Dėl galimybės uostui priskirti Kuršių marių akvatorijos dalį nuo jo pietinės iki NATURA 2000 ribos buvo tariamasi Susisiekimo ministerijos organizuotuose pasitarimuose praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje.
Po paskutiniojo pasitarimo ministerija kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę ir paprašė leidimo pradėti rengti žemės sklypo planą formuojant sklypą naujoms susisiekimo komunikacijoms įrengti ir esamoms aptarnauti, prilyginant šį žemės planą teritorijų planavimo dokumentui.
Savivaldybės atsisakymas leisti be detaliojo plano prisijungti likusią Kiaulės Nugaros dalį - uostui priklauso trečdalis - grindžiamas tuo, kad tai esanti sausumos dalis ir negalinti būti priskirta vidaus vandens keliui, be to, pagal miesto bendrąjį planą salai esanti nustatyta konservacinė paskirtis, o rengiamu žemės sklypo planu bendrojo plano sprendiniai keičiami būti negali.
Su tokiu nutarimu - kad žemės sklypo planas būtų rengiamas apeinant Kiaulės Nugarą - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) sutiko.
Pasak KVJUD generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, neperėmus akvatorijos sustotų gilinimo darbai, reikalingi mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukai statyti. Šiuo metu jau baigiami ruošti prieplaukos statybos konkurso dokumentai.
Perimti akvatoriją galima be detaliojo plano, kitaip nei Kiaulės Nugarą, kuri miesto bendrajame plane yra pažymėta kaip sausuma, nors registre tai - akvatorija. Rengiant detalųjį planą visas procesas užtruktų dar bent keletą mėnesių.
Šalies valdžia jau yra kalbėjusi apie tai, kad prie Kiaulės Nugaros būtų galima statyti suskystintų dujų terminalą, tačiau, anot E. Gentvilo, tai dar nesantis paskutinis žodis - tinkamiausios vietos vis dar ieškoma, ir gali būti visaip.
Anot E. Gentvilo, salą bet kokiu atveju reikėtų panaudoti uosto reikmėms, ir neverta skubėti statyti giliavandenio uosto, kol yra nepanaudotų teritorijų pačiame uoste.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą