Pastaruoju metu Nemuno gatvės problema nedingsta iš laikraščių puslapių. Dviejų jos namų - 113-ojo ir 133-ojo - gyventojai gyvena visiškai šalia geležinkelio bėgių, kenčia neleistiną triukšmą ir vibraciją, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tebesiginčija tarpusavyje, kas kaltas, kad susidarė tokia situacija. Savivaldybė norėtų, kad direkcija laikytųsi įsipareigojimų ir iškeldintų tų namų gyventojus, o pastaroji tvirtina negalinti to padaryti.
Pasak A. Vaitkaus, jam niekas nepasako, kodėl 2011-ųjų birželį patvirtintas detalusis planas iki šios dienos nebuvo vykdomas. Niekas neatsako ir į jo klausimą, kodėl parengtas būtent toks detalusis planas ir kam Uosto direkcijai reikalinga Nemuno gatvė, kurią jai siūloma perimti.
Pasak jo, ta uosto gatvės dalis, kurioje yra gyvenamieji namai, niekaip negali būti siejama nei su Uosto direkcijos, nei su uosto krovos kompanijų poreikiais. Kitas klausimas, ar ši gatvės dalis galėtų būti privažiuojamasis kelias į planuojamą statyti pasienio kontrolės postą.
A. Vaitkui nekyla abejonių tik dėl to, kad būtina gerinti ten gyvenančių žmonių sąlygas. Jis patikino, kad Uosto direkcijai bendradarbiaujant su Klaipėdos savivaldybės administracija, Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžiomis įmonėmis bei uosto krovos kompanijomis artimiausiu metu bus tęsiamas garso ir vibracijos mažinimo priemonių projekto įgyvendinimas.
Pasak uosto vadovo, jeigu numatytos priemonės nepadės, jeigu triukšmas ir tada viršys nustatytas normas, matyt, teks dalį gyventojų iškeldinti, tačiau, anot A. Vaitkaus, Uosto direkcija pagal šiandien galiojančius teisės aktus tiesiogiai šiame procese dalyvauti negali.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą