Klaipėdos savivaldybė - vėl melžiama karvė

Klaipėdos savivaldybė - vėl melžiama karvė

Vyriausybė jau yra pritarusi kitų metų nacionalinio ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris gerokai pribloškė uostamiesčio politikus.

Pagal Finansų ministerijos prognozes, sėkmingai šių metų biudžeto planą vykdanti Klaipėdos savivaldybė 2011-aisiais esą turėtų finansiškai tvarkytis dar geriau.

Vilniaus klerkai biudžeto projekte įrašė, kad valstybė kitąmet iš uostamiesčio atims 14 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Šiemet tokios tendencijos nebuvo.

"Klaipėdai prognozuojamas GPM augimas. Visi žinome, kad tos savivaldybės, kurios nesurenka planuoto minėto mokesčio, gyvena kitų sąskaita: tų, kurios surenka ar viršija planą. Tačiau GPM gali didėti tik dėl dviejų priežasčių: kai kyla algos ir daugėja darbo vietų savivaldybėje", - dėstė uostamiesčio savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė.

Savo ruožtu ketvirtadienį posėdžiavusi Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba nutarė nepritarti 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui.

Vienas iš nurodytų keistinų punktų - būtent GPM rodikliai, nes centrinės valdžios projekte įrašyta, kad kitais metais savivaldybėms GPM dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo pajamų į nacionalinį biudžetą, bus 61,60 proc. Prašoma įrašyti 74,06 proc.

Dar viena veržiama kilpa ant savivaldybių kaklų - noras įvesti ikimokyklinio ugdymo krepšelį.

"Dabar savivaldybės pačios finansuoja ikimokyklinio ugdymo įstaigas, o siūloma, kad dalis pinigų būtų skiriama iš valstybės biudžeto. Tai nėra naudinga Klaipėdai, nes tą krepšelį norima įteisinti vien dėl kelių savivaldybių problemų motyvuojant tuo, kad jose nėra pakankamai vietų vaikų darželiuose. Pirmiausiai - Vilniuje. Bet Klaipėdoje yra apie 300 tuščių vietų darželiuose", - aiškino A. Špučienė.

Problema ta, kad realiai apie 35 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų krepšelio finansuojant valstybei sumažėtų savarankiškoms funkcijos vykdyti skirtų pinigų dalis ir savivaldybių biudžetuose.

"Tokiu atveju mažiau galėtume ir skolintis, mažėtų disponuojamos pajamos. Žinoma, vaikai dėl naujovės jokių problemų neturėtų, bet pačiai savivaldybei naujo krepšelio pritaikymas nebūtų naudingas. Dar ir dėl to, kad savivaldybėms padaugės darbo, nes reikės vesti dvigubą buhalteriją dėl skirtingų ikimokyklinio ugdymo finansavimo šaltinių: specialiosios tikslinės dotacijos iš valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto lėšų", - sakė A. Špučienė.

Biudžeto projektas dar bus svarstomas Seimo komitetuose, tad įvairūs pakeitimai galimi. Koks bus kitų metų planuojamas uostamiesčio savivaldybės biudžetas - kol kas neaišku. Viso 2010 metų uostamiesčio biudžeto planas - daugiau nei 351 mln. Lt.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius yra prognozavęs, kad metų pabaigoje pajamos savivaldybės biudžete gali net viršyti užsibrėžtą sumą.

Per 9 mėnesius į miesto iždą surinkta 270 mln. 300 tūkst. litų, o tai yra arti 10 mln. 800 tūkst. daugiau, nei planuota. Vien GPM gauta 11 mln. 560 tūkst. daugiau.

Klaipėda palyginti su kitais didmiesčiais pradelstų kreditorinių įsiskolinimų turi labai mažai: remiantis Finansų ministerijos informacija, liepos 1 d. suma siekė 597 tūkst. litų. Tuo tarpu Vilniuje skaičiai - įspūdingi:258 mln. 98 tūkst. litų. Kaunas turi pradelstų kreditorinių įsiskolinimų už 30 mln. 337 tūkst.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder