Keisti klausimai
Štai Ūkio ministerija paskelbė panorusi sužinoti, ką dalies Lietuvos įmonių vadovų bei eilinių darbuotojų mano apie 2014-2020 m. ES paramą. Todėl šimtams bendrovių elektroniniu paštu išsiuntinėjo klausimynus. Šį „varginantį“ darbą atliko ne Ūkio ministerijos klerkai, o bendrovės „Factus Dominus“ darbuotojai. Gal ministerijos darbuotojai nemoka naudotis elektroniniu paštu? Tiesa, iš klausimyno sunku suprasti, kuo jis susijęs su 2014-2020 m. ES parama ir iš viso kam bus panaudoti jos rezultatai.
„Ar jūs žinote, kas yra atviri duomenys?“, „Ar viešosios e-paslaugos yra kasdienis jūsų įmonės darbo įrankis?“, „Ar žinote informacinį portalą e-mokslovartai.lt?“, „Ar jūsų įmonė per paskutinį pusmetį taikė ekoinovacijas?“. Tokie ir panašūs klausimai pateikiami įmonių atstovams.
UAB „Factus Dominus“ projektų vadovas Marius Baltrušaitis sakė, kad klausimyną sudarė patys užsakovai. Kiek tyrimas mokesčių mokėtojams kainuos, jis neatskleidė, nes esą tai gali padaryti tik užsakovas.
„Ministerija tiksliai nenurodė, kuo jai šis tyrimas bus naudingas. Gal nori sužinoti, ką reikia pagerinti? Pavyzdžiui, klausiama, ar žmonės žino vieną ar kitą portalą. Jei paaiškės, kad niekas nežino, gal bus daugiau pinigų skiriama portalui viešinti?“ - svarstė M.Baltrušaitis.
Norėjo sužinoti, ar apie ją žino
Iš pačios Ūkio ministerijos atsiųsto atsakymo, kam tyrimas reikalingas ir ar jis paprasčiausiai neatguls į stalčių, aiškiau nepasidarė. Paaiškėjo tik tiek, kad jis kainuos kuklius 2589 eurus.
Kukliai, tai kukliai, kiekviena ministerija kasmet tyrimų atlieka ne po vieną ir susidaro įspūdinga suma. O paskui skundžiamasi, kad „Aro“ vyrai neturi neperšaunamų liemenių. Arba nusprendžiama, kad mirusiesiems senjorams pensijos nereikalingos.
„Vienu tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti viešąją nuomonę siekiant atlikti Ūkio ministerijos veiklos vertinimą. Kitu tyrimu, apklausiant Lietuvos verslo atstovus, buvo siekiama išsiaiškinti Ūkio ministerijos žinomumo lygį, informacijos apie atskiras sritis pakankamumo lygį. Šių tyrimų paslaugų kaina - 4,815 tūkst. eurų. Tyrimų metu gauti rezultatai bus panaudojami Ūkio ministerijos 2016 m. veiklos viešinimo strategijos gairėms parengti“, - tvirtinama ministerijos atsakyme.
Pernai ji už 11 tūkst. eurų nusipirko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti viešąją nuomonę „apie ministerijos vykdomų ES struktūrinės paramos informavimo ir viešinimo veiklų efektyvumą“.
Tik viena nejautė poreikio
Kokius tyrimus nuo praėjusių metų pradžios pirko ir kiek joms išleido kitos ministerijos? Deja, ne visos panoro, kad mokesčių mokėtojai sužinotų, kaip elgiamasi su jų pinigais. Šią savaitę atsakymus pateikė tik 7 iš 14 ministerijų. Iš jų tik viena - Energetikos - per dvejus metus „nėra pirkusi jokio tyrimo, nes nebuvo tokio poreikio“.
Finansų ministerija apklausoms išleido 4,3 tūkst. eurų ir esą sužinojo, kokios informacijos ES struktūrinių fondų klausimais labiausiai trūksta ir pagal tai formuluoja ateities komunikacijos veiklas.
Švietimo ir mokslo ministerija vienam tyrimui sugebėjo išleisti 12 tūkst. eurų. Jo metu privati bendrovė mokyklų vadovų, pedagogų bei vaikų tėvų klausinėjo, kiek šie žino apie ES paramą švietimui. Tai neva buvo reikalinga įvertinant informavimo priemonių veiksmingumą.
Krašto apsaugos ministerija, pasirodo, kiekvienais metais užsako visuomenės nuomonės tyrimus, kuriais siekiama nustatyti šalies gyventojų požiūrį į aktualius krašto apsaugos bei saugumo ir gynybos politikos klausimus. Šiemet tai kainavo 7955,2 euro.
Užsienio reikalų ministerija šiemet vieną apklausą pirko už 2,8 tūkst. eurų, kitą - už 6,65 tūkst. eurų, pernai pirktos trys apklausos. Brangiausia kainavo 6,66 tūkst. eurų. Jos metu išsiaiškinta, kad „absoliuti dauguma užsienio lietuvių domisi įvykiais Lietuvoje ir nemato kliūčių bendradarbiauti su Lietuva“, taip pat išsiaiškinta, kas juos paskatintų grįžti į Tėvynę. Anot ministerijos atstovų, tai pravers Vyriausybei formuojant veiksmingą šalies politiką.
Mažiausiai išleido Teisingumo ministerija.
Atsakymų nepateikė: Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija.
Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas:
„Sunku pasakyti, kodėl ministerijos užsakinėja įvairiausias apklausas. Gali būti, kad jos paprasčiausiai yra susiplanavusios projektus, o kad galėtų skirti jiems finansavimą, reikia juos pagrįsti atitinkamais tyrimų rezultatais. Bet tikro efekto, tikros naudos tokie tyrimai, tokios apklausos neduoda“, - įsitikinęs R. Žemaitaitis.
Anot jo, keisčiausia, kodėl šimtais klerkų apaugusios ministerijos, jei jau joms iš tikrųjų reikia tų apklausų, pačios jų neatlieka.
„Tai vadinamieji minkštieji projektai, kuriuos tikrai ministerijos pačios galėtų atlikti. Juo labiau kad dalis apklausų atliekamos paprasčiausiai išsiuntinėjant klausimus elektroniniu paštu. Kam dar pirkti kažkieno paslaugas, kai patys tarnautojai tą darbą gali padaryti? Be to, jei tas apklausas daro ne visos ministerijos, tos, kurios nedaro, sako, kad nėra tokio poreikio, tai jau visai nebeaišku: vienoms poreikis yra, kitos gali apsieiti“, - stebėjosi parlamentaras.
Ekonomikos komiteto pirmininkas akcentavo ir dar vieną dalyką: kartais apklausos reikalingos tik visuomenei suklaidinti ir ją įtikinti tuo, kuo norima įtikinti.
„Kai kokia ministerija užsako tyrimą apie pabėgėlius, paaiškėja, kad jų visi labai nori, o kai tyrimas atliekamas ne valstybinės institucijos užsakymu, paaiškėja, kad niekas jų nenori. Ir kas gi jų gali norėti? Todėl tomis apklausomis net tikėti negalima“, - akcentavo R.Žemaitaitis.
Seimo narys stebisi ir kai kurių ministerijų pasiteisinimais, esą nupirktos apklausos nieko nekainuoja, nes pinigų joms skiria ES.
„Kaip tai nieko nekainuoja? Visai nuo proto nušoko. Juk į tos pačios ES biudžetą mes patys sunešame pinigus. Jei jau ES duoda, tai geriau tuos pinigus ne bet kam, o tinkamai panaudoti. Juk jei šeima gauna pinigų, nepuola pirkti saldainių, jei nėra duonos“, - sakė R.Žemaitaitis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą