Atgyja gimtieji Motiejaus Valančiaus Nasrėnai

Atgyja gimtieji Motiejaus Valančiaus Nasrėnai

Nasrėnų kaime, esančiame tarp Kūlupėnų ir Salantų, numatyta įgyvendinti trijų objektų – Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus, ąžuolyno ir buvusių Nasrėnų senelių namų – renovacijos projektus, kurie atnaujins šios vietovės veidą ir, tikėtina, padarys ją labiau patrauklia turistams.

Vilios žemaičių nacionaliniu paveldu

Vyskupo gimtinės muziejus bus tvarkomas, Kretingos rajono savivaldybei gavus Europos Sąjungos paramos lėšų – 120 tūkst. Eur – iš Kaimo plėtros programos. Už šias lėšas bus sutvarkyti sodybos pastatai – viralinė, kiemo rūsys ir tvartas, įrengta pastogė poilsiui. Naujosios erdvės bus pritaikytos edukacijai, taip pat – priimti svečius, suteikiant galimybę paskanauti žemaitiškų valgių.

M. Valančiaus gimtinės muziejaus direktorė Violeta Čėsnienė pasakojo, kad būtent viralinė – dabartinis nedidelis pastatas einant daržinės link, bus renovuota taip, kad joje būtų galima priimti grupes iki 20 žmonių. Joje ir numatyta pateikti Žemaitijos regiono nacionalinio paveldo produktų gamybos procesą.

„Įtrauktume vietos bendruomenę: kaimo gaspadinės čia mokytų, kaip pasigaminti kastinį, cibulynę, žadam virti pusmarškonę košę, kepti bulvinius blynus ir vėdarus. Jau ir ligi šiol per mūsų tradicines šventes – Bulvės, Klojimo teatrų, Motiejaus Valančiaus raštų skaitymo – kaimo moterys Regina Simonaitienė, Aldona Zaleckienė savanoriškai talkindavo. Turėdami viralinę vystysime verslumą – žmonės galėtų mūsų gaminamų patiekalų užsisakyti ir iš anksto“, – būsimas veiklas nušvietė nuo 2017-ųjų, po vyro Algirdo Čėsnos mirties, vadovauti muziejui pradėjusi V. Čėsnienė.

Ji sakė, kad muziejus nuolat bendrauja su Kūlupėnų bendruomene, nes Nasrėnų kaimo branduolys yra jos dalis. Senosios kartos žmonės išlaikė daug papročių, tradicijų, atsimena tėvų ir senelių patiekalų receptų, žaidimų, kuriuos jie ir stengsis muziejuje atgaivinti.

Pasiūlys nakvynę ant šieno

Atokiau, už daržinės, kurioje vyksta tradicinės Klojimo teatrų šventės, yra kiemo rūsys – tokiame anksčiau žmonės laikydavo daržoves. „Ketiname tą rūsį taip pat išnaudoti edukacijai – raugsime agurkus, kopūstus, burokėlius. Jaunimui bus įdomu pamatyti, kaip tai daroma. Pasiūlysime raugintų produktų paragauti svečiams, žmonės galės jų ir įsigyti. O medinėje rūsio pastogėje ketiname džiovinti vaistažoles, senovinius prieskonius, kuriuos patys auginsime, rinksime iš laukų, sodyboje auga daug liepų“, – džiugiai būsimas veiklas nušvietė muziejaus vadovė.

Sodybos tvarte – dabartiniame ūkiniame pastate – numatyta įrengti sanitarinį mazgą su tualetu ir dušu, taip pat – 2 edukacines patalpas: vienoje stovėtų audimo staklės ir vyktų audimo pamokėlės, o kita patalpa būtų skirta vaikų vasaros stovykloms, renginiams, netgi – nakvynei ant šieno arba šiaudų čiužinių. „Jeigu keliaujantys žmonės norėtų patirti ir išbandyti, kaip gyveno jų protėviai, suteiksime ir tokią galimybę“, – juokaudama patikino V. Čėsnienė.

Iš projekto lėšų prie daržinės dar yra numatyta pastatyti žardinę – pavėsinę su stogu, klotu šiaudais. Muziejininkės žodžiais, pavėsinės reikia tam, kad keliautojai, užsukę į sodybą, galėtų prisėsti, pasislėpti nuo saulės ar lietaus, užkąsti.

Būtina remontuoti muziejų

Sulaukus investicijų, sakė V.Čėsnienė, jau pradėti projektavimo darbai, o realūs statybos darbai turėtų pajudėti vidurvasarį ir iki kitos vasaros – per vienerius metus – turėtų būti užbaigti.

Ateities planuose – sutvarkyti daržinę, pritaikant ją renginiams ne tik vasarą, bet ir žiemą, tačiau labiausiai remonto reikia pagrindiniam namui, kuriame veikia Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus. „Namas buvo remontuotas 2001 m., tačiau jo išorė per du dešimtmečius vėl apšiuro. Šiemet švęsime Motiejaus Valančiaus 220-ąsiais gimimo metines, gal pavyktų namui sutvarkyti vėl gauti projektinių lėšų“, – vylėsi V. Čėsnienė.

Jos žodžiais, taip pat dar reikėtų sodyboje-muziejuje įrengti lauko apšvietimą, dabar ji tikisi, kad kažkiek šviesos kris, apšvietus kitapus gatvės stovintį Motiejaus Valančiaus paminklą ir tvarkant greta jo užsodintą ąžuolyną.

Tvarko parką ir bendruomeninius senjorų namus

Kretingos rajono savivaldybės rūpesčiu, tvarkymo darbai ąžuolyno parke jau vyksta: klojami nauji takai, jie bus apšviesti, trinkelėmis bus išgrįsta aikštelė prie paminklo. Ąžuolyno renovacijos darbus numatyta užbaigti šią vasarą.

Taip pat sparčiai vyksta ąžuolyno pašonėje buvusių Nasrėnų senelių namų rekonstrukcija – Kūlupėnų bendruomenės centras „Kūlupėnai“ juose ketina už 97,5 tūkst. Eur paramos lėšų įrengti bendruomeninius senjorų namus.

Kūlupėnų bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė patikino, kad pastate vyksta kapitalinis remontas – pritaikomos ir naujai įrengiamos patalpos, pakeistos lauko durys, pastatytas šildymo katilas, pasirašytos sutartys dėl keltuvo, baldų, virtuvės įrangos pirkimų ir pan. „Jeigu korona nesutrukdys, pagal projektą darbus turėtume užbaigti iki šios liepos“, – sakė ji.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės komentaras:

– Manau, kad didelė vertybė yra savo rajone turėti unikalią sodybą, kurioje tarytum sklando vyskupo Motiejaus Valančiaus dvasia. Dėl to grupė žmonių vykome į Nasrėnus generuoti idėjų, paskatinti iniciatyvas, pasitikrinti, ką galėtume padaryti, kad į muziejų pritrauktume kuo daugiau žmonių. Muziejai šiandieną nebe tokie, kaip anksčiau – neužtenka vien apžiūrėti jų ekspozicijas, reikia sustiprinti įspūdžius, skatinti pojūčius. Kitaip sakant, turime „perkrauti“ ir šio muziejaus veiklas, kad suskambėtume ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Juolab kad Nasrėnuose – puikios erdvės edukacijai, o pakeliui vykstantys žmonės galės užkąsti, pailsėti, pažaisti senovinius žaidimus.

Džiaugsmas – trigubas, nes bus atnaujintas ne tik muziejus, bet ir ąžuolų giraitė, pradės gyvuoti bedruomeniniai senjorų namai. Linkiu, kad per kultūrinę-bendruomeninę veiklą suaktyvėtų kaimo bendruomenė, ir kad Nasrėnai garsintų Lietuvos šviesuolio Motiejaus Valančiaus vardą.

Nasrėnai – senovinis gatvinio tipo kaimas, namai jame buvo statomi galu į gatvę. Pasak V. Čėsnienės, toks sodyboje buvęs ir gyvenamasis namas, jame 1801 m. vasario 16-ąją gimė M. Valančius. Tačiau 1928 m. namas, kuriame dabar veikia muziejus, buvo perstatytas.

M.Valančius buvo ketvirtas vaikas gausioje Marijonos ir Mykolo Valančių šeimoje, tačiau iš 11 jų vaikų užaugo tik 5. Tapęs vyskupu, savo testamentu M. Valančius greta esančiai Kalnalio bažnyčiai, kurioje buvo pakrikštytas, užrašė sidabro kryžių ir žvakides, šis palikimas saugomas ligi šiol. M. Valančius palaidotas Kauno arkikatedroje, o jo brolis Mykolas – Kretingos senosiose kapinėse, jo kapas yra netoli Jurgio Pabrėžos koplyčios.

Sodyboje M. Valančiaus ir dar senesnius laikus mena klevas, 2 akmeniniai šuliniai ir klėtelė, kurioje veikia etnografijos ekspozicija. Klėtelės stogas nendrėmis buvo perklotas 2016 m.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder