VMVT vadovas Jonas Milius: Gal ir į Sibirą vėl pradės vežti?
VMVT vadovas Jonas Milius: Gal ir į Sibirą vėl pradės vežti?

Vakar Vyriausybė ir vėl nepriėmė sprendimo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus atstatydinimo arba palikimo poste. Mat su jo veiklos ataskaita bei slapta STT pažyma apie VMVT vadovą nebuvo susipažinęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Pats J.Milius „Vakaro žinioms“ teigė vis dar tikintis, kad gyvena demokratinėje valstybėje, kur negalima žmogaus atleisti be jokių argumentų, remiantis vien STT paskleistais gandais, su kuriais net pačiam „kaltinamajam“ neleidžiama susipažinti.

- Vyriausybė paskelbė, kad vakar atidėjo jūsų veiklos ataskaitos svarstymą. Bet juk užpraeitą savaitę ji paskelbė, kad ataskaitai nepritarta. Ką vėl vakar turėjo svarstyti? - „Vakaro žinios“ teiravosi Jono MILIAUS.

- Jei suprasčiau, tai paaiškinčiau. Mano ataskaita jau tris kartus buvo svarstyta. Iš pradžių Žemės ūkio ministerija pritarė, po to Vyriausybės sudaryta komisija pritarė, o užpraeitame posėdyje Vyriausybė irgi lyg ir pritarė, tačiau iš kažkur atsirado ta STT pažyma, kurios pagrindu pritarimas atidėtas.

- Kodėl svarstymas vakar buvo atidėtas?

- Nes susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pranešė, kad nėra susipažinęs nei su ataskaita, nei su STT pažyma, nes sirgo. Ir dabar jis nežino, kaip balsuoti. Kiek supratau, man ataskaitą iš naujo teks pristatyti.

- Vyriausybės įstatyme numatyta, kad Vyriausybės įstaigos vadovą galima atleisti nepritarus jo veiklos ataskaitai, bet niekur nėra parašyta, kad galima atleisti remiantis slapta pažyma.

- Būtent. Jūs teisus visais šimtu procentų. Aš Vyriausybės nariams ir pasakiau, kad dėl savo kėdės tikrai neišgyvenu, tai yra gyvenimas, bet aš noriu gyventi Europoje, pagal Europos įstatymus, teisinėje valstybėje ir to laukiu.

- Ar jus bent supažindino su ta pažyma?

- Ne, aš jos nei mačiau, nei skaičiau, nei kas man papasakojo, kas joje surašyta.

- Kaip tada ginsitės, jei nežinote, nuo ko gintis?

- Tai ir yra esmė, kad net nežinau, nuo ko gintis. Žurnalistų ir paklausiau, ar jie žino, už ką mane atleidžia. Aš tai nežinau. Gal dėl garsiosios medžioklės su vakariene - kad sumuštinių turėjau (juokiasi - red. past.).

- Pastaruoju metu neįtinkantys politikai bei pareigūnai atleidinėjami remiantis neviešomis pažymomis ar skambučiais iš prezidentūros. Ar tai nors kiek susiję su demokratija, teisinės valstybės principais?

- Aš neįsivaizduoju, kad senose Europos valstybėse, tokiose kaip Vokietija ar Švedija, tokie dalykai egzistuotų. Netikiu tuo. Kad pas mus egzistuoja - jau supratau. Bet jei esi prasikaltęs, juk yra teismai, kurie ir turėtų spręsti, o ne politikai ar STT.

- Vyriausybės įstatyme numatyta, kad vienas iš pagrindų atleisti Vyriausybės įstaigos vadovą - įsiteisėjęs teismo nuosprendis, nepalankus jam. Jokio teismo sprendimo juk dar nebuvo.

- Štai kokie dalykai Lietuvoje dedasi, net teismų jau nebereikia.

- Buvęs pirmasis STT vadovas Juozas Gaudutis praėjusią savaitę „Vakaro žinioms“ sakė, kad kai vadovavo STT, ši tarnyba jokių pažymų politikams nepateikinėdavo, savomis spėlionėmis be įrodymų nesidalindavo. Kodėl viskas taip pasikeitė?

- Sunku pasakyti, nors skaičiau minėtą straipsnį, labai teisingi pastebėjimai. Bet negi grįžtame į SSRS laikus, kai į Sibirą veždavo vien todėl, kad kaimynas pasakydavo, jog tu burnoji ant sovietinės valdžios? Dabar irgi tuo pačiu principu vadovaujamasi. Jei aš būsiu piktas ant jūsų ir atitinkamiems organams ką nors pasakysiu apie jus, ta „informacija“ atguls į STT pažymą. Matyt, tokiu principu jos ir sudarinėjamos. O su jomis net neleidžiama susipažinti. Jei aš kuo nors kaltinamas, tai turiu žinoti kuo. Vyriausybės posėdyje pasakiau - ką dariau iki visų tų įtarimų, nieko nekeisčiau, daryčiau tą patį, nes nieko blogo nepadariau, nieko nusikalstamo.

- Politinio pasitikėjimo tarnautoją galima atleisti ir remiantis vien politiniais motyvais. Bet jūs juk ne politinio pasitikėjimo pareigūnas?

- Būtent. Jei būčiau politinio pasitikėjimo pareigūnas, tai dar suprasčiau, kad esu atleidžiamas vien nusprendus Vyriausybei. Manęs net atostogų nesugeba išleisti, nors turiu sutaupęs 100 dienų. Tegul išleidžia ir po to aiškinasi. Bet trečią mėnesį tempia. Jei ką nors turi prieš mane - tegul deda ant stalo. Tada susirinkčiau daiktus ir išeičiau.

- Prezidentė Vyriausybę spaudė jus atstatydinti dar ir kai nebuvo jokios pažymos. Vėl naudojama telefoninė teisė, kaip ir FNTT vadovų atleidimo istorijoje?

- Neįsivaizduoju, kad taip būtų senosiose ES valstybėse. Jei galima atleisti vien dėl žurnalistinių publikacijų - tai visus galima atleisti. Bet kad net ir žurnalistai nieko tokio neparašė. Iš pradžių visi kalbėjo apie listerijas. O po to apsižiūrėjo, kad jos nei Lietuvoje, nei ES net nereglamentuojamos. Dabar, kai tą dalyką išsiaiškino, nutilo. Dabar ir politikams gėda prisipažinti, jog nusišnekėjo.

- Gal kam nors įtakingam, vykdydamas savo pareigas, esate įkišęs pagalį į ratus? Gal kažkas jums keršija?

- Nemažai pagalių esu įkišęs. Mes legaliam verslui visada esame pasiruošę padėti ir padedame, bet sustabdėme daug nelegalaus verslo, daug kontrabandos. Kontrabandinis verslas, aišku, tuo yra nepatenkintas. Sutapo, kad kai vienu metu sustabdėme daugybę kontrabandos, sulaukėme daug problemų. Beje, kai buvo FNTT vadai atleisti, jie irgi buvo daug pagalių įkišę. Sutapimas?

Aš slaptų pažymų politikai niekada nepritardavau. Net tada, kai pats asmeniškai su tuo nebuvau susidūręs. Juk gyvename teisinėje valstybėje. Arba kaip „Vakaro žinioms“ sakė J.Gaudutis, pažymos rašomos net ir apie teisėjus, kurie siekia aukštesnių pareigų. Tų pažymų pagrindu teisėjai nepaaukštinami, bet lieka dirbti toliau. Jei turi prieš juos ką nors rimta, kaip galima leisti dirbti toliau? O jei neturi nieko rimta, kaip pažyma gali būti pagrindas nepaaukštinti? Bet apie tai niekas nesužino, nes pažymos neviešinamos.

- Galima reikalauti jų paviešinimo tik teismo būdu. Gal taip ir ketinate pasielgti?

- Šiaip tai būtų gerai, tada gal ir kiti pasektų tokiu pavyzdžiu. Bet kol kas apie teismus negalvojau, pirmiausia ketinu apginti garbę Vyriausybėje.

Faktai

Pagal Vyriausybės įstatymą, Vyriausybės įstaigos vadovą galima atleisti tik esant tam tikriems pagrindams (pilietybės praradimas, pasibaigusi kadencija, teismo nuosprendis ir t.t.), bet nė vieno J.Miliui „prikabinti“ nebuvo galima. Išskyrus vieną - Vyriausybės įstaigos vadovą galima atleisti ir jei jo veiklos ataskaitai nepritaria Ministrų kabinetas. Užpraeitą savaitę Vyriausybė tiesiai šviesiai pačiai ataskaitai nepritarti nedrįso, tačiau sprendimą Žemės ūkio ministerijai parengti J.Miliaus atleidimo projektą argumentavo „papildoma medžiaga“ - STT ataskaita.

Beje, jo atleidimo nusprendė nepalaikyti partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir Darbo partija. Tačiau šių partijų deleguoti nepartiniai ministrai - „tvarkiečių“ į teisingumo ministrus deleguotas Tomas Žilinskas ir „darbiečių“ į energetikos ministrus deleguotas Rokas Masiulis - nors ir neįvardija savo sprendimų, žada balsuoti visų pirma kaip Vyriausybės nariai. Socialdemokratas R.Sinkevičius, kurio prašymu sprendimas buvo nukeltas, savo sprendimo irgi neišduoda.

„Aš nepasiūliau pavilkinti. Vyriausybė buvo visai pajėgi spręsti, kaip jai priklauso, bet aš pasakiau, kad sirgdamas ir šiandien išėjęs po savaitės į darbą nesu susipažinęs su STT pažyma. Va, dabar susipažinau. Mano sprendimas bus pagal sąžinę, matysite, kai jis bus priiminėjamas“, - mįslingai kalbėjo R.Sinkevičius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Sidebar placeholder