Nidiškiai šoko "Stintapūkį"

Nidiškiai šoko "Stintapūkį"

Šeštadienį plūsdami į tradicinę žiemos palydėtuvių šventę žmonės fotografavosi prie pirmųjų šventės kelią žyminčių vartų, abipus jų degė kvapios malkos. "Stintapūkio" linksmybėse buvo tik vienas niūrus veidas - milžino vikingo su kuoka ant peties. Paklaustas, iš kur jis - parodė į įmantriai išskobtą medinį laivą su sirena ant pirmagalio.

Neringos miesto meras palinkėjo susirinkusiesiems geros nuotaikos ir prekybos, ir uždegė didįjį laužą. Buvo prisiminta legenda apie deivę Neringą, išgelbėjusią žvejų laivus. Pagrindinis šventės akcentas buvo stintų žvejybos būdo "Bumbinimo" bei įrankių pristatymas. Kirviu, vadinamu iziku, mariose buvo iškirsta eketė, ir žvejai aistringai pasinėrė į poledinę žūklę. Smeigė 9 metrų kartį, metė tinklus, o šiupeliu su skylute, (liaudiškai - duršliku) traukė suaižėjusį ledą.

"Taip, nidiškių folkloro ansamblis "Kalnapušė šoka "Stintapūkį", tik kiek stilizuotą, ne visai tokį, koks senovėje buvo apeiginis šokis. Kai ištraukia tinklą, būna ir stintos, ir pūkis. "Stinta pūkis, stinta pūkis, stinta, stinta.." skandavo žvejai ir ant molo susirinkę smalsuoliai. Į šį garsą žuvys ir ateina", - sakė pamarietiškais drabužiais pasidabinusi Janina.

O tiems, kurie neturėjo tinklų, tereikėjo būti uoslės nuvestiems prie žuvų prekystalių. Ir ko tik čia nebuvo: starkių, vėgėlių, lydekų, lašišų ir netgi austrių. Prekybininkai linksmai siūlė "pirkti už dyką", sakė, tegu bus tuščia piniginė, bet pilna dvasia. O kainos buvo nemažos: žuvienė - 8 litai, 12 keptų stintų - 18 litų. Austrė kainavo 10 litų, o jų pardavėjas Robertas, parsivežęs skanėtų iš Prancūzijos, sakė: "Austrės yra gyvos, jos gyvens 5-7 dienas, jeigu neprarysit. Jeigu norėtumėte pamatyti, kaip jos juda, turėtumėte atsinešti mikroskopą". Nesiryžau ragauti, nes kas žino, kiek dienų jos būna gyvos, kai prarysi?

Juodkrantiškis žvejas, pajuokavęs, kad pagavo žmoną Jūratę, palaikė jai kompaniją. Moteris buvo padariusi įvairių žuvelių nuovirus ir sakė dariusi pagal savo pačios išrastą receptą. Juodkrantiškis žvejys apgailestavo, kad po 5 metų marios gali visai užsidaryti, mat dabar jis su draugais gali žvejoti tik su 5 tinklais, o jo tėvas 50 metų žvejojo su 40-50 tinklų. ir žuvies parsiveždavo toną.

Du klaipėdiečiai - keramikas Arūnas ir artistas Zigmas savaip traukė akį. Keramikas iš šamotos buvo nulipdęs varpų, angelų su trimitais, mergelių, žirafų, bet daugiausiai - žuvų, kurias žvejai pirko kaip talismaną.

Labiausiai nestygstantys dalyvavo krepšinio, rąsto pjovimo varžybose, žaidė ledo ritulį ant asfalto, o kiti prisijungė prie pamario folkloro ansamblių dainų ir šokių. Smagu, kad akį džiugino ir judesys, ir šypsenos, pokštai, ir egzotiški prekeivių drabužiai.

Na, o patiems drąsiausiems, ekstremaliausiems buvo pasiūlyta pasikaitinti statinėje - pirtelėje ir šokti į eketę. Ilgai neatsirado tokio ruonio...

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder