Kad suprastume, kuo galime būti įdomūs kitiems, pirmiausia turime suvokti, kas mes esame, ką gero ir vertingo turime, kas geriausiai reprezentuoja Klaipėdą šiandien ir kas dar galėtų tapti traukos objektais. Tam pusę metų pirmadieniais "Vakarų eksprese" spausdinome žinomų klaipėdiečių pasisakymus rubrikoje "Klaipėdos Top-10". Apibendrinant juos, susidaro įspūdis, jog uostamiestis turi toli gražu ne dešimt ir net ne dvidešimt jį reprezentuojančių objektų, bet kartu - neturi nė vieno.
Mat tam, kad daugelis įvardytų dalykų iš tiesų garsintų Klaipėdą ir trauktų turistus, dar reikia tinkamai juos sutvarkyti. Kita "topų" grupė ateina iš miesto istorijos, tačiau kol kas nėra koncepcijų, kaip juos prikelti ir panaudoti kuriant patrauklų Klaipėdos įvaizdį.
Iš viso "Vakarų ekspreso" žurnalistai apie miesto reprezentaciją pasikalbėjo beveik su dvidešimčia visuomenėje žinomų ir nemažai nuveikusių žmonių, tarp kurių buvo mokslininkų, menininkų, politikų, verslininkų, įmonių vadovų ir kitų sričių atstovų. Jie įvardijo gerokai per pusšimtį visuotinai pripažintų ar potencialių miesto simbolių.
Skirstant juos į stambesnes grupes, matyti, jog, daugelio pokalbininkų nuomonę, pagrindiniai Klaipėdos išskirtinumo akcentai yra jos geografinė padėtis, miestą supanti gamta, unikali istorija, architektūrinis bei jūrinis paveldas, tradicijos, kultūrinis, akademinis bei industrinis potencialas.
Geografinė padėtis ir gamta
Rubrikos pokalbininkai apie Klaipėdą siūlė kalbėti ne tik kaip apie miestą, bet ir kaip apie specifinio kurortinio regiono, apimančio Palangą, Neringą, Smiltynę, Girulius, centrą, turintį ir vandenį - jūrą, marias, upę, - ir unikalų krantą - smėlio paplūdimius, kopas, miškus etc. Kartu su jais, kaip vienas iš miesto "topų", buvo įvardyta ir galimybė visa tai pamatyti iškart - pavyzdžiui, pro viršutinių "K-centro" aukštų langus.
Kai kurių kalbintų klaipėdiečių nuomone, Klaipėda iš tiesų turi didelį kurortinį potencialą, tačiau dabar jis esą dar pernelyg mažai akcentuojamas.
Ne iki galo išnaudojamos ir kitos esamos geografinės padėties teikiamos galimybės: pavyzdžiui, susisiekimas vandeniu tiek vidiniais, tiek tarptautiniais maršrutais, nors Kruizinių laivų terminalas ir nuolatinės jūrinės laivybos linijos taip pat buvo priskirtos prie Klaipėdos "topų". Beje, kai kas juo laiko ir patį Klaipėdos uostą, plačiai žinomą pasaulyje.
Su išskirtine geografine padėtimi glaudžiai susijusi Klaipėdos aplinkos gamta. Kalbinti klaipėdiečiai minėjo Girulių mišką, Olando kepurę, Danės upę, Botanikos, Poilsio, Skulptūrų parkus, atkreiptas dėmesys ir į pietinėje miesto dalyje esantį Vilhelmo kanalą.
Kad visa tai nėra paslėpta nuo potencialių turistų bei miestiečių akių, patvirtina išsakyta nuomonė, jog Klaipėdos vizitine kortele galėtų tapti dviračių takai, atitinkantys visus Europos standartus.
Senamiestis ir architektūrinis paveldas
Beveik visuose rubrikos "Klaipėdos Top-10" pokalbiuose buvo minimas senamiestis. Kad ir kiek gyvybės jame dabar būtų likę, tai, be abejonės, yra vienas iš didžiausių mūsų miesto "topų", deja, šiuo metu ypač stokojantis originalių pateikimo ir pritaikymo turizmui, miestiečių laisvalaikiui idėjų.
Kaip atskiri "topai" buvo vardijami pagrindiniai senamiesčio akcentai - nuo fachverko architektūros apskritai iki Teatro aikštės su Anikės skulptūra konkrečiai. Klaipėdos centrinis paštas su karilionu, universiteto miestelio pastatų ansamblis ir kiti panašūs architektūriniai paminklai, pokalbininkų nuomone, taip pat verti patekti į reprezentacinių miesto vietų sąrašą.
Greta paveldo minimi ir naujai atsiradę objektai - tiek Friedrycho pasažas ar Ryžių malūnas, tiek ir mažosios miesto skulptūros, - buvo pasiūlymas netgi parengti specialų maršrutą po senamiestį, aprodant turistams Senamiesčio Katiną, Peliuką, Berniuką su šuniuku ir kt.
Išsakyta nuomonė, jog "topu" galėtų tapti ir senasis turgus, jei, žinoma, kas nors sugebėtų jį tokiu paversti.
Tradicijos ir kultūrinis bei akademinis potencialas
Ne tik nekilnojamieji objektai, bet ir mieste susiformavusios tam tikros tradicijos gali vilioti į Klaipėdą, - mano "Vakarų ekspreso" pokalbininkai. Turima omenyje tradicinė Jūros šventė, praėjusį savaitgalį praūžęs Pilies džiazo festivalis, minėtos net "Europiada" bei didžiųjų burlaivių regata, nors šie renginiai kol kas tik kartą pažadino miestą ir tradiciniais jie net negali tapti. Tačiau būtent kažko tokio panašaus reikia norint patraukti žmones.
Kita vertus, kai kurių pokalbininkų manymu, nereikia nė masinių renginių norint įrodyti Klaipėdos patrauklumą, mat tai yra akademinis miestas, turintis universitetą, taip pat LCC tarptautinį universitetą, S. Šimkaus konservatoriją, tokias kultūros įstaigas, kaip Klaipėdos koncertų salė, Kultūrų komunikacijų centras, Ievos Simonaitytės biblioteka ir kt. Pagaliau, daugelis žino ir vertina klaipėdietiškas šokio, džiazo mokyklas, aktyviai puoselėjamas etnokultūrines tradicijas.
Karališka istorija
Visa tai, kas iki šiol buvo išvardyta - tarsi ir savaime suprantami miesto traukos objektai, tiesiog reikia investicijų ar kitų pastangų, kad jie "pasiektų tinkamą kondiciją" ir būtų kuo plačiau išreklamuoti.
Tačiau yra dalykų, kuriais pasinaudojus, būtų galima sukurti dar neregėtą uostamiesčio įvaizdį, kurio esmė "Klaipėda - karališkas miestas"; "Krikščioniškosios Europos civilizacijos dalis" ir pan.
Čia omenyje turima tai, kad Klaipėda yra buvusi laikinoji Prūsijos sostinė ir čia gyveno karališkoji šeima - Frydrichas Vilhelmas III ir Luizė. Be to, mūsų mieste įvairiais laikotarpiais gyveno, kūrė ar dar kitokių reikalų turėjo pasaulyje garsus kompozitorius Richardas Vagneris, pirklys, archeologas, Trojos atradėjas Heinrichas Šlymanas ir kt.
Toliau ieškodami "topų" miesto istorijoje, pokalbininkai minėjo ir tuos dalykus, kurių Klaipėdoje dabar nebėra, tačiau, jų nuomone, turėtų būti susigrąžinti: Klaipėdos pilis su visais gynybiniais įtvirtinimais, Šv. Jono bažnyčia, "Borusijos" skulptūra, užsiminta ir apie atskirų tyrinėjimų vertas Klaipėdos miesto pakraščių piliavietes, gyvenvietes ir kapinynus - Žardę, Laistus bei Purmalius.
Jūrinis paveldas
Jūrų muziejus, burlaivis "Meridianas", kiti senieji laivai, daugelio kalbintųjų nuomone, taip pat yra neabejotini miesto simboliai, kurie privalo būti "topų" sąrašuose.
Beje, į juos pasiūlyta įtraukti ir tuos laivus, kurie jau seniai guli po vandeniu, o su šiais siejama ir povandeninio turizmo galimybė. Juolab kad tokio pobūdžio turizmas, nors ir labai nedideliais mastais, Klaipėdoje jau egzistuoja - yra trys centrai, kurie organizuoja turistinius nardymus prie nuskendusių laivų.
| 1. Jūra. |
| 2. Olando kepurė. |
| 3. Smiltynė, Kopgalis. |
| 4. Girulių miškas. |
| 5. Pajūrio pliažai. |
| 6. Danės upė. |
| 7. Vilhelmo kanalas ir jo šliuzai. |
| 8. Botanikos sodas. |
| 9. Skulptūrų parkas. |
| 10. Poilsio parkas. |
| 11. Dviračių takai. |
| 12. Panorama nuo K ir D pastatų viršutinių aukštų. |
| 13. Uostas. |
| 14. Kruizinių laivų terminalas, laivybos linijos, jungiančios Klaipėdą su kitais kitais Europos miestais. |
| 15. Vidaus vandenų laivybos linijos. |
| 16. Uosto vartai, molai. |
| 17. Senamiestis. |
| 18. Klaipėdos pilis. |
| 19. Klaipėdos fachverkas. |
| 20. Teatro aikštė ir Anikė skulptūra. |
| 21. Jono kalnelis ir visa pylimų sistemą. |
| 22. Klaipėdos miesto pakraščių piliavietės, gyvenvietės ir kapinynai - Žardė, Laistai ir Purmaliai. |
| 23. Klaipėdos centrinio pašto pastatas ir karilionas. |
| 24. Universiteto miestelis, buvusios vokiečių kareivinės. |
| 25. Burlaivis "Meridianas". |
| 26. Povandeninis paveldas - dešimtys jūroje nuskendusių laivų, gulinčių mūsų teritoriniuose vandenyse ir povandeninis turizmas. |
| 27. Giruliuose ir Smiltynėje esantys bunkeriai. |
| 28. Jūros šventė. |
| 29. Pilies džiazo festivalis. |
| 30. Klaipėdos džiazo mokykla ir jos tradicijos. |
| 31. Klaipėdos šokio mokykla ir jos tradicijos. |
| 32. Šv. Jono bažnyčia. |
| 33. Borusijos skulptūra. |
| 34. Buvęs Magsitratas (naikinamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pastatas). |
| 35. Karalienė Luizė. |
| 36. Kompozitorius Richardas Vagneris (kurį laiką gyveno ir dirbo Klaipėdoje). |
| 37. Trojos atradėjas Heinrichas Šlymanas (Klaipėdoje turėjo sandėlių). |
| 38. Klaipėdos universitetas, kaip akademinė įstaiga. |
| 39. LCC tarptautinis universitetas. |
| 40. Klaipėdos koncertų salė. |
| 41. Dramos teatras. |
| 42. Klaipėdos etnokultūros centras. |
| 43. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka. |
| 44. S. Šimkaus konservatorija. |
| 45. Kultūrų komunikacijų centras. |
| 46. Jūrų muziejus. |
| 47. Laikrodžių muziejus. |
| 48. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. |
| 49. Kalvystės muziejus. |
| 50. Mažosios skulptūros. |
| 51. Ryžių malūnas. |
| 52. Friedricho pasažas. |
| 53. Danės krantinės. |
| 54. Senamiesčio turgus. |
| 55. Mažvydo alėja. |
| 56. Marijos Taikos Karalienės bažnyčia. |
| 57. Lietuvininkai, šio krašto autochtonai, tikrieji jo gyventojai, yra Klaipėdos ir Klaipėdos krašto unikumas, skiriantis mus nuo kitų Lietuvos regionų. |
* Šis galimų Klaipėdos "topų" sąrašas sudarytas apibendrinus pusę metų pirmadieniais "Vakarų eksprese", rubrikoje "Klaipėdos Top-10", spausdintus pokalbius su žinomais ir nemažai nuveikusiais uostamiesčio žmonėmis. Dabar jau Jūs, gerbiami skaitytojai, galite balsuoti už tuos objektus, kurie, Jūsų nuomone, verti būti reprezentaciniame Klaipėdos Top-10 sąraše. Taip pat galite pasiūlyti ir daugiau objektų, jei manote, kad jie verti reprezentuoti Klaipėdą, bet nebuvo čia paminėti. Rašykite elektroniniu paštu [email protected].
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą