Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis: Kruvinieji įvykiai Prancūzijoje "Lietuvos kurso nekeis"

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis: Kruvinieji įvykiai Prancūzijoje "Lietuvos kurso nekeis"

Vakar Vyriausybė, susibėgusi kalbėtis, ką darysime po teroro Paryžiuje, pranešė: „Lietuva kurso nekeis.“ „Vakaro žinios“ apie tai kalbėjosi su Lietuvos vidaus reikalų ministru Sauliumi SKVERNELIU.

- Galbūt po teroro išpuolių Paryžiuje pasikeitė jūsų nuomonė į pabėgėlius?

- Mūsų politika šiuo atžvilgiu nesikeis, nes dar nė vieno pabėgėlio ir neturime persikėlę.

- Galbūt pareikšime, kaip Lenkija, kad pabėgėlių nebegalime priimti?

- Čia ne mano sprendimas turi būti, o Vyriausybės ir Seimo, kuris Vyriausybei suteikė mandatą dėl pabėgėlių. Tik šios dvi institucijos gali pakeisti poziciją. Tačiau kol kas nematau priežasčių, kad tai turėtų būti padaryta.

- Kaip vertinate lenkų pareiškimą, kad po Prancūzijos įvykių jie pabėgėlių priimti nebegali? Kvailiai tie lenkai, kad baiminasi teroro aktų?

- Mano galva, viena iš tų teroristinių aktų Paryžiuje priežasčių... Buvo pasirinkta labai teisinga kryptis: sukelti kuo didesnę paniką ir suskaldyti Europą.

Žinant, kad iš tikrųjų tas pabėgėlių srautas, matyt, irgi nėra inspiruotas atitinkamų veiksmų Artimuosiuose Rytuose, ir žinant tikrai nevienareikšmišką Europos valstybių poziciją šiuo klausimu, tai padarius keletą teroristinių veiksmų galima dar didesnį pleištą į Europą įkalti. Tai ir buvo padaryta. O Lenkija, matyt, nusprendė, kad ji yra ta šalis, kurioje teroristai gali situaciją pabloginti.

- Ar mes galime užtikrinti, kad kartu su pabėgėliais nepriimsime ir teroristų?

- Argi paaiškėjo? Tai kad nepaaiškėjo. Palaukime. Kai viskas paaiškės iš tiesų, tada ir kalbėkime. Kai prie savižudžio randami asmens tapatybės dokumentai, patvirtinantys jo tapatybę, man tai kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Juo labiau kad didelė dalis tų pabėgėlių, kuriems nepriklausytų karo pabėgėlio statusas, naudojasi padirbtais Sirijos piliečių pasais. Supraskime, kad Sirijos piliečiai priklauso vienai iš trijų valstybių, kurių piliečiai gali būti perkelti. Dar daugiau: nė vienas iš asmenų, vykdžiusių Prancūzijos teroro aktus, nedalyvavo perkėlimo programoje. Iš kelių šimtų tūkstančių, kurie yra nelegaliai (akcentuoju - nelegaliai) patekę į ES teritoriją, dalis gali būti susiję su teroristais. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Mes tokių į Lietuvą neįsileisime. Ne kartą tiek aš kartojau, tiek ir premjeras kartojo, kad nė vienas asmuo, kuris bent teoriškai gali kelti grėsmę, nebus perkeltas į Lietuvą. Jei bus nors vienas procentas abejonių, vadinasi, jam pasakysime „ne“. Tokios tvirtos pozicijos laikomės ir laikysimės. Saugumas mums bus pirmoje vietoje.

- Gal mes priimsime Lenkijos pabėgėlius, kurių ši šalis atsisakė, nes vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, kai nepavyko nelegalų paieškos Graikijoje ir Italijoje, jau pasišovė jų ieškoti Švedijoje?

- Nemanau, kad bus peržiūrimos kvotos vien dėl to, jog Lenkija atsisako priimti pabėgėlius. Jei vėl grįšime prie to... Manau, kiltų sumaištis, kurios sukėlimas, manau, ir buvo vienas iš teroro aktų tikslų. Mes turime tai, ką turime, įsipareigojome tai, ką įsipareigojome, ir nemanau, kad turėtume tuos įsipareigojimus keisti. Juo labiau kad dar iki šiol nė vieno pabėgėlio neperkėlėme. Nė vieno.

Faktai apie terorizmą

Kruviniausi teroro išpuoliai įvykdyti 2001 m. rugsėjo 11 d. JAV, kai 19 teroristų, susijusių su teroristine organizacija „al Qaeda“, užgrobė keturis keleivinius lėktuvus. Du jų rėžėsi į Pasaulio prekybos centrą Niujorke, trečią užgrobėjai bandė nukreipti į Pentagoną netoli Vašingtono, ketvirtas nukrito laukuose keleiviams pabandžius perimti lėktuvo kontrolę. Atakos nusinešė beveik 3 tūkst. žmonių gyvybes.

Bene kruviniausias Europoje teroro aktas šiame amžiuje įvykdytas 2004 m. kovo 11 d., kai buvo susprogdinti 4 Madrido traukiniai, kuriais žmonės važiavo į darbus. Sprogus trylikai bombų, žuvo 191 žmogus. Išsiaiškinta, kad ir čia rankas prikišo islamo ekstremistai.

2005 m. liepos 7 d., kai žmonės vyko į darbus, trijose skirtingose Londono vietose beveik vienu metu traukiniuose nugriaudėjo trys sprogimai, o po valandos susprogdintas ir dviaukštis autobusas. Visus išpuolius surengė islamistai mirtininkai. Be jų pačių, žuvo dar 52 žmonės.

Šių metų sausio 7 d. trys islamistai įsiveržė į Prancūzijos savaitraščio „Charlie Hebdo“, besityčiojančio ne tik iš krikščioniškų, bet ir musulmoniškų simbolių, redakciją ir nušovė 12 žmonių.

Šių metų spalio 31 dieną Egipte nukrito Rusijos keleivinis lėktuvas. Žuvo visi 224 juo skridę žmonės. Realiausia versija, kad jame buvo bomba, atsakomybę jau spėjo prisiimti „Islamo valstybė“.

Tiesa, pirmosios teroro atakos po Rugsėjo 11-osios tragedijos įvyko ne Vakarų pasaulyje, o Turkijoje. 2003 m. lapkritį per 5 dienas čia sprogo 4 „al Qaeda“ bombos, nusinešusios 57 gyvybes.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder