Pagaliau pradeda atgimti "Viktorija"

Pagaliau pradeda atgimti "Viktorija"

Balandį seniausio Klaipėdos viešbučio "Viktorija" pastatą pagaliau turėtų pradėti slėpti pastoliai - bus pradėtas rekonstruoti jo fasadas. O į senąją salę restauratoriai įžengs jau šią savaitę.

Dar 2010-ųjų rudenį 6,28 mln. litų siekiančią Europos Sąjungos (ES) paramą (65 proc. viso projekto vertės) užsitikrinę verslininkai pagaliau pradeda įgyvendinti rekonstrukciją, po kurios seniai miesto veidą gadinančiame pastatė vėl įsikurs viešbutis.

Pasak viešbutį valdančios bendrovės "Klaipėdos Viktorija" atstovo Manto Milinio, įgyvendinant projektą bus renovuoti 98 numeriai ir sukurta keturių žvaigždučių kategoriją atitinkanti viešbučio paslaugų infrastruktūra - bus įrengtas restoranas-kabaretas, SPA centras, konferencijų centras.

"Kad kuo greičiau pastatas pradėtų keistis, iš pradžių paprašėme tik leidimo atlikti kapitalinį remontą. Jis suteikia galimybę sutvarkyti fasadą ir senąją salę, kurioje yra likę ir dalis autentiško parketo. Paraleliai ruošiame dokumentus, kad būtų gautas leidimas ir kitiems darbams", - pasakojo M. Milinis.

Paraiškoje gauti ES paramą rašoma, kad viešbutyje veiks lankytojams atviros kultūros paveldo ekspozicijos ir parodos, bus organizuojami teminiai muzikos vakarai, o atkurtame, 1783 m. įsteigtame restorane bus siūlomi tautinio paveldo tradiciniai patiekalai, vyks tradicinio tautinio folkloro koncertai, tradiciniai renginiai ir mugės.

Minėtuosius restauravimo darbus atliks viešąjį konkursą laimėjusi UAB "Pamario restauratorius". Pasak jos direktoriaus pavaduotojo statybai Algimanto Zokaičio, salėje ketinama pradėti darbuotis jau šią savaitę, o pastoliai pradės kilti balandį - kai tik leis orai. Pagal sutartį darbai turės būti baigti iki spalio.

"Restauracijos metu reikės ir netradicinių sprendimų, nes pastatas yra paveiktas drėgmės. Sudėtingiausia bus pritaikyti senąjį tinką prie naujojo, nes senąsias tinkavimo technologijas išmanančių meistrų yra likę tik vienetai. Salė yra gana geros būklės. Kai susitvarkysime su grindų pagrindu, žiūrėsime, ar senojo parketo likučių galėsime nejudinti ir išlaikant tą patį grindų lygį jį palikti vietoje, ar visgi reikės šį parketą perkloti iš naujo. Jo yra apie 6-9 kvadratiniai metrai", - pasakojo A. Zokaitis.

Balandžio 12-ąją kaip viešbutis oficialiai atgims ir dar vienas miesto centre, Bangų gatvėje, esantis XIX a. pastatas. Anksčiau Klaipėdos akcinio alaus bravoro ir degtinės statinių kompleksui (jame buvo įrengti alaus daryklos darbuotojų butai) priklausiusiame, o vėliau poliklinika tapusiame pastate įsikurs 3 žvaigždučių viešbutis "Memel Hotel". Šiam projektui irgi buvo skirta ES parama (1,957 mln. litų - 64,44 proc. projekto vertės). Viešbutyje įrengta 50 šiuolaikiškų kambarių, juose vienu metu galės apsistoti iki 100 žmonių.

Pavasarį vėl bus tęsiama dėl šalčio nutraukta šalia Danės esančio XVIII a. sandėlio, kuriame 2013-ųjų kovą duris atvers dar vienas trijų žvaigždučių dviviečių ir keturviečių apartamentų (16 kambarių) viešbutis "Hotel Michaelson", rekonstrukcija. Čia taip pat bus įrengta konferencijų ir verslo susitikimų zona. Pirmame pastato aukšte veiks 44 sėdimų vietų restoranas su terasa. Visa šio investicinio projekto vertė siekia 5,8 mln. Jam irgi yra skirta ES parama - 2,29 mln. litų.

Šis sandėlis yra pastatytas ant buvusios pilies apsauginio pylimo. Manoma, kad pirmasis šių sklypų savininkas buvo pirklys Epraheimas Michaelsonas, apie 1770 m. įsigijęs ar išsinuomojęs tarp pilies fosos ir Danės upės buvusį raveliną su apsauginiu grioviu ir pylimu. Šis ravelinas vėliau gavo Michaelsono vardą, o XIX a.pastatas buvo tapęs ir didžiausio Klaipėdos turgaus dalimi.

 

Buvusi "Baltojo žirgo" karčema

Garsus menotyrininkas, architektūros istorikas Jonas Tatoris monografijoje "Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų" rašo, kad dabartinės "Viktorijos" vietoje XVIII a. antrojoje pusėje veikė "Baltojo žirgo" karčema. XIX a. pirmojoje pusėje ji priklausė turtingam pirkliui, kuris netoliese turėjo ir sandėlį.

Stačiakampio plano dviaukščiame pastate anuomet buvo 13 kambarių, valgykla, virtuvė, po 2 maisto sandėlius bei rūsius, taip pat 6 kambariai pastogėje.

Savininkui priklausė ir gretimas namas, kur buvo septyni gyvenamieji kambariai, biliardinė bei žaidimų kambarys, rūsys, virtuvė, kitos pagalbinės patalpos. Viename kambaryje buvo kėgelbanas.

Šalia karčemos veikė vasaros sodas su paviljonu, o kieme stovėjo fachverkinė arklidė dvylikai arklių, bei ratinė, talpinusi 6–8 vežimus.

J.Tatorio tyrinėjimais, XIX a. antrojoje pusėje pasikeitus šeimininkui, pakito ne tik karčemos iškaba: ji pavadinta "Viktorijos" viešbučiu. Naujasis savininkas pastatą rekonstravo: centre išmūrijo frontoną su prasikišusiais bokšteliais iš šonų, pastatė medinį, stilistiškai prie viešbučio derantį vasarinį paviljoną, už kurio augo sodas. Kieme stovėjo arklidės, ratinė.

Pasakojama, kad "Viktorijos" viešbučio karietos budėdavo garlaivių prieplaukoje, geležinkelio stotyje, kad atvežtų klientus su daiktais į viešbutį, taip pat juos išvežiodavo į stotis.

J.Tatorio duomenimis, 1922 m. "Viktorijos" viešbutis buvo rekonstruotas, kai kurios dalys paaukštintos iki trijų aukštų. Pasikeitė ir senosios dalies apdaila. Išmūrytas naujas frontonas. Vėliau virš pagrindinių durų per visą šaligatvio plotį iškištas balkonas, kuris rėmėsi į du kvadratinius stulpus. Fasado plokštumas paįvairino grublėto dekoratyvinio tinko juostos.

XX a. pradžioje viešbutyje įrengtas centrinis šildymas, kiekviename aukšte buvo po vonią, o kiekviename kambaryje – po telefoną. Tuo metu viešbutyje veikė ir pirmos klasės kavinė-restoranas, o mechaninėje skalbykloje buvo skalbiami ir miesto gyventojų skalbiniai. Prie viešbučio veikė benzino kolonėlė.

1934 m. viešbutyje buvo jau 60 gerai įrengtų kambarių, veikė valgykla, galinti vienu metu aptarnauti apie 100 žmonių, pramogų salė, vasaros sodas.

1938 m. viešbutis buvo dar kartą rekonstruotas. Taip ilgainiui XVIII a. karčema tapo didžiausiu uostamiesčio viešbučiu. Žymiausia čia apsistojusi asmenybė – kompozitorius ir dirigentas Richardas Vagneris.

Viešbutis tapo ir kultūrinio gyvenimo centru: jo salėje vykdavo pobūviai, koncertai, paskaitos, dailės parodos.

Per Antrąjį pasaulinį karą bešeimininkis pastatas smarkiai nukentėjo, buvo nuniokotas – išplėšti langų rėmai, durys, išluptas parketas, išvogtos vonios. Sovietmečiu rekonstruotas pastatas kurį laiką buvo tapęs statybininkų bendrabučiu, o po to čia pradėjo veikti "Klaipėdos" viešbutis. "Viktorijos" pavadinimas įstaigai sugrąžintas, pastačius dabartinį "Klaipėdos" viešbutį

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder