Po pasėlius laigantys žirgai varo į neviltį

Kalbasi ir piktai, ir gražiuoju

Dėl nuolat patiriamų skriaudų žmonės sakė ne kartą kreipęsi ir į Imbarės seniūną Antaną Turauskį, bet, pasak barzdiškio Broniaus Stonkaus, iš to naudos jokios – liepė fotografuoti, įsirengti vaizdo kameras, naktimis nemiegoti, filmuoti ir teisybės ieškoti teismuose.

„Mano nuomone, Augaitis mus visus čia laiko ant juoko. Aną dieną paskambinau paprašyti, kad sužiūrėtų savo žirgus, nes ir vėl po mūsų teritoriją siaučia, o jis tik pasišaipė:

„Nu ką aš padarysiu, Rasa... Ar tu manęs nemyli?“ – apmaudo neslėpė Rasa Stonkuvienė. Visi kaip vienas žmonės tvirtino, kad padarytą žalą L. Augaitis atlygina. Tačiau kaskart to reikia prašyti, o tai – nemalonu. „Jis nuolat abejoja, ar tikrai iš to nuėsto arba nutrypto ploto būtume tiek, kiek skelbiamės, grūdų prikūlę arba bulvių prirovę. O juk, jei ne jo gyvuliai, savo derlių susiskaičiuotume ir tiksliai žinotume, kiek ko turime, žirgyno savininko nekliudytume“, – kalbėjo Daiva Rašinskaitė ir Janina Mačiulienė.

Petras Kripas hektaro plote yra pasisodinęs 800 riešutmedžio sodinukų, už kurių vieną mokėjo po 10 eurų.

„Tai nemaža investicija. O jei ir juos žirgai kada nubaigs? Pernai sykį riešutyne jau buvo apsilankę. Saugau, kaip tik galiu, šiemet specialiai apsitvėriau tvora. Bet kodėl Augaitis savo žirgų apsitverti negali?“ – retoriškai klausė barzdiškis.

Nuo palaidų nevaldomų žirgų ne kartą nukentėti teko ir netoli žirgyno mišriame ūkyje Klausgalvų kaime ūkininkaujančiai, javus auginančiai šeimai.

„Mes ir su tuo kaimynu Liudu stengiamės sutarti kuo geriau, nenorime konfliktuoti. Bet tiesa, kad žirgai ir mūsų žiemkenčius niokoja, ėda. Dėl to ne kartą savininkui skambinom.

Šis vis prašo pakentėti. Kenčiam daug metų, laukiam, gal, sakom, pagaliau tvora, kaip yra žadėjęs, apsitvers“, – svarstė pašnekovė, kurios pavardė redakcijai žinoma.

Iš kviečių – į burokus

Pirmadienio vakarą apie pusę devynių atvažiavusi patręšti augalų, arčiausiai žirgyno gyvenančių savo tėvų Valerijos ir Petro Kripų kviečiuose Irena Rimkuvienė išvydo visą bandą žirgų – 19 ar 20 suskaičiavo.

„Jie pasigardžiuodami pešė ir pilnais nasrais rijo pasėlius. Ėmiau vaikyti, žinoma, bet, džiaugsmingai sukdami ratus, arkliai nurūko ir, mačiau, įjunko į Birutės Jonušienės runkelius“, – pasakojo ji.

Kaimynai vieni kitų klausinėjo, kodėl Augaičio žirgus visas kaimas išmaitinti turi? Svarstė, gal žirgyno savininkas per žiemą pritrūksta pašarų? „Gyvulius daugelis mūsų taip pat auginam.

Pasitaiko, kad koks jautis ar karvė kam išsilaužia kartą kitą, bet retenybė. Augaičio žirgai palaidi nuolat, metų metais“, – piktinosi žmonės.

„Sėklą perkam, žemės įdirbimas brangiai kainuoja, o ateini – laukai tušti, nors verk“, – apgailestavo D. Rašinskaitė. Kažkuris gyventojų prisiminė, jog vienam ūkininkui L. Augaičio žirgai hektarą braškių buvo nuėdę.

Ne viską pripažįsta

Tiesa, Kripų šeimos L. Augaitis atsiprašė. „Bet geriau jau to būtų nedaręs. Atmynė dviračiu, su trijų šunų palyda iš paskos. Vienas puolė mūsiškį. Tik po kurio laiko pamačiau augintinį atplėšta oda ir krauju pasruvusiu sprandu. Skambinau veterinarui, kad bent kokių nors vaistų atvežtų, gyvuliui juk skauda“, – guodėsi V. Kripienė.

„Dėl šunų nieko nežinau, manieji nėra pikti... Girdėjau, kad sykį urgztelėjo, kol kieme rokavomės... O kad žirgai ratą kitą po pievą apibėgo... Nieko niekam ten nenuniokojo, bandžiau įžiūrėti ištrypimo žymes, kviečiuose nematyti. O gal ne viską žinau? Būna kartais, kai negerai atsitinka, bet juk kaimynams aš ir atlyginu dešimteriopai“, – taip L. Augaitis reagavo į „Pajūrio naujienų“ klausimą, kaip ketina spręsti problemą.

Anot žirgyno savininko, gyventojų žodžiuose yra ir tiesos, bet yra ir perdėtų dalykų, ir puokštė apkalbų. Kad kaimas jo žirgus maitina, – nesąmonė. „Gražioj gamtoj visi gyvenam, pievų čia daug, šieno pašarams užtenka“, – vardijo jis. O kaip su žadėta tvora?

Apie tinklinę tvorą, sakė, pamąsto, bet tai esą perteklinis dalykas, kol kas žirgus saugo elektrinis piemuo.

Gali prisišaukti baudų

Rajone galioja ūkinių ir neūkinių gyvūnų laikymo taisyklės. Pasak Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiojo veterinarijos gydytojo inspektoriaus Sauliaus Alonderio, tai yra žemiausias teisės aktas, be jo, gyvūnų laikymą reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, žemės ūkio ministro įsakymai.

Sąlyga yra tik viena: gyvūnai turi būti laikomi taip, kad nekeltų grėsmės aplinkiniams asmenims bei jų turtui.

S. Alonderis teigė, jog Kretingos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dėl to, kad L. Augaitis netinkamai rūpintųsi žirgų gerove, nusiskundimų nėra gavusi. „Priešingai – esame gavę tik padėkos pranešimų už galimybę pajodinėti vaikams. Bet, jei žirgyno savininkas pažeidžia gyvūnų laikymo taisykles, vadinasi, pažeidžia teisės aktus, dėl to gresia teisinė atsakomybė. Negali taip būti, kad, kaip noriu, taip žirgus laikau“, – konstatavo veterinarijos gydytojas inspektorius.

O Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Renata Jonauskienė akcentavo, kad procesiniai veiksmai ir tyrimo eiga priklauso nuo nustatytų konkrečių aplinkybių. Esant pagrindui, taikomi Administracinių nusižengimų kodekso straipsniai, už gyvūnų nepriežiūrą pažeidėjai gali būti baudžiami įspėjimu, jei pažeidimai kartojasi, – piniginėmis baudomis nuo 30 iki 120 eurų.

„Bėgioja sau žirgai laisvai po žmonių laukus, vienur ištrypia, kitur apėda – taip ir gyvenam jau daug metų“, – apmaudžiai kalbėjo Kripų šeima.