalbėti, kad premjeras pasakė, jog, teisininkų nuomone, referendumą galima rengti tiktai birželio 29 d. Paklausiau, kur tai yra patvirtinta raštiškai. Niekur. Seimo nariai, atidėdami klausimo svarstymą, motyvavo antiįstatymiškomis nuostatomis, kad ekspertų išvados yra labai svarbios, ir kažkokia mistine teisininkų nuomone. Tas atidėjimas gali sukurti procedūrinę priežastį vilkinti - na, nespėjo apsvarstyti komitetai, tai nespėjame ir posėdyje...

- Kolegos parlamentarai jūsų kažkodėl nenorėjo girdėti nei Parlamente, nei komitete...

- Aš laikausi principo nedaryti dirbtinių barjerų: turi būti suteiktos galimybės išreikšti nuomonę ir tiems, kurie pritaria referendumui, ir tiems, kurie jam nepritaria. Tautos valios ignoruoti negalima. Tuo labiau kad visi kalba apie pinigus. Kas yra 12 mln.? Kiek prisimenu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (P.Urbšys yra vadovavęs STT Panevėžio valdybai - red. past.) biudžetas geriausiais laikais buvo apie 20, o paskui svyravo tarp 16-18 mln. litų. Faktiškai du trečdaliai biudžeto yra aukojama tam, kad politikai turėtų imunitetą nuo tautos.

- Jums kėlė abejonių Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko siūlytos kai kurių prieš referendumo teisėtumą jau pasisakiusių ekspertų kandidatūros. Ką sako tai, kad ekspertai buvo parenkami tendencingai?

- Įvyko politinis sandoris dėl referendumo datos birželio 29 d. ir dėl ekspertų komisijos, kuri pagal referendumo įstatymą negali niekam daryti įtakos. Bet jeigu jai iš anksto suformuluojama nuostata surasti Konstitucijos pažeidimą, todėl atitinkamai yra formuojama komisijos sudėtis. Juo labiau dėl tarptautinių teisės aktų įgyvendinimo principų mūsų įstatymuose konstitucinės teisės žinovų nuomonė nėra vienalytė.

Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Egidijus Šileikis atkreipė dėmesį, kad KT, sausio 24 d. nutarime netiesiogiai pasisakydamas prieš referendumą, neva jis gali prieštarauti konstitucinėms nuostatoms, nutylėjo 2006 m. KT nutarimą. O jame vienareikšmiškai pažymėta, kad Europos teisės aktai įsigalioja mūsų įstatymuose, išskyrus pačią Konstituciją. Jeigu mūsų Konstitucijoje yra įtvirtinta tautos valios išraiška referendumu, jeigu valstybę kuria tauta, ji yra valstybės suverenas, tokiu atveju negali atsirasti Europos teisės aktai, kurie neigtų pagrindinius konstitucinius principus, eliminuotų tautą iš valstybės kūrimo, apribotų jos suvereno teises.

Bet kadangi 2006 m. KT teismo nuostata yra nepatogi, nes dabar KT vyrauja teisininkai, politizuojantys pačią teisę, mes jau turime ne teisinius sprendimus. KT nutylėjimais demonstruoja, kad jis yra institucija, priiminėjanti politinius sprendimus. Dabar politinės partijos faktiškai uzurpuoja tautos valios išraišką. O tam uzurpavimui teisinį pagrindą turi sukurti ekspertų grupės, visokie kreipimaisi į KT. Kuo tai skiriasi nuo Vladimiro Putino teisės kreiptis. V.Putinas iš anksto buvo priėmęs sprendimą, kad referendumas turi vykti. Tada atsiranda „žali žmogeliukai“ ir pseudoreferendumas įvyksta. Mūsų politikai priima sprendimą, kad referendumas neįvyktų, bet daro viską, kad būtų pseudoreferendumas. Tiek vienu, tiek kitu atveju tie pseudoreferendumai jiems reikalingi tiek, kiek stiprina jų politines galias.

- Koks interesas politikams žlugdyti referendumą?

- Šiuo atveju reikia pripažinti, kad tiek konservatoriai, tiek liberalai atviresni savo rinkėjų atžvilgiu. Jie konstatuoja, kad jie yra prieš referendumą, ir viską daro, kad jis neįvyktų. Socialdemokratai, Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ bando sudaryti įvaizdį, kad jie nėra tokios kategoriškos nuostatos. Jiems naudinga užsidėti kaukes, kad jie yra už aukščiausią tautos valios išraišką. Bet partijos iš tikro daro taip, kad iš tos tautos valios išraiškos liktų parodija. Taigi skirtumas toks - vieni dirba su kaukėmis, kiti - be kaukių.