XIX a. pabaigoje Palanga tapo populiariu kurortu, Palangos valdų savininku tapus Feliksui Tiškevičiui (1869–1933), kuris čia nusprendė įkurti pagrindinę rezidenciją ir Palangą paversti europinio lygio poilsiaviete.
Tuo metu naujai besisteigiančios pajūrio vasarvietės perimdavo įvairias, taip pat ir muzikines, tradicijas iš žemyninių kurortų: kasdien popietėmis ir vakarais orkestrai koncertuodavo poilsiautojams specialiose pavėsinėse šalia kurhauzo, promenados ar jūros tilto.
Grafo F. Tiškevičiaus sesuo Elena Tiškevičiūtė - Ostrovska (1876–1953) savo atsiminimuose apie Palangos kurorto muzikinį gyvenimą XIX a. devintajame dešimtmetyje rašė: „Nuo liepos 1 dienos orkestras kasdien grieždavo pavėsinėje parke nuo septynių iki vienuoliktos vakaro.
Muzikantai buvo kviečiami kasmet daugiausia iš Rygos, bet kartais nutikdavo, kad mano tėvas (Kretingos ir Palangos dvarų savininkas Juozapas Tiškevičius (1835–1891) atrasdavo gabių muzikantų tarp keliaujančių orkestrų. Jei toks orkestras pasirodydavo Kretingoje, tuomet mano tėvas liepdavo jiems kelias dienas repetuoti mūsų pavėsinėje.
Kretingos publikai tai būdavo pramoga, o jei repeticijos pavykdavo, tuomet mano tėvas sudarydavo su jais sutartį vasaros sezonui Palangoje.“ Dešimtajame dešimtmetyje kurorto orkestras jau buvo tapęs nuolatiniu poilsiautojų gyvenimo palydovu. 1890 m. spauda rašė apie orkestrą, sudarytą ir iš Prūsijos muzikantų, grojantį kasdien nuo 6 iki 10 valandos vakaro.
XX a. pradžioje išpopuliarėjus profesionaliems carinės Rusijos kariuomenės pučiamųjų orkestrams, jie kasmet vasaromis koncertuodavo Palangoje.
Kelis metus iš eilės čia koncertavo Kuršo dragūnų pulko pučiamųjų orkestras, kuriame grojo per 30 muzikantų. Koncertai vykdavo du kartus per dieną kurorto parke, o kelis kartus per savaitę ir pajūrio miške.
Vasarą koncertuodavo Plungės dvaro valdytojo Mykolo Oginskio (1849–1902) išlaikomas styginių instrumentų orkestras, kurio pagrindą sudarė dvare 1873–1902 metais veikusios muzikos mokyklos auklėtiniai.
1904 metų vasarą Palangoje koncertavo Kretingos dragūnų pulko orkestras, vadovaujamas žinomo kapelmeisterio, dirigento ir kompozitoriaus Juozo Gudavičiaus (1873–1939).
Keletą paskutiniųjų metų prieš Pirmąjį pasaulinį karą Palangoje koncertuodavo profesionalūs muzikantai iš Varšuvos filharmonijos. Kaip savo atsiminimuose rašė XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje Palangoje gyvenusi rašytoja, visuomenės veikėja Stasė Vaineikienė (1884–1946), koncertai vykdavo ir prie kurhauzo buvusioje pavėsinėje pietų metu ir vakare, o pavakariais svečiai rinkdavosi kurhauzo parke pasiklausyti muzikos, pavakarieniauti. „Iš čia plaukia žavingi muzikos garsai į temstančią naktį ir dingsta, kažkur susiliedami šlamančio miško ir ūžiančios jūros bangose“, – rašė ji.
Kurhauzo parko kampelis su rotonda. Atvirukas iš Petro Rusecko leidinio, Lietuva, 3 serija. XX a. trečias dešimtmetis.
1921 m. kovo 31 d. Lietuvai susigrąžinus Palangos kraštą, vasaros metu čia koncertuodavo Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestrai, vadovaujami kapelmeisterio Juozo Gudavičiaus.
Ypač Palangą mėgo 1921–1937 metais Lietuvos kariuomenės kapelmeisteriu dirbęs žinomas orkestrų ir chorų vadovas bei dirigentas, pedagogas ir kompozitorius, Ylakiuose gimęs Bronius Jonušas (1899–1976), tituluojamas lietuviškų maršų karaliumi, 1932 metais vadovavęs ir Kretingos šaulių pučiamųjų orkestrui. Koncertai dažniausiai vykdavo 1927 metais Birutės parke pastatytoje rotondoje.
Nuo 1937 m. Palangoje koncertuodavo ir jo vadovaujamas Lietuvos vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras, ne kartą įsiamžinęs nuotraukose Tiškevičių rūmų aplinkoje. Sovietiniais metais Palangoje pučiamųjų orkestras buvo įkurtas 1953 m. ir savo koncertais toliau tęsė senas vasaros muzikavo tradicijas.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Palangos pučiamųjų orkestras vėl atsikūrė 2000 m. balandžio 1 d., jo vadovu tapo ir šiandien jam vadovaujantis Vygantas Rekašius.
Palangos miesto pučiamųjų orkestras yra tapęs neatskiriama miesto kultūrinio gyvenimo dalimi, – jis koncertuoja ne tik vasaromis Birutės parko rotondoje, bet ir Palangos katalikų bažnyčioje, paįvairina kurorto bei kitų pajūrio miestų ir miestelių kultūrinį gyvenimą.
Orkestro profesionalumas jo klausytojams nekelia abejonių, tačiau dėl jo repertuaro norėtųsi pareikšti keletą pastabų. Šiemet orkestras savo muzikinį sezoną pradėjo ir baigė kino muzikine programa, mažai ką turinčia bendro su Palangos kurortu, jo istorija ir muzikinėmis tradicijomis.
Suprantama, kad dėl COVID-19 epidemijos šiemetinis kultūrinis gyvenimas ir orkestrų veikla taip pat buvo gerokai suvaržyta, bet ateityje norėtųsi, kad šis ir kiti orkestrai daugiau dėmesio savo repertuaruose skirtų muzikai, skambėjusiai Palangoje XIX a. pabaigoje ir XX a. amžiuje iki sovietinės okupacijos, kai čia koncertuodavo žinomi kapelmeisteriai ir skambėdavo šokių muzika: valsai, maršai, fokstrotai, kitos populiarios to meto melodijos.
Tada vasaros baigiamasis koncertas jo klausytojams primins praėjusios vasaros nostalgiją, čia patirtus džiaugsmus ir gamtos palaimą, romantiškas pažintis ir vakarinius saulėlydžius, ir kvies kitais metais čia sugrįžti. Ne taip, kaip šiemet, kai garsiai skambant mušamiesiems instrumentams, vasara išlydėta holivudiniais „žvaigždžių karais“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą