Kaip laisvos Lietuvos ženklas, pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė. Tad prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais, sausio 1 d., minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino kalno bokšte rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.
Šaulių sąjungos iniciatyva jau daug metų šią dieną trispalvė keliama ant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro bokšto. Šiemet vykusioje ceremonijoje susirinkę miestiečiai stebėjosi, kodėl tokia svarbi Lietuvai data minima taip kukliai. Esą kada gi daugiau miestuose ir kaimuose prie kiekvieno namo turėtų plazdėti trispalvės, jei ne minint Vėliavos dieną.
Tokios nuomonės laikosi Aleksas Pašilis. Jis kartu su bičiuliais Jonu Šilinsku ir Stasiu Balkaičiu buvo pirmasis Klaipėdoje dar sovietmečiu, 1968 metais, iškėlęs trispalvę.
"Kai paliekama patiems žmonėms apsispręsti - kelti vėliavą ar ne, dažnas pasirenka pastarąjį variantą. Bent aš nepastebiu, kad sausio 1-ąją kas nors prie namų keltų vėliavą. O būtų labai gražu, jei būtent šią dieną miestuose ir kaimuose plazdėtų trispalvės", - savo nuomonę išsakė A. Pašilis.
Ant kokių pastatų ir kuriomis dienomis turi būti keliama Lietuvos valstybės vėliava reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas.
Jame nustatyta, kad trispalves privaloma iškelti per tris valstybines šventes: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną - Vasario 16-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną - Kovo 11-ąją bei Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną - Liepos 6-ąją. Šio įstatymo reikalavimo privalo laikytis visi: valstybės ir savivaldybės institucijos, organizacijos, privačios įstaigos, gyventojai. Vėliava turi būti iškelta nuo 7 iki 22 valandos.
Kitų įsimintinų datų, tarp kurių paminėta ir Lietuvos vėliavos diena, metu vėliavos turi būti iškeltos tik prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Individualūs asmenys šiomis dienomis gali elgtis savo nuožiūra.
Pasiteiravome, ką apie tokią tvarką mano Valstybės švenčių dienų minėjimo organizavimo komisijos pirmininkė - kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson.
"Kaip jūs ir pastebėjote, įstatymai nustato, kad visi gyventojai privalo iškelti mūsų valstybės vėliavas per tris valstybines šventes. Lietuva, kaip kiekviena demokratinė valstybė, pasikliauja savo piliečių sąmoningumu ir suteikia jiems laisvę savaip paminėti kitas valstybei svarbias šventes. Jeigu pilietiški žmonės mano, kad ir Sausio 1-ąją visi gyventojai turėtų iškelti valstybines vėliavas, jie gali teikti pasiūlymą papildyti įstatymą, t.y. pasinaudoti teisėkūros iniciatyvos teise", - situaciją komentavo L. Ruokytė-Jonsson.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą