Mažlietuvių nebeapšauksime žemaičiais

Mažlietuvių nebeapšauksime žemaičiais

Valstybinė lietuvių kalbos komisija į Lietuvos vietovardžių sąrašą įtraukė Mažosios Lietuvos pavadinimą. Nors atsiranda manančių, kad šio krašto gyventojai ir toliau turėtų būti vadinami žemaičiais, istorikai džiaugiasi, kad pagaliau buvo įvertintas krašto kultūrinis tapatumas.

Iki šiol tik istoriškai pripažinta Mažoji Lietuva dabar jau įtraukta į Lietuvos vietovardžių sąrašą. Tiesa, tai dar nereiškia, kad Mažoji Lietuva tapo oficialiu etnografiniu regionu, mat kalbos komisija neturi teisės priiminėti tokių sprendimų.

Vis dėlto, net ir už tokį pripažinimą ilgai kovojo Mažosios Lietuvos entuziastai, tačiau atsiranda ir kitokių nuomonių. Kai kurių specialistų manymu, krašto gyventojai turėtų būti paprasčiausiai priskiriami žemaičiams.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys džiaugėsi, jog Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagaliau pastebėjo šio regiono savitumą.

„Tai, be jokios abejonės, yra teigiamas dalykas. Netgi buvo keista, kad šį faktą reikėjo taip ilgai įrodinėti, juk tai, kad sprendimas pagaliau priimtas, yra didelis pliusas. Mat Klaipėdos krašto gyventojus vadinti žemaičiais, istoriškai žiūrint, yra net kiek nekorektiška“, - šypsojosi istorikas. J.Genio teigimu, kiek kitoks klausimas yra pats pavadinimas. Šiai teritorijai, anot istoriko, gali būti taikomi net trys galimi pavadinimai - Mažoji Lietuva, Klaipėdos kraštas ir Prūsų Lietuva.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovo teigimu, tikroji Prūsų Lietuva arba Mažoji Lietuva teoriškai apimtų daug didesnę teritoriją, nei nustatyta dabar. Ji užimtų gana didelę dalį dabartinės Kaliningrado srities. „Tas paveldinis tapatumas, be jokios abejonės, yra išlikęs, bet nebėra gyventojų. Mažosios Lietuvos pavadinimas, kiek suprantu, yra susiaurintas, bet iš esmės teritorija geografine prasme yra kur kas didesnė negu tik tai, kas yra dešinėje Nemuno pusėje, Nemuno žemupy“, - teigė istorikas.

J.Genio teigimu, bet kokiu atveju viskas yra gerai. Klaipėdos kraštas su savo dabartine dalimi ir po I pasaulinio karo buvo siejamas su dabartinėmis ribomis - Pagėgiais, Smalininkais, Šilute, Klaipėda bei Bajorais ir Nemirseta šiaurėje. „Šita teritorija iš tiesų yra šiaurinė Prūsų arba Mažosios Lietuvos dalis. Tiesiog mes dabar turime tokią politinę situaciją, kad yra Kaliningrado sritis, kur kraštovaizdis taip pat turi senojo lietuvininkų krašto bruožų, bet tai dabar jau yra kitos valstybės dalis“, - teigė J.Genys.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder