Neringos ramybę sudrumstė pulkas kačių - vieni Pervalkos gyventojai priglobia ir šeria be šeimininkų likusias kates, kiti skundžiasi tai darančiais kaimynais. Kurorto valdininkai remiasi taisyklėmis ir nuostatais, draudžiančiais tai daryti, tačiau apie oficialios šėryklos įkūrimą nekalbama. Nors teigiama, kad kovoti su keturkojų populiacija galima humaniškais būdais - juos sterilizuojant, kad nebegalėtų daugintis, ir paleidžiant, kurorto gyventojai nori greito sprendimo - esą vienintelis būdas yra kates išgaudyti gyvūnų globos tarnyboms.
Į redakciją kreipėsi Pervalkoje gyvenanti Irena Lubienė ir pasiskundė savo kaimynais, maitinančiais pulką kačių, kurios esą dergia aplink namus.
"Yra daug benamių kačių, kaimynai jas maitina, renkasi į kiemą tos katės iš visos Pervalkos, o dar kvapas - reikalus po langais atlieka", - situacija piktinosi I. Lubienė.
Skaičiuoja dešimtimis
Moters teigimu, keturbučiame name, kuriame gyvena ji ir kaimynai, šeriantys kates, veikia ir parduotuvė. "Tai nenormalu, yra ligos, katinai teršia aplinką, o gyventi namuose, kurių teritorija apteršta - tragedija", - kategoriška buvo I. Lubienė.
Prie pokalbininkės nurodyto namo nuvykusius "Vakarų ekspreso" žurnalistus pasitiko kaimynystėje gyvenančios moterys.
ROJUS. Vienas Pervalkos kiemas katinams yra tapęs tikru rojumi.
Viena jų, vardu Vanda, patvirtino, kad kaimynai rūpinasi maždaug 10-20 gyvenvietėje pasirodančių kačių, bet esą nemato nieko blogo - pasak jos, pensininkai pagalbos neprašo, ėdalą keturkojams perka iš savo pinigų, jei šie suserga, gydo.
Užėjus į daugiabučiame name veikiančią parduotuvę ir jos savininkams Žilvinui ir Daivai pasakius, jog domimės kaimynystėje įsikūrusiais keturkojais, Daiva teigė, kad gyvūnai netrukdo.
"Visada pašerti, niekur nelandžioja. Kai man jie trukdys, aš pasakysiu", - nuomonę išdėstė moteris.
Palieka poilsiautojai?
Pakalbinti Zigmantas ir Danguolė, besirūpinantys be šeimininkų likusiais keturkojais, nesigynė šeriantys kates, tačiau teigė, kad to nedaryti negali.
"Pašeriame, nes gyvūnai alkani, negalime leisti jiems numirti badu. Palikome ir savo malkinėj angas, kad galėtų įlįsti pasišildyti, kai šalta", - pasakojo pensininkų pora.
Jie sakė savo lėšomis vežę į Klaipėdą kastruoti, o po to parvežę atgal 15 sulaukėjusių katinų, kurie po procedūros buvo pažymėti - jiems pakirpti dešiniųjų ausų galiukai.
Teigiama, kad keturkojų yra ne vienoje gyvenvietės dalyje. "Pilna Pervalka tų kačių, poilsiautojai kalti dėl to, nes palieka savo", - sakė Vanda.
Parduotuvės savininkai Žilvinas ir Diana taip pat vienbalsiai tvirtino, kad už kaimynų šeriamas kates didesnė problema yra poilsiautojų kurorte paliekami atsivežti gyvūnai.
"Atsivežė poilsiautojas katiną, jo neprižiūrėjo, jis pabėgo, taip ir paliko, paskui dauginasi. Tas pats ir Preiloje ar Nidoje. Gerai, kad kažkas juos pašeria. Visko būna, bet reikia, kad žmogus būtų atsakingesnis už savo gyvūną", - sakė jie.
Pasak Zigmanto, iki jų namo atklysta net veislinių keturkojų, ne vieną jų yra priglaudę giminaičiai ar kaimynai.
"Šerti priklydusių mes nenustosime, bet ir negaudysim, tegul tarnybos atvažiuoja ir išgaudo", - kalbėjo vyras.
NEPASITENKINIMAS. Irenai Lubienei priverstinė keturkojų kaimynystė kelia šiurpą. Ji piktinasi keliolika aplink namus vaikštinėjančių kačių, kurios, jos teigimu, - potencialios ligų nešiotojos.
Daugiau skaitykite ketvirtadienio dienraštyje "Vakarų ekspresas".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą