Žurnalistinis tyrimas: Savivaldybės siekia, kad „biedniokai“ savo turtą "papigiai" atiduotų turtingiesiems

Jau artimiausiu laiku į Seimo darbotvarkę turėtų būti įtrauktos Biudžeto ir finansų komiteto vadovo Broniaus Bradausko parengtos įstatymo pataisos, kuriomis bus siekiama sustabdyti daugelio žmonių pasipiktinimą sukėlusios naujos žemės mokesčio tvarkos galiojimą. Priėmus įstatymo projektą, automatiškai vėl įsigaliotų senoji tvarka, o iki metų pabaigos būtų parengta ir priimta nauja šio mokesčio koncepcija.

Didėja vertė ir mokesčiai

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos keičiasi žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka ir tarifai, kurie bus taikomi skaičiuojant žemės mokesčius. Manoma, kad įstatymo pakeitimai kai kuriems žemės savininkams mokesčius gali išauginti keliolika kartų.

Šiemet pereita prie žemės mokesčio skaičiavimo nuo vidutinės žemės rinkos vertės, kuri nustatoma masinio arba individualaus vertinimo būdu. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios jis buvo skaičiuojamas atsižvelgiant į normatyvines vertes, kurios dažnai neatitiko realios žemės vertės, t.y. rinkos kainos.

Perskaičiavus žemės vertę pagal rinkos kainą, beveik visur ji didėjo. Mažiausiai augo žemės paskirties žemės vertė, bet ir ji kilo 2-3 kartus. O miestuose, miestų centruose, geriausiose vietose žemės vertė išaugo ir iki 10 kartų. Jei žemės vertė padidėja kelis kartus, padidėja ir mokesčiai už žemę.

Vilniuje - sava tvarka

Įstatyme numatyta, kad savivaldybės pačios spręs dėl žemės mokesčių tarifų, galiosiančių jų teritorijoje. Iki šiol galiojęs 1,5 proc. tarifas dabar savivaldybių sprendimu gali mažėti iki 0,01 proc. arba didėti net iki 4 proc.

Vilniaus miesto taryba 2012 m. lapkritį patvirtino naujus žemės mokesčio tarifus, galiosiančius 2013 m. Gyvenamosios žemės sklypams Vilniuje bus taikomas 0,3 proc. tarifas. Šiek tiek didesnis - 0,4 proc. - tarifas bus taikomas žemei, kuri naudojama komercijai, pramonei ir sandėliavimo paslaugoms. Neprižiūrimai, apleistai žemei arba žemei, kurioje yra griautinų pastatų, nustatytas 3 proc. tarifas nuo sklypo vidutinės rinkos vertės.

Taryba taip pat patvirtino tvarką, pagal kurią bus nustatoma, kam taikomas 3 proc. tarifas. Pavyzdžiui, šis tarifas bus taikomas žemei, jei parengiamas jos detalusis planas ir per dvejus metus neišduodamas statybos leidimas arba jei išduotas leidimas, bet per trejus metus nebaigiamas gyvenamasis arba per dvejus metus nebaigiamas komercinės paskirties pastatas.

Neturi pinigų - mokėsi daugiau

Vilnietis I. K. (pavardė redakcijai žinoma) „Respublikai“ pasakojo prieš penkerius metus 25 metams paėmęs kreditą viename iš komercinių bankų ir įsigijęs 9 arų žemės sklypą Vilniaus pakraštyje - planavo statytis namą. Pagal sutartį su banku per metus privalėjo būti patvirtintas namo projektas, gautas statybos leidimas ir išlieti namo pamatai.

Banko sąlygas vilnietis įvykdė, tačiau tada šalį užklupo ekonominė krizė - nekilnojamojo turto kainų burbulas sprogo. Jo sklypas nuvertėjo beveik per pusę, tad dabar jį pardavus nepakaktų pinigų net kreditui grąžinti.

Atlyginimas sumažėjo, bankas į kalbas nesileidžia - kas mėnesį jam tenka sumokėti daugiau nei po tūkstantį litų. Apie namo statybas, savaime suprantama, net kalbos nėra...

Dabar dar paaiškėjo, kad už tai, jog neturi pinigų statyboms, jo sklypas gali būti įtrauktas į sąrašą tų sklypų, kuriems bus taikomas 3 proc. tarifas, ir teks mokėti didesnius žemės mokesčius.

Panašioje kaip šis vilnietis situacijoje atsidūrė ne vienas, ir ne tik fiziniai asmenys. Užklupusi ekonominė krizė, nekilnojamojo turto nuvertėjimas sugriovė daugelio planus. Nei sklypo, kuriame vargu ar kada nors ką nors pajėgs pastatyti, nei kredito bankui „atsikratyti“ negalintys žmonės Vilniaus savivaldybės dabar dar bus „baudžiami“ didesniu žemės mokesčio tarifu.

Kyla daug klausimų

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos Mokesčių grupės vadovo Kęstučio Kristinaičio teigimu, Žemės mokesčio įstatymo pataisos buvo priimtos skubotai, iki galo jų neapsvarsčius, dėl to dabar ir kyla daug nesusipratimų.

Anot specialisto, savivaldybėms nebuvo įstatymu pavesta patvirtinti naujų žemės mokesčio tarifų, todėl šiais metais jos turėtų taikyti 0,01 proc. tarifą. Vis dėlto visos 60 tarybų pasitvirtino naujus tarifus ir dabar Vyriausybei reikia galvoti, kaip tai įteisinti. Kitaip nauji tarifai negalios - teisininkai gali tuos tarybų sprendimus užginčyti.

Neturi savivaldybės, pasak K. Kristinaičio, teisės kištis į fizinių ar juridinių asmenų veiklą ir reguliuoti, kada kokias statybas jie turi baigti. Atsiras tuo nepatenkintų, teisininkai turės darbo. O įstatyme numatant, kad savivaldybės pačios nustatys tarifus, buvo manoma, kad miestų tarybos protingos, bijos rinkėjų ir nesąmonių neišdarinės.

„Visą šį reikalą būtina spręsti iš esmės, yra visokių klausimų, dėl kurių reikia politinių sprendimų, - kalbėjo pašnekovas. - Iš kur atsirado tokie žemės mokesčio tarifai? Pati Finansų ministerija teigė, kad Europoje jie - nuo 0,01 iki 1 proc., o Lietuvoje kažkodėl net iki 4 proc. pakilo“.

K.Kristinaičio įsitikinimu, būtina diskutuoti ir dėl to, kokios socialinės grupės nuo vieno ar kito mokesčio gali būti atleistos. Šiuo metu atleistų nuo mokesčių galima suskaičiuoti per 30 grupių - daugiau atleistų nei neatleistų. Pašnekovo manymu, valstybės, savivaldybių įmonės, gal net ir biudžetininkai privalo jį mokėti. O tada atsiras galybė turto, kurį galima parduoti, pensininkams pensijas iš gautų pinigų padidinti ir pan.

Savivaldybių laisvę apribos

„Šiame įstatyme įžiūriu sąmokslo teoriją - nuvaryti prasčiokus nuo žemės, kad tie, kurie turi pinigų, galėtų pigiai supirkti žemes“, - „Respublikai“ sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas B. Bradauskas.

Jis teigė neabejojantis, kad Žemės įstatymo įsigaliojimas bus sustabdytas, nes daugelis Seimo narių pritaria, jog jis yra toli gražu ne tobulas ir taisyti jame tikrai yra ką.

„Vilniaus savivaldybė pasielgė apskritai ne pagal įstatymus, nes įstatyme niekur nėra tokio termino kaip „neprižiūrima žemė“, yra tik „apleista žemė“. Apleista - tai krūmynais, piktžolėmis apaugusios žemės ūkio naudmenos, - sakė B.Bradauskas. - Tačiau jie įvedė kažkokią „neprižiūrimą žemę“, nustatė kažkokias savo taisykles dėl leidimų ir statybų terminų... Bet tai neturi nieko bendra su įstatyme numatyta apleista žeme. Juk žmogus gali tvarkingai prižiūrėti savo sklypą, kad jis nekenktų aplinkiniams, o kai ateis laikas, turės galimybę - tada kažką statyti“.

Pasak Seimo nario, sustabdžius Žemės įstatymo įsigaliojimą, Vilniaus miesto taryba privalės atšaukti savo patvirtintą tvarką, kuria nustatyti žemės mokesčio tarifai. O kitais metais įsigaliosiančioje naujoje įstatymo redakcijoje erdvės „tokiems fokusams“, anot B. Bradausko, savivaldybėms nebus suteikta.

„Aš manau, kad namų valdos visoje Lietuvoje turi būti apmokestintos vienodai - juk nekaltas žmogus, kad jis, pavyzdžiui, paveldėjo kažkokį sklypelį ir namelį Žvėryne. Kodėl jis, gaudamas tokią pat pensiją kaip koks nors širvintiškis, už sklypą turės mokėti 500 litų, o širvintiškis už tokį patį plotą mokės 50 litų. Tai neteisinga. Manau, naujoje įstatymo redakcijoje į visa tai bus atsižvelgta“, - sakė B. Bradauskas.

Kasmet savivaldybių biudžetus papildo daugiau nei 50 mln. litų, kurie iš gyventojų ir verslininkų surenkami už žemę.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, iš viso šalyje yra per 939 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka apie 577 tūkst. gyventojų ir įmonių.

2010 m. savivaldybėms buvo sumokėta 52 mln. litų žemės mokesčių, 2011 m. - 54 mln. litų, o praėjusiais metais - apie 64 mln. litų.

A. Zuokas: paprasti žmonės patys kalti, kad turi turto

- Ar žmogiška didesniu žemės mokesčio tarifu bausti žmones, kurie neturi pinigų statyti savame sklype? - „Respublika“ klausė Vilniaus mero Artūro ZUOKO.

- Atsiprašau, apie ką mes kalbame? Jeigu aš turiu namą arba sklypą, kurio nesitvarkau...

- Ką reiškia tvarkytis? Jeigu aš jį nušienauju, ar galima sakyti, kad tas sklypas nesutvarkytas?

- Įstatymuose yra labai aiškiai apibrėžta, kas yra neprižiūrimas sklypas arba netvarkoma teritorija. Ir dar - turtas nėra vien tik malonumai. Turtas yra taip pat ir pareigos. Jeigu jūs turite turtą, jūs turite juo rūpintis.

- Tačiau jeigu žmogus neturi už ką statyti, tai kodėl jis už tai baudžiamas?

- Tai tegu parduoda sklypą.

- Kas šiais laikais jį pirks?..

- Atsiprašau - viskas yra tik kainos klausimas... Mes negalime leisti mieste situacijos, kai krūva žmonių arba įmonių, prisipirkusių sklypų, nieko nedaro, sklypuose šiukšlynai, sąvartynai ir panašiai.

- Tad jei fizinis ar juridinis asmuo savo sklype nesuprojektuos ir nepastatys statinio per numatytą laiką, jam bus taikomas didesnis žemės mokesčio tarifas?

- Jeigu sklype nieko nedaroma - tada taip. Tačiau jeigu kažkas daroma - vykdomas projektavimas, atliekami tam tikri veiksmai, tai pastatyti objektą per 6-7 metus tikrai įmanoma. Terminai numatyti realūs, protingi. Kokiame versle yra normalu dešimt metų svarstyti, statyti ar nestatyti? Nėra jokio verslo, kuris galėtų planuoti ir statyti, pavyzdžiui, parduotuvę septynerius metus.

- Verslo - galbūt. Tačiau ką daryti privačiam asmeniui, kuris neturi pinigų statyboms?

- Per septynerius metus ir privatus asmuo gali ir pradėti statyti, ir pabaigti. Atskirais atvejais, jei tai neįmanoma ir tam yra aiškios priežastys, savivaldybėje yra specialistai, darbuotojai, kurie įvertins, tos priežastys pagrįstos ar nepagrįstos. Juk negali būti taip, kad yra suprojektuotas kvartalas, 10 gyventojų pasistatė, o kiti 10 statosi 20 metų. Tada pasistačiusieji gyvena katorgos sąlygomis. Miesto tarybos patvirtinta tvarka tai reglamentuos.

- Ar esate tikras, kad įstatymai savivaldybei leidžia nustatyti statybų terminus, kai kalbama apie privačius sklypus?

- Atsiprašau - nesureikšminkime privatumo teisių iki absurdiškumo. Jūs turite turtą, jūs turite pareigas - prižiūrėti, rūpintis ir nekenkti savo turtu kitiems. Tai tą ir darysite.