Užpernai kovo 1-ąją pirmą kartą vyko tiesioginiai merų rinkimai. Į 60-ies savivaldybių aukščiausiąjį postą tąkart taikėsi net 434 kandidatai. Diskusijos dėl tiesioginių rinkimų tęsėsi maždaug dešimtmetį, vis atsirasdavo įvairių kontrargumentų, kodėl jų nereikia. Vienas pagrindinių - esą gali susidaryti situacija, kad valdančioji dauguma bus vienos ideologijos, o meras - visai kitos, todėl neva bus neįmanoma dirbti.
Utenos rajono meras Alvydas Katinas - vienas iš tų, kurie savivaldybės galva ne kartą yra tapę ir po partinių susitarimų, ir dabar, kai viską lėmė rinkėjų balsai. Todėl jis puikiausiai gali palyginti, ar kažkas, įteisinus tiesioginius rinkimus, pasikeitė į gerąją pusę.
„Atvirai sakant, kadangi tris kadencijas buvau meru renkamas ir netiesiogiai, labai didelių pasikeitimų nepastebėjau. Priešingai, nei kalbėta, mes, tiesiogiai išrinkti merai, didesnių galių, įgaliojimų neįgijome, todėl žmonės kaip ir gali jaustis apgauti. Išskyrus vieną dalyką. Šiandien išvengėme politinio nestabilumo, kuris savivaldoje buvo būdingas anksčiau, kai per kadenciją merai keisdavosi po kelis kartus. Tiksliau, ne merai keisdavosi, o valdančiosios daugumos, nes partijos, besirūpindamos pasiekti aukščiausią postą, žmonių reikalus pamiršdavo“, - sakė A.Katinas.
Anot jo, aišku, politinių perversmų gali būti ir dabar, tai gresia Šiauliuose, Raseinių rajone, kur merai „klibinami“.
„Tačiau tiesiogiai išrinktus merus pakeisti yra daug sunkiau, tam reikia interpeliacijos. Jei įstatymai nebūtų pakeisti, kalbėtume apie nestabilumą ne dviejose, o gal 30-yje savivaldybių. Be to, kai merai renkami tiesiogiai, jiems yra didesnis stimulas stengtis - kad būtų perrinkti“, - pastebėjo A.Katinas.
Povilas URBŠYS, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas:
- Kadangi jau praėjo dveji metai nuo tiesioginių mero rinkimų, jau turbūt susidarėte nuomonę, ar jie pasiteisino?
- Be abejo, pasiteisino. Jau daugiau nei dešimtmetį žmonės iš politikų reikalavo didesnio pasitikėjimo jais, kad patys galėtų tiesiogiai išsirinkti merą. Lietuvoje žmogus yra arčiausiai savivaldos, todėl labai gerai, kad rinkėjai turi kuo didesnę įtaką renkant vietos valdžią. Praėjusios kadencijos metu socialdemokratų iniciatyva pradėtas svarstyti įstatymas dėl tiesioginių merų rinkimų ir buvo labai keista klausytis konservatorių, ypač Rasos Juknevičienės, samprotavimų, kad mūsų žmonės nėra tam subrendę, kad Vilniuje gali išrinkti Valdemarą Tomaševskį. Tai buvo pagrindinis jų argumentas, kodėl tiesioginių rinkimų nereikia. Žmonės nori ir tiesioginių seniūnų rinkimų, tačiau ir jų nenorima, nes kai kas bijo žmonėms suteikti galią tiesiogiai pasirinkti seniūnus.
- Kodėl bijo?
- Politinės partijos nenori turėti tiesiogiai išrinktų politikų, nes nenori prarasti kontrolės. Būtent todėl dabar socialdemokratai ir konservatoriai siekia, kad ir rinkimuose į Seimą rinkimai vyktų vien per sąrašus, kaip ir savivaldos rinkimuose. Tada išrinktuosius yra daug lengviau valdyti, nes prikišama, kad naudojotės partijos pinigais, partijos struktūra, elektoratu ir reikia partijai atidirbti.
- Galbūt didžiosios partijos tiesioginių rinkimų nenori ir todėl, kad tokiu atveju realu netekti aukščiausių postų? Juk neretai būdavo, kad partijos vienoje ar kitoje savivaldybėje pralaimėdavo rinkimus, bet vėliau politikos užkulisiuose susitardavo dėl koalicijos ir pastatydavo savo merą.
- Savaime aišku, konservatoriai nenorėjo tiesioginių merų rinkimų, nes jie atėmė galimybę vykdyti užkulisinius sandorius. Juk matome, kad savivaldoje konservatoriai į koalicijas burdavosi ir su socialdemokratais, ir su Darbo partija, ir su kitais. Savivaldoje koalicijos sudarinėjamos ne ideologiniu, o grynai interesų pagrindu. Beje, buvo sakoma, kad tiesioginiai rinkimai įteisins merus iki gyvos galvos.
- Atrodo, kad kaip tik atvirkščiai turi būti, - jei meras bus prastas, jo niekas neperrinks.
- Taigi, kad atvirkščiai. Juk anksčiau ir blogi merai po politinių sandorių vėl tapdavo merais, nors žmonės už jų partiją balsuodavo labai vangiai. Tiesioginiai rinkimai kaip tik padės išvengti sustabarėjimo ir vers merus pasitempti, nes jų darbdaviai dabar - nebe partijos, o rinkėjai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą