Kol kas efektyviausia pagalba integruojant atskalūnus į visuomenę yra nevyriausybinės organizacijos ir religinės bendruomenės.
Lietuvaičiai nesidalina
Tris kartus per savaitę Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčios rūsyje įsikūrusi Carito valgykla karšta sriuba ir duonos rieke pamaitina apie šimtą išbadėjusių miestelėnų. Kitas dienas didžioji jų dalis maistą į burnas deda tiesiai iš konteinerių. Carito savanorės sakė, kad po šios šaltos žiemos į jų prieglobstį nebeateina dar keli žmonės, kurie sušalo ar mirė nuo ligų bei išsekimo.
Gailestingieji vokiečiai, Maltos ordino riteriai, kartais atveža labdaros, suremontuoja Carito buveinės patalpas. O štai lietuvaičiai nelinkę dalintis atliekamu drabužiu ar kąsniu; verčiau jau išmes. Vargdienius daugiausia šelpia neturtingi žmonės, daugiavaikės mamos.
Carito organizacijos turi skirtingus rėmėjus. Lietuvos Caritas Klaipėdos skyrių remia katalikiškas vokiečių fondas "Renovabis", "Philips Moris Lietuva" rengia apskrito stalo diskusijas, seminarus.
Kristaus Karaliaus bažnyčios Caritą daugiausiai remia parapijiečiai, benamių dušo įrengimu ir higienos priemonėmis pasirūpino savivaldybė. Vokiečiai atveža padėvėtų apatinių ir viršutinių drabužių.
Šv. Kazimiero bažnyčios parapijos Caritas rengia projektus savivaldybei, kad pamaitintų nuo 80 iki 120 žmonių. Tam šiemet savivaldybė skyrė 7 000 litų. Iš jų 3,5 tūkst. Lt išleidžiama komunalinėms paslaugoms, vien krosnys, ant kurių verda maistas, per mėnesį "suvalgo" 500 Lt. 3,5 tūkst. Lt lieka maistui ir kitoms reikmėms. "Klaipėdos duona" šiam Caritui savaitei duoda 25 kepalėlius juodos, 25 baltos duonos. Pernai duodavo tik po 15.
Klaipėdos savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vadovė Audronė Liesytė sakė, kad paramą, maisto produktų krepšelius, Caritui ir "Maisto bankui" skiria Europos Sąjungos intervencijos sandėliai, o rūpybos darbuotojai tik pateikia skurstančiųjų sąrašus. 2009 metais remtinų klaipėdiečių buvo 6 434, o 2010-ųjų pabaigoje - 12 345. Tai žmonės, patvirtinę, kad jų pajamos mėnesiui mažesnės nei 525 Lt.
Remiamos nevyriausybinės organizacijos, kurios metų pabaigoje pateikia projektus. Šiais metais paremta 11 projektų - jiems skirta 8 500 litų, tarp jų - ir Carito organizacijoms.
Sriuba iš kirvio
"Pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais po lėkštę karštos sriubos, o kartais ir po tris išvalgo mūsų globotiniai, o kitomis dienomis neužtenka miltų, kruopų, daržovių, sauso davinio, kuriuos gauname iš savivaldybės pašalpos. Todėl kiek galėdami taupome", - sakė Šv. Kazimiero bažnyčios valgykloje dirbanti savanorė Petronėlė Jakubauskienė.
Kaimo moterėlės atneša taukų ar uogienės stiklainį. Klebonas iš sakyklos skelbia, kad geraširdžiai parapijiečiai paaukotų, ir paskutinį kartą buvo surinkta 200 litų, nupirkta druskos, margarino ir prieskonių, bulvių, žirnių. Aukoja daugiausia "vargo pelės".
"Iš mūsų nešasi prisipylę stiklainius, kibiriukus maisto. Sunkmečiu labai išaugo alkstančiųjų minia. Ateina moterys su vaikais, daugėja jaunų žmonių ir senukai, kurie dar gali paeiti.
Kai kurie užsiregistravę Darbo biržoje, tačiau yra ir tokių, kurie sako, kad neapsimoka dirbti už šešis šimtus litų. Viena moterėlė, dirbanti valytoja už minimalų atlyginimą, susimokėjusi mokesčius neturi ką ant stalo padėti septynetui vaikų - nors virk sriubą iš kirvio. Tai visa šeima pas mus pavalgo, kai tik vaikai grįžta iš mokyklos", - sakė P. Jakubauskienė, kuri devintus metus keliasi šeštą ryto, kad spėtų apsiruošti virtuvėje.
Vieni valgytojai dėkingi šeimininkei rankas išbučiuoja, kiti iškoneveikia, tarpusavyje susimuša, tad ir greitąją pagalbą, ir policiją tenka kviesti. Tiesa, pastaruoju metu mažiau girtų asmenų apsilanko. Greitąją tenka kviesti ir nušalusiems galūnes, nebepastovintiems ant kojų. O jeigu karitietės paprašo ką pakelti, išnešti, valgytojai trina delnus: "O kiek tu man sumokėsi?"
"Yra žmonių, kurie prisipažįsta, kad patys kalti dėl tokio gyvenimo, bet dauguma keikia valdžią, kuri esą turi jais pasirūpinti. Gaila man jų, kad ateina į tokius šaltus mūrus, niekada nebuvo šildyti. Ir aš visa sustipusi, kartais rankos klauso, tik jas prie plytos pašildžius", - sakė savanorė.
Pakalbinome švariai išsrėbtą lėkštę atnešusį 42 metų vyrą. Sakė, kad jau dvejus metus neturi darbo, maitinasi labdaros valgykloje arba rausiasi konteineriuose ir malšina sielvartą stebuklingu būdu gaunamais svaigalais.
Turčiai nesiūlo nieko
"Anksčiau nebuvo labdaringų organizacijų, ir vis tiek žmonės gyveno, ir visais laikais buvo aukojančių kitiems. Daugiavaikės mamos atneša išaugtų drabužėlių, neskuba išmesti. Antradieniais - vaikų dienos,ateina mamos, vedinos vaikučiais, renka jiems drabužėlius ir pačios neateina tuščiomis: padovanoja žaislų, vaikišką vežimėlį. Skoliname kėdutes, ratukus neįgaliesiems, kuriuos dovanojo vokiečiai iš Maltos. Laukiame vokiečių, nes verkiant reikia uždengti įgriuvusias, kaip karvės pilvas išlinkusias lubas. Lietuviai turčiai nėra nė statybinių medžiagų pasiūlę, apskritai - nieko. Varguoliai varguolius šelpia", - sakė Kristaus Karaliaus bažnyčios parapijos Carito savanorė Magdalena Butkienė.
Pirmadieniais varguoliai ateina į Caritą pasirinkti drabužių, moterys išrankiau matuojasi batus, o vyrai stveria net ne savo dydžio, nes vyriškos avalynės stinga. Ateina basi, nukritusiais puspadžiais arba apsivynioję pėdas laikraščiais, celofano maišais. Vieni žmonės labiau degradavę, kiti turi psichikos negalią, tarsi kalti be kaltės.
Pastaruoju metu Carito kontingentas jaunėja. Daugėja rusakalbių, apsilanko ir romai, ir jaunutė mergaitė, kuri, manoma, verčiasi prostitucija. Savanorės sakė, kad dauguma jų lankytojų visko neteko dėl polinkio į svaigalus, žiemą leidžia rūsiuose, vasarą juos priglaudžia motina gamta. Jie pripažįsta, kad gavo, ko nusipelnė. Turi moterys ir savo teroristą; įsiveržia ir niokoja viską aplinkui, kai atvažiuoja policija, jau būna ką nors sudaužęs, sugadinęs.
Verkia kartu su vargstančiais
Keturias dienas per savaitę varguoliai Carito būstinėje gali palįsti po dušu. Jų draiskanų neišskalbsi, o ir utėlės pulkais eina, tad juos išmeta ir aprengia labdaros drabužiais. Per dieną, pašildžius dujinį katilą, išsimaudo po dvylika žmonių, kai kurių kojos apėjusios žaizdomis ir opomis, nes batų kelis mėnesius nenusiėmė. Jeigu kuriam reikia tvarsliavos, moterys tiesiog suplėšo paklodę.
Jadvyga Preisienė ir jos kolegės Eugenija Jurkienė bei M. Butkienė iš labdarinių drabužių siuva vyrams kelnaites, nušalusiems mezga vilnones kojines, pirštines. Kai šalta, atėjūnus vaišina arbata.
"Kai nebematom kurio ateinant, žinome, kad jau nebėra tarp gyvų. Kartais pareigūnai ateina su fotografija, klausia, ar tas žmogus, kurį rado negyvą, pas mus lankėsi. Po savo stogu turime ir šarvojimo patalpą: jeigu turi, varguolis tik auką palieka, pinigų iš jų neprašoma. Tiesa, vienas vaikinas kibo į gyvenimą, gydėsi nuo priklausomybės ligos, net mokėsi amatų mokykloje ir šiuo metu turi darbą", - pasidžiaugė J. Preisienė.
Paklaustos, kada paskutinį kartą apsiverkė iš gailesčio, moterys atsakė, kad - šiandien. Atėjo moterėlė, sumokėjusi mokesčius ir jau kelias dienas nevalgiusi, verkė iš alkio. Todėl atidavė jai savo atsineštus pietus.
Tris kartus daugiau
"Mūsų labdaros valgykla Baltijos prospekte 103 gyvuoja jau keturiolika metų. Paskutiniu metu pamaitiname 150-160 asmenų per dieną, kai kuriems jų karšti trijų patiekalų pietūs vežami į namus, skiriami ir krepšeliai", - sakė Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė.
Per "Maisto banko" akciją surinkta nemažai produktų, tik dar už juos nepaskaičiuotos kainos. Maisto surinkta pusantro karto daugiau nei praėjusį rudenį.
"Miesto Tarybos nustatyta tvarka pas mus per metus šešis mėnesius gali lankytis neturintieji nuolatinės gyvenamosios vietos, neįgalieji, daugiavaikės šeimos, gyvenantys nakvynės namuose, ir tie, kurių pajamos neviršija 700 litų per mėnesį vienam šeimos nariui. Kitų kategorijų asmenims pietūs priklauso tik tris mėnesius per metus. Palyginti su praėjusiais metais, šiuo metu laukiančių pietų eilėje dėl bedarbystės mieste yra tris kartus daugiau", - teigė direktorė.
Nesitveria šiaudo
Virginijus Andriušis, Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjas
Taip, yra žmonių, kurie atsisako siūlomo darbo. Dažniausiai netenkina 800 litų atlyginimas. Pagrindinė nedarbo priežastis - kai žmogus neturi profesijos, stinga motyvacijos dirbti arba siūlomas minimalus atlyginimas.
Įgyti profesiją daugiausiai pageidauja nekvalifikuoti jauni žmonės iki 29 metų ir vyresni, turintys nepaklausią darbo rinkoje profesiją. Bedarbiai linkę priimti darbo pasiūlymus ten, kur siūlomas didesnis nei minimalus darbo užmokestis. Darbo biržoje gali registruotis visi darbo ieškantieji - bedarbiai, dirbantys, besimokantys asmenys.
2010 m. balandžio 1 d. Klaipėdos mieste registruoti 16 303 bedarbiai, šių metų balandžio 1-ąją - 14 767 bedarbiai: šiuo metu jų mažėja, nes daugėja pasiūlymų nuolatiniam ir sezoniniam darbui. Yra laikinų darbų, tarkime, du mėnesius tvarkyti aplinką, greitai prasidės mokyklų remontai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą