Klaipėdos policija silpsta? Ar silpninama?

Teigiama, kad jau dabar trūksta pareigūnų, o į laisvas vietas nauji nesiveržia. Juos atgraso nedideli atlyginimai už gana sunkų ir pavojingą darbą, visuomenės požiūris.

Pasitikėjimas policija, ypač Klaipėdos regione, pastaraisiais metais augo, rodo apklausos. Jų metu išsiaiškinta, kad pasitikėjimas dar labiau išaugtų, jeigu padaugėtų patruliuojančių pareigūnų ir pagreitėtų jų reagavimas į pranešimus. Tačiau viskas vyksta atvirkščiai - pareigūnų mažėja, jie vos spėja reaguoti į kvietimus. Nejaugi aukštyn kojomis apsivers pasitikėjimo tendencijos?

Didmiesčiui - trys ekipažai

Kad padėtis prastėja, įsitikinę patys sistemą puikiai išmanantys pareigūnai.

"Įsivaizduokite, kartais naktimis Klaipėdoje dirba vos 6 pareigūnai - trys ekipažai. Jeigu bent vienam ekipažui tenka reaguoti į pranešimą, pavyzdžiui, apie šeimyninį konfliktą, viso miesto saugumo naktį priežiūra gula ant keturių patrulių pečių. Jei dar vienas iškvietimas tuo pačiu metu - pajėgos vėl proporcingai mažėja. Jeigu visi turi darbo, prireikus policininko pagalbos jos tektų laukti, o laukimas kartais gali turėti skaudžių pasekmių.

Ir tas patrulių darbas - ne iš maloniųjų. Tenka tramdyti mušeikas, chuliganus ar plėšikus, be to, išklausyti ne pačius gražiausius į kelnes pridirbusio girtuoklio žodžius tavo atžvilgiu.

Visa tai tenka atlikti už juokingą algą", - pasakojo vienas jau tarnybą baigęs pareigūnas.

Jis su policija nutarė atsisveikinti iš karto, kai sulaukė pensinio amžiaus - statutiniai pareigūnai pensininkais tampa sistemoje atitarnavę 20 metų. Vyriškio motyvas yra labai paprastas: jis dabartinio atlyginimo nelaiko tinkamu įvertinimu už ne patį lengviausią darbą, kuris mūsų visuomenėje dar neįgavo tinkamos pagarbos.

Buvęs policininkas sako, kad šiemet taip pasielgė jau ne vienas jo kolega. Pokalbininkas teigė įsitikinęs, jog tarnybą paliks dar daugiau policininkų.

"Tai ir yra didžiausia bėda - patyrę specialistai išeina, į jų vietas stos jaunimas, kuriam prireiks laiko perprasti sistemą. Tai užtruks, o šiuo laiko tarpu gali pasinaudoti negeri žmonės", - savo nuomonę pareiškė į pensiją išėjęs veteranas.

Jis neatmeta galimybės, kad pavyks gauti kur kas geriau apmokamą darbą, galbūt privačioje struktūroje.

Tuščios vietos neužpildomos

Buvusio pavaldinio pasakojimą iš dalies patvirtino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas.

"Kas įvyks - sunku prognozuoti, galima pasakyti tik tai, kas įvyko. Pastebime tendencijas, kad pensinio amžiaus sulaukę pareigūnai nelieka tarnyboje. Buvo ir tokių, kurie net pensijos nelaukė. Likusios tuščios vietos užpildomos neproporcingai", - situaciją nušvietė B. Ivanauskas.

Anot jo, siekiant pritraukti pareigūnų Policijos departamentas leidžia į postus pretenduoti asmenims, turintiems aukštąjį teisinį išsilavinimą, tačiau nebaigusiems specialių įvadinių kursų - 6 savaičių mokymai anksčiau buvo privaloma sąlyga.

Ar tiesa, kad naktį (22-6 val.) Klaipėdoje tvarką prižiūri tik trys patrulių ekipažai, paklausėme viršininko.

"Kartais būna ir taip, bet ne visada. Būna 5-6", - sakė jis.

Žemiausios grandies pradedantysis patrulis vidutiniškai uždirba apie 1,3 tūkst., o aukštesnio laipsnio ir bent dešimtmetį sistemoje dirbęs pareigūnas - apie 2,5 tūkst. litų "ant popieriaus". Algos artimiausioje ateityje vargu ar didės: komisariato prekėms ir paslaugoms pirkti šiemet skirta tiek pat, kiek ir pernai, o atlyginimams - net sumažinta.

"Sieksime kitais metais išlaikyti bent dabartinį lygį", - planus dėstė B. Ivanauskas.

Tarnybą paliko šimtai

Klaipėdos regionas - ne išskirtinis, panaši situacija susiklosčiusi visoje Lietuvoje, kurioje tarnybą palieka šimtai pensinio amžiaus sulaukusių pareigūnų.

Jie itin jautriai reagavo į sunkmečiu prasidėjusį finansavimo mažinimą - policininkai ne tik paliko tarnybą, per šalį nusirito protestų ir įvairių akcijų banga.

Net policijos vadovai pripažino, kad pajuto pareigūnų trūkumą, šiuo metu padėčiai negerėjant svarstoma net atsisakyti kai kurių funkcijų, jog būtų užtikrinta pagrindinė - visuomenės saugumas.

Užduotis - karpyti finansavimą

2008-2012 metais Vidaus reikalų ministerijai vadovavo Raimundas Palaitis. Jis teigia, kad reformas sunkmečiu teko užmiršti, o viskas, ką pavyko padaryti - sugriauti nuo sovietinių laikų likusią sistemą, bet naujos sukurti nespėta.

"Policijos darbo kokybė nepriklauso nuo pareigūnų skaičiaus - jis Lietuvoje yra gana didelis pagal tenkantį 100 tūkst. gyventojų. Norint priartėti prie Vakarų visų pirma reikia gerinti policininkų parengimą. Antra, geriau mažinti policininkų skaičių, bet mokėti didesnes algas. Trečia, jie turi suvokti pagrindines savo funkcijas: ginti, saugoti, padėti piliečiams ir kelti jų pasitikėjimą policija, kuris Lietuvoje auga, bet nuo Europos lygio vis dar gerokai atsilieka. Būtina įgyvendinti visus šiuos komponentus, o tam reikia laiko ir pinigų.

Geras pavyzdys - Gruzija, kurioje buvo atleisti beveik visi policininkai ir į jų vietas priimti nauji. Tokios pertvarkos rezultatai tiesiog stulbina, reikalai žymiai pagerėjo į gerąją pusę.

Per tuos trejus metus, kai buvau ministru, liepta tik karpyti ir dar kartą karpyti, o kai tokia valstybės strategija, jokia reforma neįmanoma ir iš viso nereikia turėti iliuzijų. Tuomet reikėjo pasistengti, kad ženkliai sumažėjus finansavimui katastrofiškai neišaugtų nusikalstamumas. Šią užduotį įvykdėme", - už savo vadovavimo laikotarpį tarsi atsiskaitė R. Palaitis.

NAUJOKAI. Policijos mokyklos absolventai neužpildo tuščių spragų.