Munduro garbę gina už mūsų pinigus

Aišku, lėšos bus paimtos ne iš suklydusio darbuotojo kišenės, o iš bendro katilo, kuriame yra visų mokesčių mokėtojų pinigai.

"Tyčiojasi"

Prieš šešerius metus klaipėdietis Petras Mažeika viešo aukciono būdų įsigijo 611 kv. metrų ploto patalpas Debreceno g. 7 namo rūsyje. Už pirkinį vyriškis sumokėjo per 200 tūkst. litų. Tačiau norėjęs įteisinti savo nuosavybę valstybės įmonėje Registrų centre buvo nemaloniai nustebintas - paaiškėjo, kad tokių patalpų jis negalį įregistruoti, nes jų paprasčiausiai nėra.

"Kitaip tariant, savivaldybė man pardavė orą", - "Vakarų ekspresui" situaciją pakomentavo P. Mažeika.

Registrų centro jam adresuotame atsakyme parašyta, kad "prašymo įregistruoti teisę į nekilnojamąjį daiktą (...) netenkinti, nes dokumentai, pagal kuriuos prašoma atlikti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo numatytų reikalavimų". Kitaip tariant, P. Mažeika pinigus sumokėjo už neatskirtas ir kažkokiam kitam butui priklausančias neįregistruotas ir unikalaus numerio neturinčias rūsio patalpas.

"Suprasčiau, jei taip būtų pasielgęs koks nors sukčius. Bet iš savivaldybės tokių machinacijų nesitikėjau. Po ilgų ginčų paprašiau, kad jie tuomet man grąžintų pinigus. Atsisakė. Tad teko įsivelti į teismus. Jau šešerius metus nei patalpomis galiu naudoti, nei pinigų neatgaunu. Pardavė neegzistuojantį daiktą ir dar tyčiojasi", - kartėlio neslėpė vyriškis.

Viskas gerai?

Klaipėdos savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjai Genovaitei Paulikienei aprašytoji situacija atrodo normali.

"Viskas ten gerai. Tik tame pačiame patalpų bloke buvo kitų bendraturčių patalpos. Tai normalus veiksmas, reikia tik atskirti patalpas. Manau, kad jie patys ten susipainiojo, nes laiku neįregistravo sutarties. Tiesa, tai buvo labai seniai, nebeatmenu, verčiau tegu juristas situaciją komentuoja, jis į teismus vaikšto", - sakė G. Paulikienė.

Tik praėjus penkeriems metams Savivaldybė sugebėjo išskaidyti rūsio patalpas ir parduotąją P. Mažeikai išregistruoti. Tačiau po šio veiksmo "dingo" 11 kv. metrų ploto. Vyriškis, neapsikentęs tokių machinacijų, paprašė savivaldybės anuliuoti pirkimo-pardavimo sandorį ir grąžinti pinigus. Merijai tai daryti atsisakius, kreiptasi į teismą.

Kas mokės palūkanas?

Klaipėdos apygardos teismas dar praėjusių metų liepą patenkino P. Mažeikos ieškinį, nurodė savivaldybei nutraukti sudarytąją pirkimo-pardavimo sutartį bei grąžinti sumokėtus pinigus ir priskaičiuotas palūkanas.

Uostamiesčio merijos teisininkai sutartį apskundė. Pasak savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino, ieškovas jau galėtų disponuoti įsigytuoju turtu, tačiau kažkodėl atsisako.

"Po atliktų matavimų plotai ten pasikeitė, tačiau labai nežymiai. Mes atsisakome naikinti sandorį, nes nesuprantame, kokios ieškovo teisės pažeistos", - aiškino teisininkas.

Todėl šią teismo nutartį savivaldybės teisininkai apskundė aukštesnės instancijos teismui.

"Mes vykdysime teismo sprendimą, kai jis įsiteisės. Kitaip tariant, jei ankstesniąją nutartį patvirtins ir aukštesnės instancijos teismas", - pilietį ramino A. Kačalinas.

O tuo metu palūkanos, už negrąžintą sumą, kapsi. Po 10 tūkst. litų per metus. Įdomu, iš kieno kišenės bus grąžinta ši suma? Iš Turto skyriaus vedėjos G. Paulikienės, teisininko A. Kačialino, ar visų mokesčių mokėtojų? Tačiau atsakymo į šį klausimą nepavyko išpešti net iš Juditos Simonavičiūtės, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės.

"Savivaldybė yra viešas juridinis asmuo. Jei mes matome, kad pažeistas viešasis interesas, tai ir turime jį ginti. Iš pradžių analizuojame, jei esame teisūs, tai ir turime visas procedūras atlikti. Tačiau kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, nusprendžia ne vienas žmogus. Aišku, būna, kad teismo procesą ir pralaimime. Daugiau nieko nepasakysiu", - "Vakarų ekspresui" pakomentavo J. Simonavičiūtė.

Neleidžia privatizuoti

Kitą bylą prieš savivaldybę laimėjo Svetlana S. Beveik 20 metų socialiniame būste gyvenanti, tačiau leidimo jį privatizuoti negaunanti klaipėdietė yra įsitikinusi, kad ją sąmoningai verčia mokėti nuomos mokestį.

Būstą daugiabučiame name Liubeko gatvėje Svetlana S. gavo 1993 metais, tačiau iki šiol savivaldybės administracija neleidžia jo privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis.

"Iš pradžių neleido privatizuoti dėl to, kad namas buvo naujas. Sakydavo, kad nėra susidėvėjęs 60 procentų, todėl negalima. Vėliau iš manęs net nepriimdavo prašymo, kad noriu butą pirkti. Dar pridurdavo, kad buto pirkti nereikia, jis man duotas neatlygintinai, mainais už nugriautą namą. Galiausiai ėmė teisintis, kad aš nenorėjau to buto, nes nėra mano prašymo. O juk to prašymo iš manęs net nepriimdavo. Dabar kas mėnesį moku po 400 litų vien tik už to buto nuomą. Kiek tai gali tęstis?" - piktinosi klaipėdietė.

Butą Liubeko gatvėje tuo metu naujai pastatytame name Svetlana S. gavo iškeldinus ją iš avarinio namo Laistų kaime.

"Mūsų namą turėjo griauti, nes jis pateko į tuo metu plečiamos "Draugystės" geležinkelio stoties teritoriją. Todėl ir namo neleido privatizuoti. Butą Liubeko gatvėje privatizuoti už investicinius čekius, kaip ir visi žmonės, norėjau dar 1994-aisiais, tačiau tuo metu buvo aiškinama, kad neturiu teisės to daryti, nes namas yra naujas", - savo istoriją pasakojo Svetlana S.

Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėja G. Paulikienė situaciją, kai gyventoja turi kreiptis į teismą, kuris ir priims galutinį verdiktą, vadina normalia.

"Čia nieko blogo. Jei žmonės nepasinaudojo teise privatizuoti butus anksčiau, kol galiojo Butų privatizavimo įstatymas, jie gali šia teise pasinaudoti ir dabar. Tačiau tam reikia teismo sprendimo. Tegu gyventoja kreipiasi į teismą, o mes atsižvelgsime į jo nutartį", - ramina G. Paulikienė.

Tyčiojasi, nes apskundė?

Svetlana S. taip ir pasielgė, ji kreipėsi į teismą. Atverti teismo duris ją paskatino ir kaimynės sėkmė. Mat prieš dvejus metus laimėjusiai bylą teisme moteriai savivaldybė pernai leido privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis - tik už 4,8 tūkst. litų.

Šių metų spalio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas paskelbė nutartį, kuria nuspręsta Svetlanos S. ieškinį patenkinti ir pripažinti jai teisę privatizuoti butą Liubeko g., lengvatinėmis sąlygomis. Moteris apsidžiaugė ir su viltimi laukė, kol baigsis 30 dienų terminas ir nutartis įsiteisės. Deja, vos ne paskutinę dieną savivaldybė apskundė nutartį.

"Valdininkai tiesiog tyčiojasi iš mūsų. Jie tempė gumą iki paskutinės dienos. Jau džiaugėmės, manėme, kad bylą laimėjome ir jie jau nebeapskųs Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo. Deja, terminui artėjant į pabaigą sulaukėme apeliacinio skundo. Vėl viskas iš pradžių", - nusivylusi guodėsi moteris.

Merijos teisininkas A. Kačalinas teisinasi, kad 30 dienų termino pabaigos laukta ne dėl to, kad siekta vilkinti bylą, o tik dėl didelio darbo krūvio.

"Viena vertus, Teisės skyriaus darbuotojai labai apkrauti darbu, ne visuomet spėjame operatyviai parengti atsakymus. Be to, teismas visuomet lauks tas 30 dienų ir tikrai nesiims jokių veiksmų, kol nesibaigė duotas terminas", - teisinosi A. Kačalinas.

Jis taip pat aiškino, kad savivaldybė tikrai nesiekia atimti pilietės teisės privatizuoti butą, tačiau nori, kad teismas nurodytų tinkamą teisinį pagrindą.

"Ne visuomet mes teismo sprendimus apskundžiame, o tik tuomet, kai matome, jog teisinis pagrindas nepakankamai rimtas. Svetlanos S. atveju buvo būtent taip. Jei reikės, kreipsimės ir į Aukščiausiąjį Teismą. Tik tuomet, kai ir šio nutartis bus palanki pilietei, ji galės įsigyti butą lengvatinėmis sąlygomis", - aiškino teisininkas.