Kokios Rotušės aikštės norėtų kretingiškiai

Kokios Rotušės aikštės norėtų kretingiškiai

Kretingos miesto centrinė erdvė yra didesnė negu Vilniaus ir – neįtikėtina! – savo dydžiu prilygsta Maskvos Raudonajai aikštei. Tad kaip turėtų atrodyti Kretingos Rotušės aikštė šiandien, kad ji tarnautų kretingiškiams ne vien kaip automobilių stovėjimo aikštelė, bet būtų gyva žmonių susibūrimo vieta?

4 valandas trukusioje viešoje konferencijoje-diskusijoje „Kokios Rotušės aikštės norime“, kurią surengė Kretingos rajono savivaldybė išvien su Lietuvos architektų sąjunga, savo nuomones išsakė žinomi šalies architektai: Klaipėdos universiteto profesorius Petras Grecevičius, telšiškis architektas Algirdas Žebrauskas, Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos projekto autorius Vytenis Rudokas, taip pat – Kretingos rajono vyriausioji architektė Reda Kasnauskė, 2014-ųjų Rotušės aikštės ir skvero architektūrinio konkurso organizatorius Tadas Sviderskas bei šio konkurso I vietos laimėtojas Tadas Jonauskas.

Aikštės istoriją apžvelgė Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas, įžvalgomis ir pasiūlymais pasidalijo pilietinio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovės Aldona Kerpytė ir Jolanta Klietkutė.

Siūlė atstatyti rotušę

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pastebėjo, jog dabartinė Rotušės aikštė kretingiškių seniai nebetenkina, todėl, pradėjus Vilniaus gatvės rekonstrukciją, atsiveria realios galimybės atnaujinti ir miesto centrą.

Administracijos direktorė Jolanta Girdvainė jį papildė: Rotušės aikštės klausimas per nepriklausomybės laikotarpį svarstytas 3 kartus, paskutinįkart – 2014-aisiais, tačiau per 5-erius metus daug kas pasikeitė mieste ir visuomenėje. „Pradėjome realizuoti Bendrąjį rajono planą, kuris leidžia išplėsti mąstymo ir galimybių ribas, tačiau diskutuokime ir siūlykime su atsakomybe“, – paragino ji.

Neseniai iš Japonijos, kur itin vertinamas tautinis identitetas, grįžęs P. Grecevičius, vienas ankstesniojo Kretingos rajono Bendrojo plano rengėjų, tikino atvykęs ne receptų dalinti. Jo manymu, bendrame Lietuvos miestų kontekste Kretinga atrodo neblogai – joje nepadaryta tiek klaidų, kaip 45 proc. šalies miestų.

P. Grecevičiaus žodžiais, Kretinga turi ypatingą istorinį paveldą – dvarą, bažnyčios ir vienuolyno kompleksą bei aikštę, kurią galima sutvarkyti. „Sovietmečiu centras sudarkytas: norint atkurti istorinį aikštės vaizdą, reikėtų nugriauti 50 proc. pastatų, tačiau svarbus yra visuomenės interesas.

Reiktų atstatyti rotušę ir sutvarkyti aikštės perimetrą. Kita problema – aikštės užpildymas automobiliais“, – kalbėjo jis, įsitikinęs, kad reikėtų atkurti Rotušės aikštės visumą, o ne vien fragmentus.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder